- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- M1-347-478/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nukentėjusysis
- D. V. K.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Jūratė Jakubonienė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui, gynėjai adv. Jelenai Koltakovai, ekspertei N. M., nukentėjusiajai D. V. K., asmens, kuriam prašoma skirti priverčiamąsias medicinos priemones, atstovui pagal įstatymą O. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo
JULIJAI ELENAI GERULSKYTEI a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Skuodo rajone, lietuvei, Lietuvos Respublikos pilietei, vidurinio išsilavinimo, išsituokusiai, pensininkei, neteistai, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010 03 04 apie 9.30 val., J. E. G. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrame koridoriuje prie 11-to buto durų, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, garsiai šaukdama išplūdo necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais nukentėjusiąją D. V. K., D. V. K. išėjus iš savo buto į bendrą koridorių, šovė Vokietijos pramoninės gamybos 380-to (9mm) kalibro penkiašūviu lygiavamzdžiu revolveriu, užtaisytu guminėmis grankulkėmis D. V. K. į kairės pusės veido sritį, padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tai, kad J. E. G. padarė šią baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, patvirtina šie įrodymai:
Nukentėjusioji D. V. K. parodė, kad J. E. G. pažįsta apie 4 metus, kai ši atsikėlė gyventi kaimynystėje. Su J. E. G. santykiai blogi, J. E. G. nuolat šneka, kad ji nužudė pastarosios brolį dvynį, kad pardavinėja jo mėsą, kad valgo indėnus, visus vadina žmogžudžiais. J. E. G. gadina durų spynas, virtuvėje pripurškia ašarinių dujų, į kaimynų mašinas mėto puodukus, sprogdina kaimynų mašinų padangas, ant stulpų, durų prikabina lapukų su užrašu, kad ji narkomanė, iš jos vaiko buvo atėmusi raktus, pasidarė sau raktą, pradėjo naktimis darinėti jos buto duris, visur landžioti, buvo išdaužiusi jos kambario sieną. Dėl J. E. G. veiksmų ne kartą kreipėsi į seniūniją, į savivaldybę, į įgaliotinį, daug kartų kvietė policiją, rašė pareiškimus, kalbėjo su šios sūnumis, tačiau pastarieji į kalbas nereagavo, atsakydavo, kad neturi ką su mama daryti. 2010 03 04 d. ryte J. E. G., priėjusi prie jos buto durų, pradėjo šaukti bei plūsti ją necenzūriniais žodžiais, vadino „kurva“, šaukė, kad ji atiduotų pastarosios brolį. J. E. G. aprimus ir nuėjus į savo kambarį, ji atėjo į virtuvę valgyti pusryčių, įėjimas į virtuvę iš bendro koridoriaus. Eidama iš virtuvės pamatė, kad atsidarė J. E. G. buto durys, ir J. E. G. į ją šovė iš šautuvo, šovė į veidą, pataikė į kairį žandą. Ji iškvietė policiją, greitąją. J. E. G. su šautuvu lakstė laiptinėje, kieme. Atvyko trys policijos ekipažai, daužė J. E. G. buto duris, J. E. G. durų neatidarė. Ją GMP išvežė į klinikas. Dieną prieš šį įvykį J. E. G. grasino ją nušauti, jei ji neatiduos pastarosios brolio. Maždaug prieš 4 mėnesius J. E. G. šovė iš šautuvo pro savo kambario langą, ji girdėjo šūvio garsą, ginklo nematė. Apie tai niekam nepranešė, nemanė, kad J. E. G. gali ir į ją šauti. Apie ginklą minėjo J. E. G. sūnui, sakė jam, kad atimtų iš motinos šautuvą, tačiau šis į tai nekreipė dėmesio. Ji priklausomybės alkoholiui neturi, triukšmo jos namuose ištisai nebūdavo, naktimis netriukšmauja, garsiai muzikos neleidžia, J. E. G. neerzina, priešingai – J. E. G. nuolat jai neduoda ramybės, prie jos kabinėjasi.
