Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-07-10 · Byla Nr. TS-89-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-10
Bylos Nr.
TS-89-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05767-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
V. M.
Byla Nr. TS-89-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05767-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 10 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (3 epizodai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 4 d., bausmės pabaiga – 2027 m. birželio 4 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam V. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija atkreipė dėmesį, kad nuteistasis rodo tam tikras pastangas mažinant bei valdant savo kriminogeninius veiksnius, tačiau vis dar išlieka aktualios probleminės sritys, kurios reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Dabartinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis pažeidė įstaigoje nustatytą tvarką. Atsižvelgiant į tai, Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2024 m. gegužės 31 d. nutarimą Nr. RV-(duomenys neskelbtini) ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma tai, kad Komisijos nutarime nurodyti duomenys apie dalyvavimą užsiėmimuose, kurie orientuoti į alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją yra klaidingi, kadangi nuteistasis kiekvieną pirmadienį šiuos užsiėmimus lanko. Nuteistasis pažymi, jog užsiėmimus vis tik lanko pagal galimybes, nes yra dirbantis ir dėl įtempto darbo grafiko ne visada pavyksta sudalyvauti minėtuose užsiėmimuose. Taip pat, dalyvauja programoje EPP, tai yra elgesys, pokytis, pasikeitimas, o dėl ne laiku įteikto individualaus resocializacijos plano negalėjo tinkamai ir laiku jo įgyvendinti. Nuteistasis savo skunde kaip svarbią aplinkybę išskiria tai, jog galimo lygtinio paleidimo atveju turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę, o tai patvirtantys duomenys buvo pateikti įstaigos administracijai. Be to, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, yra sumokėtos 4 baudos kurios siekia 580 Eur bei pateikė atliktų pavedimų kopijas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, jog nuteistasis V. M. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas, tai yra jam sutikus su intensyvia priežiūra, lygtinio paleidimo institutas jam galėtų būti taikomas devyniais mėnesiais ankščiau nei reglamentuota BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Tačiau iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad nepakanka vien to pagrindo, kad nuteistasis jau yra atlikęs įstatymu deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga nustatyti materialaus pagrindo egzistavimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, rizika vertinama kaip vidutinė, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vyrauja itin didelė gausa, net 19, dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirti; turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine, yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik, sutinkamai su bylos duomenimis bei pritariant Komisijos nutarime nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad dabartinėje pataisos stadijoje būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą.

Skunde nurodyta, kad Komisijos nutarime nurodyti duomenys apie dalyvavimą užsiėmimuose, kurie orientuoti į alkoholio ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevenciją yra klaidingi, kadangi nuteistasis kiekvieną pirmadienį šiuos užsiėmimus lanko, užsiėmimus vis tik lanko pagal galimybes, nes yra dirbantis ir dėl įtempto darbo grafiko ne visada pavyksta sudalyvauti minėtuose užsiėmimuose bei, kad dalyvauja programoje EPP, o dėl ne laiku įteikto individualaus resocializacijos plano negalėjo tinkamai ir laiku jo įgyvendinti. Šie nuteistojo argumentai nėra niekaip kitaip, kaip tik paties nuteistojo nuomone grįsti argumentai, todėl su jais teismas nesutinka sekančiai. Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad tiek byloje esanti medžiaga, tiek ir įstaigos socialinės darbuotojos pažyma Nr. RV-23-3652 patvirtina tai, kad vis tik nuteistasis nedalyvauja jokiose pozityvaus užimtumo veiklos, kaip ir tai, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių nuteistojo dalyvavimą kitose tokio pobūdžio veiklose. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent pats nuteistasis turi būti suinteresuotas savo asmenybės pokyčiu, bei domėtis kaip tai įgyvendinti atliekant laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teiginys, kad įstaiga laiku nesupažindino su resocializacijos planu ir jo įgyvendinimo priemonėmis atskleidžia, jog nuteistasis atsakomybę dėl nusikalstamo elgesio pokyčio perkelia įstaigos administracijai, o savo susiformavusių socialinių nuostatų nėra linkęs keisti. Šios aplinkybės atskleidžia ir menką nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį išimtinai teigiamos dinamikos link. Be to, bylos duomenys atskleidžia nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį vieną kartą nesilaikė įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kai tuo tarpu nėra nei karto skatintas. Padarytas pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi su įstaigoje esančia tvarka nuteistasis buvo supažindintas pasirašytinai, tačiau nustatytos tvarkos vis tik nusprendė nesilaikyti ir taip pademonstravo savo priešingą įstaigos taisyklėms elgesį. Tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų, o savo elgesio išimtinai teigiamo, negeba išlaikyti ilgą laiką. Šiuo atveju akivaizdu, ką tinkamai akcentavo ir Komisija priimdama skundžiamą nutarimą, jog nuteistojo elgesyje vyraujančios probleminės sritys reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, todėl lygtinio paleidimo institutas šiuo metu dar nebus efektyvus, kadangi nuteistojo elgesyje nėra nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti nusikalstamo elgesio pažanga.

Nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė dėl įsidarbinimo galimo lygtinio metu taip pat atmestina. Nors byloje yra duomenys apie patvirtintą įsidarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo atveju, tačiau tai nėra laikytina išskirtine aplinkybe ir išimtinai saugančia nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos buvo siekiant materialinės gerovės, o nuteistojo nestabili ir maža darbinė patirtis galimai ir lėmė tokį nuteistojo pasirinkimą. Tokios suformavusios nuteistojo vertybinės orientacijos neleidžia daryti išvados, jog būtent darbinė veikla nuteistąjį saugos nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi jo elgesyje šiuo metu egzistuoja itin daug probleminių sričių susijusių su mąstymo, emocijų, lėšų valdymo, alkoholio piktnaudžiavimo, nuostatų sritimis. Ir nors yra fiksuotas teigiamas pokytis darbinės veiklos srityje, tačiau šią aplinkybę vertinant vyraujančių probleminių sričių kontekste, darytina išvada, kad vis tik nuteistojo pastangos dar nėra tokios akivaizdžios, kurios leistų spręsti dėl lygtinio paleidimo galimybės. Be to, nors skunde akcentuojama, kad nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus, yra sumokėtos 4 baudos, kurios siekia 580 Eur bei pateikė atliktų pavedimų kopijas, tačiau teismas su šiuo argumentu sutinka iš dalies. Išanalizavus nuteistojo pateiktus dokumentus apie sumokėtas baudas, teismas pažymi, kad nuteistasis klaidingai nurodo padengtų įsipareigojimų sumą. Iš pateiktų duomenų nustayta, kad vis tik nuteistasis yra padengęs 410 Eur, o ne kaip pats nurodo 580 Eur. Be to, jo turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai 9442,95 Eur atskleidžia tai, jog finansinių įsipareigojimų dengimas savanoriškai nors ir teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau galimos darbinės reintegracijos metu, nuteistojo tinkamai neapgalvoti bei spontaniškai priimti sprendimai gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, kadangi kaip jau aukščiau aptarta nuteistasis savo susiformavusių socialinių nuostatų bei nusikalstamo elgesio nekoreguoja išimtinai teigiamai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe ir nekeitė savo elgesio, dėl ko buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Tai gi, iš pateiktų duomenų akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje. Tuo tarpu siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos, kuri šiuo metu nėra stebima, juo labiau, kad nuteistojo elgesyje vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių. Teismas sprendžia, jog dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus ir užtikrinantis bausmės tikslus, šiuo metu nuteistojo elgesyje egzistuoja tik formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau nėra nustatytas materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, o egzistuojant tik formaliajam pagrindui, lygtinis paleidimas nėra galimas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo V. M. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė