Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. G. skundą dėl Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 30 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-519 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei už prisidėjimą gerinant būrio gerbūvį paskatintas. Nuteistasis dalyvauja ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose programose, jis pataisos namuose mėgino įsidarbinti. Komisija nurodė, kad nepaisant to, būtina įvertinti ir kitas aplinkybes, kurios neleidžia konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis pataisos namuose nesimoko, turėdamas finansinių įsipareigojimų, jų nesprendžia, nors į savo asmeninę sąskaitą pajamų jis gavo. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, ankščiau jis teistas taip pat už vagystes. Vertinant nuteistojo emocinę gerovę, savęs vertinimas pažemėjęs. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 46 balais, be to, nėra akivaizdžios pažangos siekiant ją mažinti. Anot Komisijos, visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas. Nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, kadangi nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

2016 m. gruodžio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo S. G. skundas dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-519 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis prašo panaikinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis prašo išaiškinti, ar pagrįstai Komisija, atmesdama jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodė kitą svarstymą tik po šešių mėnesių. Skunde nuteistasis S. G. nurodė, kad Komisijos priimtas nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Anot nuteistojo, Komisija netinkamai išnagrinėjo ir įvertino pateiktą rašytinę medžiagą. Nuteistasis pažymėjo, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji atsisakė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra labiau susijusios su jo ankstesniais teistumais ir elgesiu iki paskutinio teistumo, o ne su jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Nuteistasis nesutinka su Komisijos padaryta išvada, kad jo elgesyje nėra pažangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis akcentavo, kad būdamas laisvėje, jis dirbo pagal verslo liudijimą duobkasiu, pataisos įstaigoje jis drausmine tvarka nebaustas, o už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei prisidėjimą gerinant būrio gerbūvį buvo paskatintas. Nuteistasis pabrėžė, jog jis lanko spalvinimo terapijos, pykčio valdymo kursus. Nuteistasis teigia, jog pataisos namuose mėgino įsidarbinti ir yra pateikęs ne vieną prašymą pataisos namų administracijai dėl darbo, o tai įrodo, jog jis siekia spręsti turimus finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis pabrėžė, jog jis nevengia vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kadangi jo artimieji vykdo dalį nuteistojo turimų finansinių prievolių. Anot nuteistojo, Komisijos teiginiai dėl jo teistumų, nusikaltimų modelio, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimo yra susiję su jo ankstesniu elgesiu iki šios bausmės atlikimo, o ne su jo elgesiu šios bausmės atlikimo metu. Anot nuteistojo, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, reikėtų vertinti jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, požiūrį į izoliacijos sąlygas, nustatytos tvarkos laikymąsi, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų rezultatus, o ne nuteistojo teistumų skaičių, jų pobūdį ar elgesį laisvėje iki bausmės vykdymo. Nuteistasis reziumavo, jog jis sugeba savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