J. E. G. atstovas O. K. parodė, kad gyvena kartu su savo motina J. E. G.. Nukentėjusiąją pažįsta, D. V. K. - jo kaimynė, su ja blogi santykiai. Santykiai su D. K. pašlijo po to, kai ji pradėjo spardyti jų buto duris. D. K. daug ką išsigalvoja, nepagrįstai priekaištavo, kad jo mama su skudurais užkemša vamzdžius, kad išdaužė kambario sieną, apie tai, kad mama būtų pasidariusi raktus nuo D. V. K. buto, D. V. K. jam neminėjo. Girdėjo mamą kalbant apie brolį dvynį, manė, kad ji kalba apie mirusį vyresnį brolį, kad mama kalbėtų, jog D. V. K. nužudė jos brolį dvynį, kad D. V. K. užsiima organų prekyba, negirdėjo. Paties įvykio, kuomet D. V. K. buvo sužalotas veidas, nematė, tą dieną jis buvo darbe, grįžęs sutiko D. V. K., ji pasakė, kad jo mama į ją šovė. Apie tai, kad mama turi ginklą, jis sužinojo tik po šio įvykio, anksčiau apie tai tik įtarė. Apie šį įvykį su mama kalbėjo, mama sakė, kad ginklo neturi, kad į D. V. K. nešovė, jis mama patikėjo. Mama kartais šiek tiek fantazuoja, jai reikėtų gydytis, tačiau ji visuomenei nepavojinga. Dėl ko mama 2008 pateko į psichiatrinę ligoninę, kas jai iškvietė medikus, nežino. Mano, kad mama truputį fantazuoja, sugalvoja žmones, brolį.
Liudytojas T. G. parodė, kad J. E. G. yra jo motina, su ja kartu nebegyvena apie tris metus. Nukentėjusiąją pažįsta, pastaroji yra mamos kaimynė, žino, kad mama ir nukentėjusioji pastoviai konfliktuoja, motina pyksta, kad D. V. K. geria, triukšmauja, garsiai leidžia muziką, spardo jos buto duris. Yra girdėjęs, kad mama sakė, jog turi brolį dvynį, kurį D. V. K. laiko uždariusi, kankina, todėl šį reikia gelbėti, kad D. V. K. brolį nužudė, suvalgė, pardavinėja mėsą, prekiauja žmonių organais. Pats yra kartą mamą bandęs sulaikyti, kai ši veržėsi eiti pas D. V. K. aiškintis dėl brolio dvynio. Mama jokio brolio dvynio neturi ir neturėjo, turėjo vyresnį brolį, kuris jau apie 7-8 metus miręs. Sutinka, kad mama turi psichikos problemų, kad jai reikalingas gydymas, tik švelnesniu režimu. Bandė mamą įkalbėti kreiptis į medikus, tačiau ji nesutiko, prievarta išvežti mamą gydytis nenori. 2008 m. bandė mamą patalpinti į psichiatrinę ligoninę, mama lyg ir buvo sutikusi, tačiau paskutiniu momentu atsisakė, be jos sutikimo to padaryti negalėjo. D. V. K. apie tai, kad jo motina turi ginklą, jam neminėjo, tik sakė, kad mama nusišneka, keikiasi. Apie tai, kad jo mama D. V. K. daužo sienas, užkemša vamzdžius ar kitaip kenkia buityje, iš D. V. K. negirdėjo, dėl D. V. K. pareiškimų į policiją kviestas nebuvo. Apie tai, kad mama šovė į D. V. K., kad mama sulaikyta, jam buvo pranešta telefonu, pats šio įvykio nematė.
Liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusioji D. V. K., O. K. ir jo mama yra jos kaimynai, nė su vienu nepiktuoju. Su kaimynais jokių konfliktų neturėjo, jokių neigiamų pasisakymų negirdėjo, visi elgiasi geranoriškai, artimiau su kaimynais nebendrauja, į jų santykius nesikiša. Iš kaimynų sužinojo, kad J. E. G. šovė į D. V. K. iš dujinio pistoleto, ji tuo metu buvo išvažiavusi, namuose nebuvo, dėl ko buvo šauta, nežino. Kalbas apie tai, kad D. V. K. kankina J. E. G. brolį dvynį, kad valgo žmogieną, girdėjo iš D. V. K., iš J. E. G. to negirdėjo. J. E. G. pas ją į butą niekada nesiveržė, prie jos nesikabinėjo, jos pasisveikindavo ir tiek. J. E. G. jai neatrodo pavojinga. Triukšmo, barnių tarp D. V. K. ir J. E. G. nėra girdėjusi, tik kartą ar kelis kartus girdėjo jas ginčijantis, dėl ko ginčijosi, nesuprato. Kad D. V. K. būtų spardžiusi J. E. G. buto duris, kad J. E. G. keiktųsi, niekada negirdėjo, policijos dėl pastarųjų elgesio nekvietė.
