Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-589-174/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-06
Bylos Nr.
1S-589-174/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1S-589-174/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutarties, kuria atmestas A. N. skundas dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007-08-16 Palangos miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, remiantis 2007-08-02 A. N. pareiškimu, dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 245 straipsnyje, padarymo. Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2009-07-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, nutrauktas.

Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Remigijaus Leilionio 2010-03-26 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 245 straipsnyje, nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-05-24 nutarimu atmestas A. N. skundas dėl žemesniojo prokuroro 2010-03-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skundžiama nutartimi atmestas pareiškėjo A. N. skundas dėl Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010-05-24 nutarimo, kuriuo atmestas A. N. skundas dėl Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010-03-26 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-1-00418-07 panaikinimo.

Šalies argumentai

Skundu pareiškėjas A. N. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį ir įpareigoti Palangos miesto apylinkės prokuratūrą perduoti bylą į teismą su kaltinamuoju aktu. Pareiškėjo teigimu, skundžiama nutartis neatitinka tikrovės ir prieštarauja sveikam protui. Teigia, jog Palangos miesto apylinkės prokuratūra ignoravo ikiteisminio tyrimo metu objektyviai nustatytas įvykių aplinkybes bei iškraipė jų esmę, taip pat liudytojų parodymus, tokiu būdu pažeidė Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, o apylinkės teismas visiškai nesigilino į šias aplinkybes ir priėmė neteisėtą nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 245 straipsnį. Tyrimo metu buvo neginčijamai nustatyta, jog Artūras bei A. L. 2007 m. pavasarį savavališkai nugriovė tuo metu jam priklausiusios namo dalies, adresu Smilčių g. 28, Palanga, priestatą. Palangos miesto apylinkės teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog L. savavališkai nugriovė bendrą namo priestatą – verandą – ir savavališkai pasistatė didesnę, pakeisdami stogo formą, neatstatydami jo butui priklausančio aštuonių kvadratinių metrų balkono. Dėl to jo turto vertė sumažėjo 35 000 Lt, taigi jam buvo padaryta 35 000 Lt turtinė žala. Palangos miesto apylinkės teismas įpareigojo L. nugriauti savavališkai pastatytą priestatą – verandą – bei atkurti iki tol buvusią padėtį. Todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, jog prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra teisėtas. Dėl to, kad L. piktybiškai nevykdė 2002 m. teismo sprendimo, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį, dėl šios nusikalstamos veikos byloje yra pakankamai įrodymų surašyti kaltinamąjį aktą ir perduoti bylą teismui. Dėl šios nusikalstamos veikos A. L. jau buvo nuteistas, apie tai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. nutartyje. Tačiau A. L. ir toliau nevykdė 2002 m. teismo sprendimo – leido poilsiautojams naudotis bendromis namo patalpomis, nors tai draudžiama be jo sutikimo. Tačiau prokurorui ir teismui užteko A. L. paaiškinimo, kad jis bendroje patalpoje lovų nestato ir poilsiautojų neapgyvendina, tokiu būdu buvo iškraipomos aplinkybės, kurios turi būti įvertintos vadovaujantis protingumo principu. Dėl vandens apskaitos prietaiso teismo buvo nustatyta, jog įsirengiant atskirą vandens apskaitos prietaisą projekto derinimo nereikia. Tačiau prokurorai iškraipė faktus bei įrodymus, to neįvertino ir apylinkės teismas. Be to, neginčijamai nustatyta, jog L. kas savaitę pakeisdavo bendrų lauko durų užraktą, taip pat laikė užrakinę bendrą rūsį bei bendro tualeto patalpas. Teismas neteisingai nurodė, kad nėra išspręstas klausimas dėl rūsio, nes šios ir kitų bendrų patalpų naudojimo tvarka buvo nustatyta dar prieš 25 metus. Pasikeitus namo savininkams, jie bendromis patalpomis naudojosi pagal ankstesnę tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ikiteisminis tyrimas atliktas išsamiai, buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant įrodymus bei aplinkybes, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti.

Apylinkės teismas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Su tokia apylinkės teismo išvada sutinka ir aukštesnysis teismas.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas A. N. pateikė skundą prokuratūrai dėl to, kad A. L. ir A. L. jų ir A. N. bendro naudojimo patalpose be jo sutikimo apgyvendino poilsiautojus, jų automobiliais buvo užstatytas bendras įvažiuojamasis kelias, tai yra dėl veiksmų, kurių atlikimas buvo uždraustas Palangos miesto apylinkės teismo 2002-06-17 sprendimu, taip pat dėl to, kad A. L. ir A. L. trukdo įsirengti atskirą vandens apskaitos prietaisą, neteisėtai keitė lauko durų spyną ir nedavė rakto. Tačiau šie pareiškėjos skundo argumentai nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, neginčijamai patvirtinančių pareiškėjo A. N. skunde nurodytas aplinkybes apie tai, kad L. poilsiautojus apgyvendindavo bendro naudojimo patalpose, transporto priemones leido laikyti ant bendro įvažiuojamojo kelio, trukdė įsirengti atskirą vandens apskaitos prietaisą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad tokia žemesniojo ir aukštesniojo prokurorų 2010-03-26 ir 2010-05-24 nutarimų išvada yra teisėta ir pagrįsta, nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nepatvirtino A. N. skunde nurodytų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atsižvelgta į visas pareiškėjo A. N. nurodytas aplinkybes, surinkti visi tyrimui reikalingi įrodymai, apklausti liudytojai. Visų apklaustų liudytojų, išskyrus paties pareiškėjo ir A. Ž., kuriam A. N. 2007-08-03 mainų sutarties pagrindu perleido savo namo dalį, parodymai yra nuoseklūs, jie nuosekliai nurodė analogiškas aplinkybes, kurios nepatvirtino A. N. skunde nurodytų aplinkybių.

