Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja E. Š. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašo 2024 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo E. Š. nubausta 700 eurų bauda, panaikinti, ir administracinę bylą jos atžvilgiu nutraukti.

2. Pateiktas skundas grindžiamas tuo, kad atsakomybė už SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininko V.Lenino atvaizdo su įrašu patalpinimą negali atsirasti ANK 524 straipsnio 3 dalies pagrindu. E. Š. pagal 2022 m. sausio 1 d. savanoriškos veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo vykdyti savanorišką korespondentės veiklą, ir faktiškai yra liaudies žurnalistė. Negalima sutikti su institucijos priėmusios nutarimą, motyvu, jog tik profesionalus žurnalistas, esantis žurnalistų profesinės organizacijos narys, turi teisę informuoti visuomenę apie istorinius įvykius ir teikti informaciją edukaciniais, informaciniais tikslais. Toks traktavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintų principų ir teisių, kurie priimti siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės. V. Leninas buvo pirmas SSSR vadovas nuo 1922 m. gruodžio 30 d., mirė 1924 m. sausio 21 d., savo veiklą vykdė Rusijos imperijoje ir SSSR. Tuo tarpu, Lietuvoje, kaip nepriklausomoje valstybėje, 1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą Steigiamasis Lietuvos Seimas, 1920 m. birželio 12 d. paskelbta Lietuvos Laikinoji konstitucija ir 1920 m. liepos 15 d. pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutartis. 1926 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta nepuolimo sutartis su SSSR. Iš Lietuvos istorijos žinoma, kad 1940 m. birželio 15 d. sovietinė kariuomenė okupavo Lietuvą. Pareiškėja teigia, kad šie istoriniai faktai leidžia susidaryti nuomonei, kad V. Lenino, mirusio 1924 m. sausio 21 d. atvaizdą su įrašu „(duomenys neskelbtini)“ negalima priskirti prie tų asmenų, kurių atvaizdą dėl karinės agresijos Lietuvos atžvilgiu negalima talpinti istoriniais, edukaciniais ir informaciniais tikslais.

3. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. ji savo Facebook paskyroje patalpino informacinį pranešimą su Lenino fotonuotrauka informaciniais tikslais, nes visi piliečiai gali laisvai reikšti savo mintis. Įraše švietimas buvo akcentas, o į talkas ir šiandieną bendruomenės renkasi.

4. Pareiškėjos atstovė advokatė S.Naidenko teismo posėdžio metu palaikė skundą ir papildomai nurodė, jog Viešosios informacijos įstatymo 5 straipsnis suteikia teisę skelbti informaciją nepriklausomai nuo to ar tai viešas ar privatus asmuo, o Konstitucijos 25 straipsnis numato laisvę reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją, kuri negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Neaišku kaip apginama konstitucinė santvarka uždraudžiant naudoti Lenino atvaizdą. Teisė reikšti įsitikinimus yra prigimtinė, todėl ANK 524 straipsnis prieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui. Nereik uždraust visko, kuomet Lietuva buvo okupuota, istorija dar tinkamai neįvertino laikotarpio, jeigu uždraudžiama kalbėti apie tai. Ateities kartos praranda galimybę žinoti tikrąją istoriją.

5. Nutarimą priėmusi institucija - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad E. Š. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) patraukta atsakomybėn pagal ANK 524 straipsnio 1 dalį, byloje priimtas nutarimas 2024 m. vasario 8 d. įsiteisėjo. Vertinant pareiškėjos versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jos parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Administracinio nusižengimo bylos teisena ROIK (duomenys neskelbtini) E. Š. atžvilgiu pradėta, gavus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos raštą ir pateiktą informaciją dėl jos neteisėtų veiksmų. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba įvertino įvykį ir nustatė, kad E. Š. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnyje požymių. Taip pat pažymėtina, kad E. Š. nurodė, kad yra žurnalistė, pateikė, jos nuomone, tai patvirtinantį dokumentą, t. y. akreditaciją, o ne žurnalisto pažymėjimą. Žurnalistu laikytinas fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Tarptautinis žurnalisto pažymėjimas, kurį išduoda Tarptautinė žurnalistų federacija yra seniausias ir patikimiausias įrodymas, kad asmuo yra profesionalus žurnalistas. Šiuo pažymėjimu patvirtinama, kad žurnalistas yra atsidavęs savo srities specialistas, solidarus su visa žurnalistų bendruomene bei paisantis visų žurnalistinės etikos normų. Žurnalisto pažymėjimo ar kitų įrodymų, kad ji priklauso žurnalistų profesinei organizacijai E. Š. nepateikė. Pažymima, kad Sodros DB duomenimis Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ neturi įdarbintų darbuotojų, kas objektyviai kelia abejones ar iš viso vykdo realią veiklą. Taip pat pažymima, kad E. Š. Sodros DB duomenimis nuo 2022 m. kovo 7 d. niekur nedirba. Ji nuo 2022 m. gegužės 16 d. registruota Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno KAD Kauno 2-asis sk. įskaitoje, kaip ieškanti darbo. Institucija pareiškėjos skundo teiginius vertina, kaip jos gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas Institucijos vertinimu negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrinta viešoji tvarka ir visuomenės saugumas.