Ekspertė N. M. paaiškino, kad J. E. G. 2011 08 10 – 2011 08 17 dienomis buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė. Pradžioje J. E. G. buvo liguista, nenuosekli, neadekvati, niekam neprieinama. Po dviejų dienų J. E. G. tapo rami, tačiau pokalbiuose dominavo haliucinacijos, kliedesiai apie tai, kad nuo pat pirmos dienos, kai įsikėlė į savo butą, D. V. K. jai kenkia - tai laidus nutraukia, tai ką nors išdaužo, nuodija jos maistą, dėl to ji vartoja priešnuodžius, kad pas D. V. K. atėję žmonės dingsta, nes D. V. K. juos užmuša, o vėliau suvalgo, organus parduoda, yra žmogėdra. Taip pat kalbėjo, kad pastoviai girdi brolio dvynio, kuris nėra realus, aimanas, jaučia brolio kančias. Jos pasisakymai ir kliedesiai nukreipti konkrečiai D. V. K. atžvilgiu. J. E. G. kalba monologu, kalba pati, niekieno neklausiama, emocijos neišraiškingos, monotoniškos, nuotaika vienoda. J. E. G. gydytojų komisija konstatavo lėtinį psichikos sutrikimą, kuris vystėsi daugelį metų, įgavo labiau išreikštą emocinę įtampą bei sąlygojo tiriamosios elgesį, pasireiškė atvira agresija. Faktą, kad turėjo šautuvą, kad šaudė, J. E. G. pripažįsta. Jos veikos padarymo motyvai yra liguisti, ji yra neprognozuojama. Esant J. E. G. ūmios psichozės būsenoje, psichologinis tyrimas nebuvo padarytas, nes rezultatai būtų nepatikimi. Komisija davė išvadą, kad ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir šiuo metu J. E. G. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kitu nuolatiniu kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir stoti prieš teismą, jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis, tai yra Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. J. E. G. ginklą panaudojo, turėdama rimtą psichikos sutrikimą, ji yra pavojinga visuomenei.
Protokolu – pareiškimu (t. 1, b. l. 5) nustatyta, kad D. V. K. pranešė policijai apie tai, kad 2010 03 04 d. apie 9.30 val. kaimynė E. G., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ją išplūdo necenzūriniais žodžiais, o jai išėjus į laiptinę, E. G., pravėrusi savo buto duris, daiktu, panašiu į ginklą, vieną kartą šovė D. V. K. į veidą ir ją sužalojo.
Įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 6-8) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.
Pareiškimu (t. 1, b. l. 10) nustatyta, kad D. V. K. 2010 02 18 d. kreipėsi į Kauno miesto Centro PK nurodydama, kad 2010 02 14 d. kaimynė J. E. G. spardo duris, ieško lavonų, sako, jog D. V. K. nužudė jos brolį, užkemša virtuvės durų spynos širdelę, užkemša kanalizaciją, išdaužo laiptinėje lemputes, laksto po koridorių su šautuvu, šaudo, grasina nušauti.
Specialisto išvada (t. 1, b. l. 19-21) nustatyta, kad tirti pateiktas Vokietijos pramoninės gamybos .380-to (9 mm) kalibro penkiašūvis lygiavamzdis revolveris „ME 38 Compact G“ Nr. 022934, skirtas šaudyti .380-to kalibro centrinio įskėlimo šoviniais, užtaisytais guminėmis grankulkėmis, yra D kategorijos šaunamasis ginklas. Revolverio konstrukcija taip pat leidžia šaudyti ir .380-to (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo dujiniais bei garsiniais šoviniais. Tirti pateikti keturi (4 vnt.) pramoninės gamybos .380-to kalibro šoviniai, užtaisyti guminėmis grankulkėmis, ir tokių šovinių šauta tūtelė (l vnt.), skirti daugelio modelių .380-to (ME GUM) kalibro revolveriams, priskiriami prie D kategorijos ginklams skirtų šaudmenų, o tūtelė - prie buvusio D kategorijos ginklams skirto šaudmens sudėtinių dalių, šie šoviniai tinka tirti pateiktam revolveriui.