2016 m. gruodžio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės atsiliepimas į nuteistojo S. G. skundą dėl Komisijos nutarimo. Atsiliepime prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti. Prokurorė nurodė, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas sprendimui, ir balsų dauguma nutarė nuteistajam lygtinio paleidimo netaikyti. Priimdama šį sprendimą, Komisija vertino ir nuteistajam palankias aplinkybes, minimas paties nuteistojo skunde – atsižvelgė, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, paskatintas, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, pataisos namuose mėgino įsidarbinti (dėl turimų finansinių įsipareigojimų atlyginimo). Šios aplinkybės iš tikrųjų nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos – jos nėra pakankamos ir neatsveria jo asmenybę neigiamai apibūdinančių savybių, nusikalstamo elgesio rizikos bei pažangos ją mažinant. Aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo elgesį laisvėje, susiję su jo ankstesniais teistumais, nusikaltimų pobūdžiu ir pan., kurios, anot nuteistojo, neturėtų būti vertinamos priimant sprendimą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, iš tiesų yra svarbios vertinant jo mąstymo ir elgesio pokyčius, taip pat vertinant, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jei ji yra, tai ar pakankama, kad būtų pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl to nėra pagrindo abejoti komisijos išvada, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nutarime aptartos aplinkybės iš tikrųjų rodo, kad nuteistojo taisymosi progresas dar nėra pakankamas ir dar nėra pagrindo tvirtinti, kad jo mąstyme ir vertybinėse nuostatose įvyko reikšmingi pozityvūs pokyčiai, užtikrinantys, jog jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis yra nusikaltęs ne pirmą kartą – tai rodo, kad jis nesistengia keisti savo elgesio, išvadų iš skiriamų bausmių nedaro, todėl tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo paties ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne suformuotų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo. Nuteistojo atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama spręsti, jog jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau j į sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikaltimą ar atimti (apriboti) jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnis). Teisingumo principas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti. Šiuo atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių neatsveria ir nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti. Teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, manė, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 straipsnio numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Prokurorė pabrėžė, jog tik tokiu atveju, kai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių komisija nenustatė. Prokurorės vertinimu, Komisija tinkamai įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes bei padarė teisingą išvadą, kad nėra pakankamos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangos, dėl to nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, nuteistasis S. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimas yra teisėtas, pagrįstas bei motyvuotas ir naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo S. G. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis S. G. yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jam formaliai galėtų būti taikomas BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų, tačiau nustatyti tik formalųjį paleidimo kriterijų šiuo atveju nepakanka, būtina įvertinti nustatytų aplinkybių visumą.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertintinas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Susipažinus su teismui pateiktu Komisijos 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimu, bylos medžiaga bei nuteistojo asmens byla, matyti, kad nuteistasis S. G. bausmę Alytaus pataisos namuose atlieka nuo 2016 m. liepos 29 d. Iš 2016 m. lapkričio 30 d. Komisijos posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavę Komisijos nariai vienbalsiai balsavo prieš nuteistojo lygtinį paleidimą. Iš 2016 m. lapkričio 8 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas net septynis kartus, o pirmą kartą – būdamas vos 18 metų. Vien tai jau jį apibūdina kaip linkusią nusikalsti asmenybę ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų ir įtakotų jį laikytis įstatymų ir vėl nenusikalsti. Nuteistojo teistumų sąraše dominuoja teistumai už vagystes. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka pagal du apkaltinamuosius nuosprendžius. Iš pateiktų duomenų matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, įvairovė ir sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atkreipiamas dėmesys į tai, jog socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose nesimoko, jis turi įgijęs vidaus apdailos profesiją. Nors pataisos namuose nuteistasis buvo kreipęsis dėl apdailininko darbo, tačiau nebuvo įdarbintas. Teismo vertinimu, nuteistajam nepavykus gauti norimą darbą, jis turėjo realią galimybę prašyti bet kokio kito darbo, kad galėtų kuo greičiau įvykdyti savo turimas finansines prievoles. Pažymėtina, kad nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų, siekiančių 1 300 Eur, kurių, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, jis nevykdo. Savo skunde nuteistasis nurodė, kad su šia išvada jis nesutinka, kadangi jo artimieji vykdo dalį nuteistojo finansinių įsipareigojimų. Tokia nuteistojo nurodyta aplinkybė ypač neigiamai jį charakterizuoja, nes savo turimus finansinius įsipareigojimus jis turėtų būti suinteresuotas ir dėti pastangas įvykdyti pats, o ne jo artimieji. Ši aplinkybė rodo nuteistojo lengvabūdiškumą, nenorą savarankiškai, sąžiningai ir savo darbu padengti turimas skolas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, lankydavosi vietose, kurios lemia problemų atsiradimą. Nusikaltimus nuteistasis padarydavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, jis nemano, kad per daug vartojo alkoholį ir kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos nusikalstamų veikų darymui. Nuteistasis save pateisinančiai teigia, kad alkoholį vartodavo saikingai. Atsižvelgiant į tokias nuteistojo nuostatas, akivaizdu, kad jis pataisos namuose anoniminių alkoholikų grupę lanko tik formaliai, t. y. nesiekia efektyviai spręsti turimą problemą – priklausomybę alkoholiui. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistas nėra visiškai atviras, pokalbio metu jis apie save pateikia mažai informacijos. Anot nuteistojo, jis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, nusikaltimų nepateisina, tačiau visgi jis nuteistųjų subkultūros prisilaiko, kadangi to reikalauja bausmės sąlygos. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 46 balai pagal OASys, pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama taip pat kaip vidutinė. Kriminogeniniais veiksniais įvardinti ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai (būdingas nusikaltimų modelis, neišbuvo bausmės vykdymo atidėjimo terminų), emocinė gerovė (šiuo metu jaučiasi šiek tiek atitolęs ir izoliuotas nuo įprasto bendravimo dėl to, kad tenka atlikti laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo savęs vertinimas pažemėjęs, jis žalojosi paauglystėje), nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra dar pakankamai didelė – 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Vertinant visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad yra ryški pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl negalima teigti, kad nuteistojo elgesys pasikeitė teigiama linkme tiek, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą, bet prižiūrimą laisvėje.

Skunde nuteistasis prašo išaiškinti, ar pagrįstai Komisija, atmesdama jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nurodė kitą svarstymą tik po šešių mėnesių. Išaiškinama, kad BVK 164 straipsnio 5 dalis numato, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia motyvuotas rekomendacijas pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo. Taigi Komisija, atmesdama nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo ir nurodydama kitą svarstymą po šešių mėnesių, vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka ir šios tvarkos nepažeidė.

Aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis S. G. teigiamai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jį paleidus lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, S. G. skundas dėl 2016 m. lapkričio 30 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-519 panaikinimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.