6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepime prašo bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant, todėl kliūčių nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant, nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkinamas.

7. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), E. Š. paskirta 700 eurų bauda už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 524 straipsnio 2 dalyje, t. y. už tai, kad ji 2024 m. balandžio 22 d. 8:06 val. savo Facebook paskyroje pasidalino nuotrauka su įrašu, kurioje matomas SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdas, ši nuotrauka su atvaizdu yra matomi ir demonstruojami asmens paskyroje viešai ir visiems vartotojams yra laisvai prieinama; administracinis nusižengimas, numatytas ANK 524 str., padarytas pakartotinai. Būtent šį nutarimą ir skundžia pareiškėja, prašydama panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

9. ANK 524 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimą ar demonstravimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, vėliavų, ženklų ar uniformų, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolių ar uniformų, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytų vėliavų ar ženklų, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimas, naudojimas susirinkimuose, viešosiose vietose arba kitoks viešas demonstravimas, taip pat nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himno viešas atlikimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki septynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Pagal ANK 524 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki devynių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

10. Pažymėtina, kad ANK 524 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas priskiriamas prie pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, tad bet kokie veiksmai, kuriais propaguojamos nacistinės ar komunistinės idėjos, yra nukreipti prieš nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Svarbu atkreipti dėmesį, jog ne bet koks draudžiamos simbolikos naudojimas yra draudžiamas, o tik toks, kuriuo propaguojamos komunistinės ar nacistinės idėjos, siekiama komunistinio ar nacistinio okupacinio režimo propagandos, sudaromos palankios sąlygos nacistų, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimuisi (Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-85-334/2023). Draudimas turi tam tikrų išimčių. Numatyta, jog viešas komunistinės simbolikos naudojimas, kuris nėra traktuotinas kaip atitinkamo totalitarinio režimo propaganda, t. y. tokios simbolikos platinimas ir naudojimas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius įvykius, švietimo, mokslo, meno tikslais, nėra baudžiamas. Tai įtvirtinta ANK 524 straipsnio 3 dalyje, kurioje teigiama, jog pagal šį straipsnį neatsako asmenys, kurie padaro nurodytas veikas muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juostą naudojančius asmenis), ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą.

11. ANK 524 straipsnyje nustatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nes įstatymų leidėjas jo padarymo nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu, t. y. visuomenei pavojingas yra pats veikimas. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. teisės normoje paminėtų simbolių ir vaizdų platinimas, naudojimas susirinkime ar kitame masiniame renginyje arba demonstravimas kitais būdais.

12. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į socialinio tinklo „Facebook“ jos naudojamą paskyrą įkėlė Lenino atvaizdą su įrašu visuomenės informavimo tikslais. Taigi, byloje nekilo ginčo, kad būtent pareiškėja įkėlė ir paskelbė viešai socialiniame tinkle Lenino atvaizdą su įrašu „(duomenys neskelbtini)“.

13. Nors pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino savo veiksmus, kad viešai socialiniame tinkle pasidalino V.Lenino atvaizdu su minėtu įrašu, tačiau teigė, kad V.Leninas nepriskirtinas prie asmenų, kurių atvaizdas negali būti demonstruojamas. Teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodomu ANK 524 straipsnio 1 dalies aiškinimu remiantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, kad atsakomybei pagal ANK 524 straipsnį kilti, būtina nustatyti, jog asmuo (nagrinėjamu atveju V.Leninas) yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos žmonių represijas.

14. Teismas pažymi, kad ANK 524 straipsnio 1 dalies formuluotė pabrėžia, jog šioje dalyje minimos partijos – Vokietijos nacionalsocialistų partija ar SSRS komunistų partija – yra atsakingos už Lietuvos gyventojų represijas. Teismo vertinimu, ši formuluotė reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, kai vaizduojami atvaizdai asmenų, kurie buvo minėtų partijų vadovai, nors patys nebūtinai tiesiogiai vykdė Lietuvos gyventojų represijas ar yra tiesiogiai atsakingi už jas, t. y. šio straipsnio taikymui pakanka vien vaizduojamo asmens vadovavimo, narystės vienoje iš minėtų partijų. Toks sąvokos „atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdų“ išaiškinimas, kad būtent minimos partijos – Vokietijos nacionalsocialistų partija ar SSRS komunistų partija – yra atsakingos už Lietuvos gyventojų represijas, yra pateiktas ir teismų praktikoje (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. eA-340-525/2024).