Specialisto išvada (t. 1, b. l. 40) nustatyta, kad D. V. K. buvo konstatuota žaizda kairėje veido pusėje, sužalojimas padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje galimai 2010 03 04 d., sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės kopija (t. 1, b. l. 48-56), kuria nustatyta, kad D. V. K. 2010 03 04 d. 10.47 val. GMP buvo pristatyta į KMUK su šautine žaizda veido kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, D. V. K. paaiškino, kad į ją šovė kaimynė.
Raštu (t. 1, b.l. 33) nustatyta, kad Kauno m. Savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas duomenų apie J. E. G., kaip ribotai veiksnios ar neveiksnios asmens rūpybą ar globą, neturi, taip pat neturi duomenų, kad Kauno m. apylinkės teisme būtų nagrinėta J. E. G. pripažinimo ribotai veiksnia arba pripažinimo neveiksnia byla.
Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK medžiaga (t. 2, b.l. 6-15) nustatyta, kad 2009 06 12 D. V. K. kreipėsi į Kauno m. Centro PK dėl J. E. G. elgesio, t. y. kad ji laiptinėje šaudo dujiniu pistoletu, grasina nušauti, papjauti, spardo duris, nes pastaroji neatiduoda jai brolio, slepia lavonus. Iš surinktos medžiagos buvo padaryta išvada, kad J. E. G. elgesys neadekvatus, dėl jos psichinės būklės įvertinimo raštu informuotas VšĮ Kauno Centro poliklinikos sveikatos centro vadovas, kuris 2009 09 08 raštu informavo apie tai, kad psichikos sveikatos socialiniai darbuotojai lankėsi J. E. G. namuose, tačiau nebuvo įleisti, jai paliktas kvietimas atvykti į gydymo įstaigą, apie tai informuota šeimos gydytoja, kuri informavo, kad pacientė pas šeimos gydytoją nesilanko, į namus neįsileidžia.
Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad J. E. G. viešoje vietoje išplūdo nukentėjusiąją D. V. K. necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, be to, revolveriu šovė į nukentėjusiąją, padarydama pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 153-155) nustatyta ir teisme apklausta ekspertė N. M. patvirtino, kad J. E. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kitu nuolatiniu kliedesiniu sutrikimu, nusikalstamos veikos padarymo metu J. E. G. negalėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio, negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali stoti prieš teismą, negali duoti objektyvių parodymų, jai reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojama skirti priverčiamąsias medicinos pobūdžio priemones – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šių duomenų pakanka teigti, kad J. E. G. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., padarė, būdama nepakaltinama, todėl jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad J. E. G. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika priskiriama prie nesunkių, specialistės R. B. paaiškinimu nustatyta, kad nustatyta diagnozė pasitvirtino, nors ji ruošiama konsultacijai dėl diagnozės pasunkinimo, ūmi psichozė J. E. G. šiuo metu nestebima, ji pati savanoriškai psichikos susirgimo nesigydys, J. E. G. skirtinas stacionarus stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iki nutarties įsiteisėjimo J. E. G. paliktina galioti procesinė prievartos priemonė - atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę.
Kadangi J. E. G. veikoje nėra kaltės, nes ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 68,20 Lt sumai paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Tai neužkerta kelio civiliniam ieškovui pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 3 p., BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 404 str., 318 str., 141 str. 2 d.,
nutaria:
J. E. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Iki nutarties įsiteisėjimo J. E. G. palikti atidavimą į specializuotą sveikatos priežiūros įstaigą – VšĮ Rokiškio psichiatrinę ligoninę.
Daiktinius įrodymus, nutarčiai įsiteisėjus, - šaunamąjį ginklą ,,ME Compact G“ Nr. 022934, 4 vnt. šovinių, 1 vnt. šovinio tūtelę, saugomus Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriuje, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš J. E. G. konfiskuoti ir perduoti LR Ginklų fondui.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 68,20 Lt sumai palikti nenagrinėtu.
Nutartis per 20 d. gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.