Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Z. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos S. Z. pareiškimo dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. Z. kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti faktą, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdo 3,23 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris jai teko tėvo broliui V. Z., mirusiam (duomenys neskelbtini), perleidus (padovanojus) jai teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Nurodė, kad fakto patvirtinimas yra reikalingas teisės įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu realizavimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2018-06-04 nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja siekia įgyti nuosavybės teisę į nurodytą žemės sklypą įgyjamosios senaties būdu. Atsižvelgęs į pareiškime nurodytas aplinkybes, teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kas priėmė palikimą po E. Z. mirties, ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad nuosavybės teisę į išlikusį 3,00 ha žemės sklypą dėdė V. Z. jai perleido (padovanojo).

Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos dėdei V. Z. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 3,00 ha žemės sklypą buvo atkurtos po jo mirties, tik įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai paveldėję V. Z. turtinę teisę į jam atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą, turės teisę kreiptis dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų, t.y. žemės sklypo suformavimo kaip nekilnojamojo turto objekto, ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, kad šiuo metu žemės sklypo, suformuoto kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra, todėl jis negali būti nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį įgijimo objektas.

Teismas sprendė, kad V. Z. atkurta teisė į išlikusį 3,00 ha žemės sklypą turi būti paveldima įstatymo numatyta tvarka, o byloje nesant duomenų apie tai, kas po V. Z. paveldėtojos E. Z. mirties paveldėjo jos likusį turtą, nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėja turi teisę paveldėti V. Z. turtinę teisę į atkurtą išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, pripažino, kad pareiškimas yra su esminiais trūkumais ir nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. Z. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašo nustatyti 3,23 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) valdymo faktą, kuris reikalingas teisės įgyti nuosavybę įgyjamosios senaties pagrindu realizavimui. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Pareiškėja su tokia teismo nutartimi nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą.

Pažymėtina, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas tik patikrina, ar yra procesinės prielaidos procesui teisme pradėti, ar pateiktas pareiškimas atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Bylose dėl valdymo fakto nustatymo pareiškimo padavimo ir nagrinėjimo tvarką reguliuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus antrasis skirsnis. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, pareiškimas dėl valdymo fakto nustatymo taip pat turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus, nurodytus CPK 527 straipsnyje. Minėtoje nuostatoje numatyti papildomi reikalavimai, t. y. daikto aprašymas; nurodoma, kuriam tikslui pareiškėjui reikia valdymo faktą patvirtinti, nurodomos priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti tą faktą patvirtinančių dokumentų, nurodomi šį faktą patvirtinantys įrodymai, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba atkurti prarastų dokumentų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo išaiškinimo pareiga apima ir pareigą, nustatant terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai ir suprantamai nurodyti, kokius konkrečius trūkumus ir kokiu būdu privalo pašalinti asmuo, pateikęs trūkumų turintį procesinį dokumentą, ir, esant reikalui, nutarties motyvuojamojoje dalyje išaiškinti, kokiu būdu galima trūkumus pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kas priėmė palikimą po E. Z. mirties, ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškime nurodytą aplinkybę, kad nuosavybės teisę į 3,00 ha žemės sklypą jai padovanojo dėdė V. Z.. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo metu žemės sklypo, suformuoto kaip nekilnojamojo turto objektas, nėra, todėl jis negali būti nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį įgijimo objektas, taip pat nurodė, kad V. Z. atkurta teisė iš išlikusį 3,00 ha žemės sklypą turi būti paveldima įstatymo numatyta tvarka, todėl sprendė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą.

Pažymėtina, kad savo teisių gynimo būdą pasirenka į teismą besikreipiantis asmuo. CPK 527 straipsnio nuostata reikalauja nurodyti, tačiau ne įrodyti joje numatytas aplinkybes. Pareiškimo priėmimo stadijoje teismas taip pat neturi vertinti įrodymų pakankamumo ir/ar jų įrodomosios reikšmės, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, būtų pagrindas tokio pareiškimo netenkinti, todėl žemės sklypo valdymo fakto egzistavimo spręstina ne pareiškimo priėmimo, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypas, kurio valdymo faktą prašo nustatyti pareiškėja, yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas kadastrinis numeris, teismui pateiktas žemės sklypo planas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl valdymo fakto nustatymo priėmimo klausimą. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, skundžiama nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.