15. Tai, kad V.Leninas buvo vienos iš ANK 524 straipsnio 1 dalyje nurodytų partijų - SSRS komunistų partijos, narys ir vadovas, to neneigia ir pati pareiškėja. Be to, kaip matyti iš viešų duomenų, Vladimiras Leninas buvo ne tik SSRS komunistų partijos lyderis, bet ir SSRS Ministrų tarybos pirmininkas, įtvirtinęs totalitarinį režimą, kurio gyvavimo metu vykdytos politinės represijos bei žudynės, jo vadovaujami bolševikai, skelbdamiesi įvedą proletariato diktatūrą, iš tiesų įvedė itin represyvią, teroristinę kompartijos diktatūrą, jis laikomas tarptautinio komunistinio judėjimo bei III internacionalo (Komunistų internacionalo) įkvėpėju, laikomas svarbiausiu 20 a. komunizmo veikėju, vadinamosios marksizmo-leninizmo doktrinos – SSRS gyvavusio komunistinio režimo oficialios ideologijos ir 20 a. komunizmo teorinio pagrindo – kūrėju (pvz., https://lt.wikipedia.org/wiki/Vladimiras_Leninas, https://www.vle.lt /straipsnis/vladimir-lenin/, https://istorijatau.lt/rubrikos/zodynas/leninas-vladimiras). Pažymėtina, kad totalitarinio režimo, kurį įtvirtino V.Leninas, jo ideologijos propagavimas yra draudžiamas Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu. Minėto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato draudimą bet kokia forma atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, simbolizuojančius totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Dėl to, E. Š. veiksmai, įkeliant ir demonstruojant socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje Vladimiro Lenino atvaizdą su įrašu, negali būti vertinami niekaip kitaip, kaip komunistinės simbolikos, totalitarinio režimo simbolio, siejamo su asmeniu įtvirtinusiu šį totalitarinį režimą, SSRS komunistų partijos nario - lyderio, vadovo atvaizdo demonstravimas.

16. Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, ne bet koks draudžiamos simbolikos naudojimas yra draudžiamas, o tik toks, kuriuo propaguojamos komunistinės ar nacistinės idėjos, siekiama komunistinio ar nacistinio okupacinio režimo propagandos, sudaromos palankios sąlygos nacistų, komunistų ir neokomunistų bei panašią simboliką naudojančių antidemokratines idėjas propaguojančių organizacijų kūrimuisi. Jeigu minėti draudžiami simboliai, kaip tai įtvirtinta ANK 524 straipsnio 1 dalyje, yra demonstruojami ANK 524 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, t. y. muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos tikslais, asmenys, kurie naudoja oficialią egzistuojančios valstybės simboliką (išskyrus dvispalvę (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (šv. Jurgio) juostą naudojančius asmenis), ir Antrojo pasaulinio karo dalyviai, vilkintys savo uniformą, tokiu atveju administracinė atsakomybė nekyla pagal ANK 524 straipsnio 1 ar 2 dalį.

17. Nors šiuo atveju pareiškėja E. Š. tvirtino, kad įkeldama V.Lenino nuotrauką su aukščiau minėtu įrašu ji norėjo informuoti visuomenę švietėjiškais tikslais, kitų tikslų neturėjo, tačiau teismo vertinimu, tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija vertinama kaip jo gynybinė pozicija dėl sekančių priežasčių.

