Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pareiškimą skolininkams A.Č. ir J.B. dėl priverstinio skolos išieškojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu dėl priverstinio skolos pagal 2008-02-12 Kredito sutartį Nr. 08-013318-FA/08-013338-FA išieškojimo prieš terminą iš hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto skolininkams J.B. ir A.Č. nuosavybės teise priklausančio daikto – 61,19 kv.m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, kad kreditorius, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto prieš terminą nutraukus kreditavimo sutartį, turi pateikti įrodymus, o hipotekos teisėjas turi patikrinti, ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, 2011-11-14 nutartimi įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo trūkumus: pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad skolininkams yra išsiųsti 2009-08-25 pranešimai apie 2008-02-12 Kredito sutarties nutraukimą, patikslinti aplinkybes dėl šių pranešimų įteikimo ir pateikti duomenis apie tai, kaip skolininkai vykdė prievolę per 2009-08-25 pranešimuose nustatytą terminą iki 2009-09-25, t.y. ar skolininkai mokėjo įmokas, ar ne.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

iki kreditavimo sutarties nutraukimo, apeliantas nekontroliuoja banko veiksmų dėl pretenzijų siuntimo tvarkos ir negali įtakoti banko sprendimo dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo. Bendrovei, po kredito sutarties nutraukimo išmokėjus draudimo išmoką pereina visos reikalavimo teisės skolininkų atžvilgiu. Be to, apeliantas draudimo išmoką išmoka pagal draudimo išmokos dalimis grafiką, t.y. per vienerių metų laikotarpį. Taigi bankui nutraukus kredito sutartį, bendrovei išmokėjus draudimo išmoką ir kreipiantis į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo praeina nemažas laiko tarpas;apeliantas pažymi, kad 2008-02-12 Kredito sutartyje ir vėlesniuose jos pakeitimuose skolininko J.B. nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini) (bankas šiuo adresu ir siuntė 2009-08-25 pretenziją dėl skolos skolininkui J.B.).

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Pagal CK 6.217 straipsnio 1dalį šalis gali sutartį nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar vykdo netinkamai ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011-06-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011, yra pasisakiusi, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Ši taisyklė taikytina ir ypatingajai teisenai. Todėl hipotekos teisėjas, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo patikrinti ar sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkai J.B. ir A.Č. 2008-02-12 sudarė su kreditoriumi AB Swedbank (buvęs AB „Hansabankas“) Kredito sutartį Nr. 08-013318-FA/08-013338-FA, kurios pagrindu skolininkams buvo suteiktas kreditas gyvenamojo būsto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui finansuoti. Kredito grąžinimas užtikrintas įsigyto nekilnojamojo turto hipoteka (Hipotekos lakštas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir kreditoriaus sudaryta kredito sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog nagrinėjamu atveju hipotekos teisėjas turėjo pareigą atlikti kreditavimo sutarties sąlygų sąžiningumo bei nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipimosi dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas “NORD/LB Lietuva” prašymą, bylos Nr. 3K-3-1151/2003). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Jei sutarties nutraukimą patvirtinančių įrodymų nepateikta arba iš pateiktų dokumentų matyti, kad sutartis nutraukta pažeidus imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir todėl toks sutarties nutraukimo sandoris yra niekinis (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis), pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto nėra pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiasis Tesimas yra išaiškinęs, kad vien pranešimo išsiuntimas apie sutarties nutraukimą skolininkui nėra tinkamas informavimas apie vienašališką sutarties nutraukimą, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-241/2009). Todėl kreditorius 2008-02-12 Kredito sutarties Nr. 08-013318-FA/08-013338-FA nuostatomis apie kreditoriaus teisę vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį galės remtis tik pateikęs hipotekos teisėjui rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad įkeisto turto savininkams CK 6.218 str. 1 d. nustatyta tvarka buvo įteiktas pranešimas apie minėtos sutarties nutraukimą.

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ kartu su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo pirmosios instancijos teismui pateikė skolininkams adresuotus AB Swedbank 2009-08-25 pranešimus Nr. SR-32452 ir Nr. 32454, kuriuose skolininkams J.B. ir A.Č. nurodė, jog jiems neįvykdžius įsipareigojimų iki 2009-09-25, bankas vienašališkai nutrauks kredito sutartį, kadangi skolininkai nevykdo sąlygų, numatytų kredito sutartyje. 2008-02-12 Kredito sutartis Nr. 08-013318-FA/08-013338-FA buvo nutraukta 2009-10-20 kreditoriaus AB Swedbank 2009-10-20 pranešimais Nr. SR-41843 ir Nr. SR-41843, kurie buvo siunčiami skolininkams J.B., adresu (duomenys neskelbtini) ir A.Č., adresais (duomenys neskelbtini). Šalindamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-14 nutartyje nustatytus trūkumus, kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė AB „Lietuvos paštas“ pažymą, kurioje nurodyta, jog siunta, adresuota J.B. įteikta nebuvo (b.l.100). Be to, remiantis bylos medžiaga, nėra aišku, kokiomis kitomis priemonėmis kreditorius bandė susisiekti su skolininku (įkeisto daikto savininku) J.B. Taigi atskirojo skundo argumentai, jog iki kreditavimo sutarties nutraukimo, apeliantas nekontroliuoja banko veiksmų dėl pretenzijų siuntimo tvarkos ir negali įtakoti banko sprendimo dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ar nenutraukimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog net jeigu skolininkė A.Č. ir buvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą, nutartis nėra laikytina įteikta skolininkui J.B. Kitaip tariant, kreditorius tinkamai neįvykdė pareigos informuoti skolininkus apie kredito sutarties nutraukimą.

Kadangi skundžiama 2012-01-03 nutartimi pareiškėjo pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto buvo laikytas nepaduotu CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, pateikdamas papildomus dokumentus.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą (CPK 558 str.), įvykdė savo pareigą patikrinti, ar kreditorius, prieš kreipdamasis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą (CPK 558 str.), laikėsi ikiteisminės vienašališkos sutarties nutraukimo tvarkos (CPK 6.218 str. 1 d.), dėl to pagrįstai kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotais ir grąžino juos su visais priedais pareiškėjui. Pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o kreditoriaus atskirasis skundas netenkinamas.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.