Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendžio (nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 29 d. nutartimi), kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jam skirta laisvės atėmimo 3 metams 6 mėnesiams bausmė;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2024 m. vasario 15 d. veiką) ir jam skirta laisvės atėmimo 8 mėnesiams bausmė;

– pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2024 m. balandžio 2 d. veiką) ir jam skirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metamas 6 mėnesiams.

Iš R. V. Valstybinei ligonių kasai priteista 5 346,48 Eur turtinei žalai atlyginti bei 195,18 Eur proceso išlaidų valstybei.

Procesas dėl nukentėjusiosios D. Z. pareikšto civilinio ieškinio – 5 000 Eur neturtinės ir 50 Eur turtinės žalos atlyginimo – nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą už tai, kad 2023 m. rugsėjo 27 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu D. Z., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, tai yra šeimos narei, į kairįjį šoną ir D. Z. padarė blužnies plyšimą, sukėlusį vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumą po nukraujavimo, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu R. V. D. Z., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, tai yra šeimos narei, padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

2. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. vasario 15 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankomis tampė už plaukų D. Z., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, tai yra šeimos narę, taip nukentėjusiajai D. Z. sukėlė fizinį skausmą.

3. R. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2024 m. balandžio 2 d., apie 22 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lovoje gulinčiai D. Z., su kuria gyveno neįregistravę santuokos, tai yra šeimos narei, tampė už plaukų ir sudavė ne mažiau kaip du kartus rankos delnu per veidą, taip nukentėjusiajai D. Z. sukėlė fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį ir sumažinti jam skirtą bausmę. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais.

4.1 Prašo įvertinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido ir atsiėmė civilinį ieškinį, bei, atsižvelgus į šias aplinkybes, sumažinti jam skirtą bausmę. Teigia, jog gyvenimas įkalinimo įstaigoje nedaro teigiamos įtakos, o sugadina ten esančius asmenis, todėl nenori ilgai būti šioje įstaigoje. Be to, nukentėjusioji taip pat laukia jo grįžtančio, planuoja toliau gyventi kartu.

4.2 Nurodo, kad išėjęs į laisvę pradėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, taip pat nori susirasti darbą ir greičiau išmokėti susidariusias skolas. Nukentėjusiosios D. Z. sveikata šiuo metu nėra gera, todėl nori grįžti į laisvę ir jai padėti, prižiūrėti. Pažada daugiau nebenusikalsti ir ramiai gyventi.

5. Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo nuteistojo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. birželio 27 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Prokuroras cituoja aplinkybes, kurių pagrindu nuteistajam ginčijamu nuosprendžiu buvo skirta bausmė, ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį ir laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes ir paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę, kuri yra švelnesnė nei sankcijos vidurkis. Keisti Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

6. Nukentėjusioji D. Z. pateiktame atsiliepime prašo nuteistajam R. V. skirtą bausmę sumažinti. Nurodo, kad su nuteistuoju susitaikė, be to jis už smurtinius nusikaltimus teisiamas pirmą kartą. Pirmojo nusikaltimo prieš ją metu jie abu buvo neblaivūs, dėl ko susistumdė ir nuteistasis netyčia sudavė jai į šoną. Prašo įvertintini tai, kad nuteistojo gyvenimas buvo sunkus, jis yra našlaitis, neturi artimųjų. Šiuo metu jo gyvenamoji vieta deklaruota su ja, o jam išėjus į laisvę planuoja toliau tęsti gyvenimą kartu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. V. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam R. V. paskyrė teisingą bausmę.

8. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. V., nurodė, kad nuteistasis padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, priskiriama ne sunkių nusikaltimų kategorijai, o labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), tačiau pagrindo išvadai, kad dėl šios klaidos buvo neteisingai paskirta bausmė, nėra.

10. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų. Ginčijamu nuosprendžiu nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą skirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – aštuonių ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Taigi, už atskirus nusikaltimus nuteistajam skirtos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkio neviršijančios bausmės, kurios teisingai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu jas apimant. Nuteistajam skirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju mažesnės bausmės skyrimas nebūtų pakankamas BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams įgyvendinti.

11. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino apelianto akcentuotas aplinkybes, o būtent tai, kad R. V. prisipažino padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, davė dėl jų parodymus, gailėjosi. Tai vertinta kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Jis taip pat pripažino kaltę ir išsakydamas savo poziciją dėl kaltinimo padarius BK 135 straipsnio 2 dalyje 3 punkte numatytą nusikaltimą, nors ir negalėjo teismui atpasakoti šio įvykio aplinkybių, nes dėl išgerto alkoholio jų neatsiminė. Kartu nuteistasis išsakė savo apgailestavimus, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir į tai, kad po aptariamo nusikaltimo R. V. iškvietė nukentėjusiajai greitąją medicinos pagalbą. Visgi šios aplinkybės pagrįstai vertintos kitų padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.

12. Byloje yra nustatytos net dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, o būtent tai, kad inkriminuotus nusikaltimus R. V. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 9 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 13 punktas). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad visos smurtinės nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš tą pačią nukentėjusiąją D. Z., kuri nusikalstamų veikų darymo laikotarpiu gyveno kartu su nuteistuoju neįregistravusi santuokos, jos namuose. Apie 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2024 m. vasario 15 d. nuteistojo smurtinius veiksmus jos atžvilgiu D. Z. pranešė tik 2024 m. vasario 15 d. (t. 1, b. l. 11, 24), po ko R. V. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2024 m. vasario 17 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios ir nebendrauti, neieškoti ryšių su ja, nesilankyti jos namuose, nesiartinti prie jos arčiau nei 100 m atstumu (t. 3, b. l. 13–14). Tačiau 2024 m. balandžio 2 d. R. V. pakartotinai smurtavo D. Z. atžvilgiu jos namuose. Taigi, nei pradėtas ikiteisminis tyrimas, nei teismo skirta kardomoji priemonė nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją. Be to, R. V. vėl nusikalto praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai 2023 m. vasario 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme už anksčiau padarytus nusikaltimus, tarp jų ir už smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas skunde nurodo, kad gydytųsi nuo alkoholizmo, susirastų darbą, tačiau jau minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu R. V. buvo skirti ir įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 121–125), tačiau šios priemonės prevencinių tikslų nepasiekė ir nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

13. Nuteistąjį R. V. neigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis iki sulaikymo niekur nedirbo, buvo ne kartą baustas administracine tvarka, daugiausia už maisto prekių bei alkoholinių gėrimų vagystes iš parduotuvių (t. 2, b. l. 97–102, 126–127). Administraciniai nužengimai, tarp jų ir vagystės, taip pat padaryti jam skirto laisvės apribojimo laikotarpiu. Aptartų aplinkybių visetas pagrįstai leidžia spręsti, kad R. V. taikomos bausmės ir nuobaudos nepadarė reikšmingos įtakos jo elgesiui, savo gyvenimo būdo jis nekeičia, tad už nagrinėjamas nusikalstamas veikas paskyrus mažesnės trukmės ar švelnesnę bausmę nebūtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

14. Įvertinusi paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. V. skirta bausmė jas atitinka, nėra per griežta, yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Ji yra tinkamai individualizuota, ją keisti teisinio pagrindo nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.