18. Visų pirma, kaip matyti iš bylos duomenų, E. Š. minėtą SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdą su įrašu panaudojo viešai, įkeldama ir demonstruodama jos administruojamame socialiniame tinkle „Facebook“ savo paskyroje, kuri prieinama ir kitiems socialinio tinklo vartotojams, o tokio asmens atvaizdo su atitinkamu įrašu, reiškiančiu pasididžiavimą priešiškos valstybės istorijai, komunistų idėjoms (tradicijoms), rodymas prilygintinas sąmoningai atliktam viešam demonstravimui ir akivaizdžiai parodo pareiškėjos požiūrį į priešiškos Lietuvai valstybės komunistų partijos ideologiją. Šias aplinkybes taipogi įrodo ir administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kad nuotrauką su įrašu (administracinio nusižengimo bylos lapas 10), kuriais E. Š. yra pasidalinusi savo paskyroje, „patinka“ pažymėjo 77 žmonės, fiksuoti 42 komentarai, net 12 asmenų šią nuotrauką su įrašu pakartotinai paskelbė, kas taip pat rodo, jog šių simbolių (SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdo su įrašu, besididžiuojančiu totalitarinio režimo tradicijomis, garbinančiomis minėtoje nuotraukoje pavaizduotą asmenį) demonstravimas nėra atsitiktinis, o priešingai, yra kryptingas ir tyčinis. Todėl teismui nekyla abejonių, kad E. Š. veiksmuose yra tiesioginė tyčia veikti siekiant propaguoti komunistines idėjas, atvaizduoti totalitarinio režimo įkūrėją, kurstyti nesantaiką, skaldyti visuomenę dėl Lietuvoje vykdomos švietimo sistemos politikos, veikiant prieš tas vertybes, kurias pripažįsta ir puoselėja Lietuvos Respublika, tokiu būdu kėsinantis į nustatytą valdymo tvarką.

19. Nors teismas ir pritaria pareiškėjos ir jos atstovės argumentui, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo veikia kaip profesionalus žurnalistas, ar kaip privatus asmuo, jis turi konstitucinę teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, turi teisę skleisti informaciją ir apie istorinius įvykius tikslu informuoti visuomenę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau teismas pažymi, kad Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus bei juos laisvai reikšti (įsitikinimų ir jų raiškos laisvė) ir laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (informacijos laisvė), suponuoja tai, kad visos Konstitucijos 25 straipsnio dalys yra tarpusavyje susijusios ir turi būti aiškinamos kartu.

20. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, informacijos laisvė nėra absoliuti, jos ribos yra apibrėžtos Konstitucijoje. Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, negalima aiškinti kaip leidžiančios informacijos laisve naudotis taip, kad būtų pažeistos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimos vertybės: žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė ar konstitucinė santvarka (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas, 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas). Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija, reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus; taigi konstitucinė informacijos laisvės samprata neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės atlikti Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikalstamus veiksmus – skleisti tokias mintis, pažiūras ir t. t., kuriomis yra kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Kaip 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostatos, inter alia formuluotės „nusikalstami veiksmai“, negalima aiškinti vien lingvistiškai, t. y. kaip reiškiančios, esą konstitucinė laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama tik su tokiais veiksmais, už kuriuos įstatymuose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė; pagal Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes. Taigi iš Konstitucijos, inter alia jos 25 straipsnio 4 dalies, 135 straipsnio 2 dalies, kyla valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš informacijos, kuria būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija ar šmeižiama, sklaidą, taip pat prieš dezinformaciją, ypač organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene, taip darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms, bei prieš karo propagandą, ypač agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymą (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas).

21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad visuomenės informavimas apie istorinius ir dabarties įvykius atliekant ANK 524 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus veiksmus neužtraukia atsakomybės, kai jie atliekami ANK 524 straipsnio 3 dalyje numatytais tikslais (muziejų veiklos, visuomenės informavimo apie istorinius ir dabarties įvykius, totalitarinius ar autoritarinius režimus, švietimo, mokslo, meno, kolekcionavimo, antikvarinės ar sendaikčių prekybos) ir kai: 1) nepažeidžiamos Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje minimos vertybės: žmogaus sveikata, garbė ir orumas, privatus gyvenimas, dorovė ar konstitucinė santvarka; 2) nekurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys nėra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama/ klaidinama visuomenė ar atskiri jos nariai.

22. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 524 straipsnio 2 dalį patrauktas asmuo E. Š. viešoje erdvėje socialiniame tinkle savo Facebook paskyroje įkėlė ir demonstravo V.Lenino atvaizdą su šios teismo nutarties 12 pastraipoje minėtu V.Leniną šlovinančiu įrašu, kuriuo akivaizdžiai reiškiamas prielankumas SSRS komunistų partijos lyderio idėjoms („Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“), komunistinėms tradicijoms („Minėdami V.Lenino gimtadienį, mes, tarybiniai žmonės susiburdavome talkose, tai buvo ilgametė, prasminga tradicija“), bei pateikiama dezinformacija, skleidžiant klaidingą informaciją, apibūdinant V.Leniną išimtinai teigiamai („proletariato vadas, didysis planetos globalistas, svajojęs apie visuotinę pasaulinę revoliuciją“) bei dezinformuojant dėl žinių neprieinamumo Lietuvoje, mokyklų mažinimo, neraštingumo plitimo, pašlijusios švietimo sistemos pasekmių, kuomet iš tikrųjų dėl demografinių priežasčių nors mokyklų skaičius reguliuojant mokinių srautus ir optimizuojamas, bet tuo pačiu užtikrinamas pavėžėjimas į kitas rajono gimnazijas arba sudaroma mokiniams galimybė baigti mokslus nekeičiant fizinės mokymosi vietos bei mokantis su tais pačiais bendraklasiais ir mokytojais, bendradarbiaujant su kita mokykla.