Nors pareiškėjas tvirtina, kad L. neteisėti veiksmai dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2002-06-17 sprendimo nevykdymo pasireiškė tuo, jog jie neteisėtai bendrose namo patalpose neteisėtai apgyvendino poilsiautojus, tačiau tyrimo metu tokios aplinkybės nebuvo nustatytos. Palangos miesto apylinkės teismas 2002-09-16 nutartimi išaiškino to paties teismo 2002-06-17 sprendimą, nurodydamas, jog minėtu teismo sprendimu nustatytas draudimas namo bendraturčiams bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojų apgyvendinimui nedraudžia jų poilsiautojams vaikščioti bendro naudojimo koridoriais, laiptais ir naudotis tualetu. T. L., tiek apklausti liudytojai nepatvirtino, jog poilsiautojai buvo apgyvendinami bendro naudojimo patalpose. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje tai patvirtinančių įrodymų nėra, taigi nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. L. poilsiautojus apgyvendindavo bendro naudojimo patalpose, o remiantis Palangos miesto apylinkės teismo 2002-06-17 sprendimo išaiškinimu (2002-09-06 nutartis), gyventojų naudojimasis bendrais koridoriais bei tualetu neprieštarauja 2002-06-17 teismo sprendimui. Skundžiamuose prokurorų nutarimuose pagrįstai nurodyta, jog kitų asmenų naudojimasis bendrojo naudojimosi patalpomis, tai yra vaikščiojimas koridoriumi, naudojimasis sanitariniu mazgu nėra tapatus apgyvendinimo sąvokai, ši sąvoka apima kur kas platesnį veiksmų ratą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai nepatvirtino A. N. nurodytų aplinkybių apie tai, jog poilsiautojų automobiliai buvo statomi ant įvažiuojamojo kelio. L. bei apklausti liudytojai parodė, jog automobiliai buvo statomi ant vejos arba kitoje kiemo teritorijoje.

Byloje yra duomenų, jog raktą nuo lauko durų, vykdant 2005-08-22 sprendimą, A. N. gavo. Tai patvirtina kaip liudytojo apklausto antstolio A. S. parodymai apie tai, jog vykdomąjį dokumentą Nr. 2-760-668/2005 įvykdė 2006-12-06, tai yra antstolis A. S. nurodė, jog A. L. perdavė jam lauko durų raktą, ir jis raktą perdavė A. N.. Pareiškėjo skundžiami A. L. veiksmai galbūt buvo atlikti kitu laikotarpiu. Kaip minėta, byloje yra duomenų, kad A. N. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, esantį Smilčių g. 28, Palangoje, mainų sutarties, reg. Nr. JD-2208, pagrindu perleido kitam asmeniui – A. Ž., todėl negalima konstatuoti, kad L. nevykdo būtent teismo sprendimo.

Dėl atskiro vandens skaitiklio įrengimo pagal A. N. pageidavimą aplinkybių ištyrimo buvo sudaryta komisija iš savivaldybės ir „Palangos vandenų“ Palangos miesto apylinkės teismo iniciatyva, ir komisija pateikė išvadas apie negalimumą pagal A. N. pageidavimą įrengti atskirą vandens apskaitos prietaisą nesant techninių galimybių. Kaip liudytojas apklaustas A. V. parodė, jog vandens skaitiklis A. N. pageidaujamoje vietoje negalėjo būti įrengtas dėl neatitikties techniniams reikalavimams, taip pat dėl to, jog nebuvo parengtas tinkamas įrengimo projektas. Tai konstatuota Palangos miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartyje, nurodant, kad negali būti vykdomas teismo sprendimas dėl atskiro vandens apskaitos prietaiso įrengimo, nes savininkas nėra paruošęs projekto. Be to, pažymėtina, jog dėl sklypo ir patalpų naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ginčai nagrinėjami civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjo skunde taip pat nurodoma, kad L. padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes neteisėtai nugriovė namo verandą ir pasistatė didesnę, dėl to jam (A. N.) buvo padaryta žala. Tačiau skundžiamuose prokurorų nutarimuose ir Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartyje buvo tiriamos A. N. skunde nurodytos aplinkybės dėl galbūt BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu klausimas dėl galbūt padarytos BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos išspręstas ankstesniu prokuroro nutarimu, kuris šiuo atveju nėra apeliacijos nagrinėjimo dalykas.

Apylinkės teismas tinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamų prokurorų nutarimų nėra pagrindo.

Skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2010-08-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2010-07-30 nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė