Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, susipažinęs su V. V. ieškiniu atsakovui AB bankui „DnB“, dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo, susitarimų dėl kreditavimo sutarties pakeitimų pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 14 d. buvo sudarytas susitarimas Nr 2300-2007-28351/2. Susitarimu šalys susitarė baigti hipoteka įkeisto turto, nurodyto Sutarties specialiosios dalies 10.1 k 10.2 p. (pavėsinės, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, ir sutarties specialiosios dalies 10. l ir 10.2 p. laikomi netekusiais galios.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 spalio 8 d. nutartimi Nr. 444-1 N/2010 tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistus daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių.

Kreditorius 2010 m. gruodžio 28 d. įteikė Hipotekos skyriui prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kurį Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistus butus, nuosavybės teise priklausančius V. V..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atsisakytinas priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ).

Ieškovas prašo pripažinti atsakovo vienašališką kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais nutraukimą neteisėtu, kadangi ieškovo teigimu sutarties nutraukimas buvo atliktas neteisėtai, buvo pažeisti ieškovo, kaip vartotojo teisėti interesai, be to atsakovas pasinaudodamas ekonominiu spaudimu privertė sudaryti ekonomiškai nenaudingą sandorį. Taigi ieškovas prašo modifikuoti (nutrauktą) kredito sutartį. Tačiau iš ieškinio ir prie jo pateiktų priedų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 spalio 8 d. nutartimi Nr. 444-1 N/2010 tenkino kreditoriaus prašymą ir areštavo įkeistus daiktus: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių. Teismas motyvuojančioje nutarties dalyje pažymėjo, kad sutarties 43 punkte šalys susitarė, kad esant sutarties nutraukimo pagrindams (46 sutarties punktas) bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipiant į teismą, prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą, nutraukti sutartį. Taip pat teismas pažymėjo, kad skolininkas nesilaikė sutartyje numatytų sąlygų ir nurodytų tarpinių prievolės įvykdymo terminų. Tas pats teismas 2011 m. sausio 10 d. nutartimi tenkino kreditoriaus prašymą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytinių įkeistus butus, nuosavybės teise priklausančius V. V.. Paminėtos nutartys (sprendimai) yra įsiteisėję ir vykdomi vykdomojoje byloje Nr. 0004/11/01095. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (pavyzdžiui, sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Taip pat nurodė, kad atlikdamas kreditoriaus pareiškime nurodytų reikšmingų teisės taikymui aplinkybių ir pateiktų dokumentų tyrimą hipotekos teisėjas nusprendžia dėl teisinio pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kai kreditorius prašo pradėti priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CK 4.192 straipsnis, CPK 558 straipsnis) prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, jis turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas - patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos. Tais atvejais, kai sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisės nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstamos nesąžiningomis, hipotekos teisėjas privalo atsižvelgti į nurodytą teisinį reguliavimą, spręsdamas klausimą dėl priverstinio išieškojimo pagrindų. Taip pat teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nurodytos teismų praktikos nuostatos negali būti suprantamos kaip paneigiančios hipotekos bylų, kaip teismo veiklos vykdant teisingumą, esmę ir hipotekos teisėjo vaidmenį apribojančios tik formalių veiksmų atlikimu. Hipotekos bylą nagrinėjantis teisėjas privalo vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turi pareigą ir teisę veikti ex officio, kai to reikalauja viešojo intereso apsauga. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai, todėl hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Taigi ieškovo ginčijamų kredito sutarčių nutraukimo pagrįstumą patikrino Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja priimdama paminėtas nutartys. Jai ieškovas mano, kad hipotekos teisėja, vykdydama išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal kreditoriaus pateiktus dokumentus netinkamai įvertino sutarčių sąlygas, kuriomis buvo grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, turėjo ir privalėjo ginčyti hipotekos teisėjos priimtą nutartį. Tačiau to jis nedarė. Kaip minėta hipotekos teisėjo veiksmai (nutartys) taip pat yra teisingumo vykdymo aktai. Minėtomis nutartimis teisėja nekonstatavo, kad šiuo ieškiniu ginčijamos sutarties sąlygos yra nesąžiningos bei prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir pan. Šiuo atveju galioja bendras teisės principas Bis de eadem re agi non potest (Niekas negali daugiau nei kartą teisiškai nagrinėti tą pačią problemą). Net jei teismas imtųsi nagrinėti šį ieškinį ir jį patenkintų pilna apimtimi, liktų galioti minėtos hipotekos teisėjos nutartys (teismo sprendimai), pagal kuriuos vykdomas išieškojimas. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Todėl šiuo metu V. V. ir AB banko „DnB“ tarpusavio teises ir pareigas nustato ne kredito sutartis (kuri yra nutraukta) bet paminėti teismo sprendimai (hipotekos teisėjos nutartis).

Taigi, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, ieškovo ginčijamos kredito sutarties nutraukimo pagrįstumą jau, jau išnagrinėjo, todėl ieškovas negali kreiptis į kitą teismą, dėl to paties ginčo.

LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį jei yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Dėl nurodytų motyvų ieškovo ieškinys atsisakytinas priimti ( LR CPK 137 str. 2 d. 4 p. ).

Kadangi ieškinį atsisakyta priimti ieškovo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas ( CPK 87 str. 1 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 290-291 str., teismas

nutaria:

ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB bankui „DnB“, atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, kartu su pridėtais dokumentais.

Įsiteisėjus nutarčiai grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovui V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) jo 2012-04-03 d. sumokėta penkių šimtų (500,00 Lt) litų žyminį mokestį (2012-04-03 mokėjimo nurodymas Swedbank ).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.