23. Pažymėtina, kad vieša informacija turi būti teikiama visuomenei taip, jog taptų aišku, kas ir kodėl atitinkamą simbolį naudojo, teikiant informaciją neiškreipiamos objektyvios istorinės žinios ir pan. Tuo tarpu, šiuo nagrinėjamu atveju, tokioje faktinėje situacijoje – per V.Lenino gimimo dieną, tai nurodant būtent ir įraše šalia nuotraukos („minėdami V.Lenino gimtadienį mes tarybiniai žmonės), komunistinės simbolikos – SSRS komunistų partijos vadovo atvaizdo su atitinkamu įrašu demonstravimas, o būtent, nuotraukos su įrašu turinys, t. y. įrašai: „mes tarybiniai žmonės susiburdavo talkose – tai buvo prasminga ilgametė tradicija“, „proletariato vadas, didysis planetos globalistas“, ne tik, kad neduoda pagrindo išvadai apie edukacinį tikslą, bet savo esme ir paneigia tariamai esamus švietėjiškus tikslus, o pasirinktas demonstravimo būdas – vieša internetinė erdvė – rodo aktyvų siekį platinti komunistines idėjas, menkinti Lietuvoje vykdomą politiką švietimo srityje, didžiuojantis minėto komunistų partijos vadovo, įtvirtinusio totalitarinį režimą, idėjomis. Dėl šių priežasčių, pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytas paaiškinimas, kad patalpintame įraše akcentas yra švietimas, nėra įtikinantis ir teismo vertintinas kaip gynybinė taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

24. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytų teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat į tai, kad E. Š. administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 8 d. nutarimu jau buvo bausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 524 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau per metus nuo 2024 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos įvykdymo dienos (bauda sumokėta 2024 m. sausio 24 d.) padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu inkriminuotas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, todėl E. Š. veiksmai atitinka ANK 524 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Nesant pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, konstatuotina, kad padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 524 straipsnio 2 dalį, todėl toliau teismas pasisakys dėl pareiškėjai paskirtos nuobaudos dydžio ir individualizavimo pagrįstumo,

25. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 524 straipsnio 2 dalyje, pareiškėjai buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti 700 Eur bauda.

26. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

27. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

28. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

29. Pažymėtina, kad administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, nurodant, kad anksčiau E. Š. už analogiškus nusižengimus bausta 3 kartus. Šiuo atveju pareiškėja padarė tyčinį nusižengimą, nes pareiškėja, jau būdama bausta tris kartus už tapatų nusižengimą, žinojo, jog draudžiama demonstruoti komunistinius simbolius, totalitarinių režimų simbolius, kaip tai numato ANK 524 straipsnis, tačiau nepaisant to viešai socialiniame tinkle įkėlė ir demonstravo V. Lenino nuotrauką su jį, totalitarinį režimą propaguojančiu įrašu. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsiliepime nurodytų aplinkybių, kurių pareiškėja neginčijo, pareiškėja nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje. Iš Nacionalinių registrų informacijos apie asmenį, (AN b. l. 28) nustatyta, kad pareiškėja viso yra bausta 9 kartus už įvairius administracinius nusižengimus, tame tarpe tris kartus bausta už nusižengimą, numatytą ANK 524 straipsnio 1 dalyje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad pareiškėja skirtas baudas moka, tačiau ji turi galiojančių administracinių nuobaudų. Tai rodo, kad pareiškėja negali būti laikoma pavyzdingai besilaikanti įstatymų, nedaranti teisės pažeidimų, pasimokanti iš jau padarytų nusižengimų. Todėl šiuo atveju teismas jos padarytą ANK 524 straipsnio 2 dalyje nusižengimą negali vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio, nes akivaizdu, jog skiriamos nuobaudos- baudos, jai neturėjo jokių ilgalaikių pasekmių, tapatūs nusižengimai kartojosi net tris kartus, nebuvo pasiekta administracinių nuobaudų paskirtis, praeityje skiriamos nuobaudos jai pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė jos apsisprendimo būti pareigingai įstatymų besilaikančiu asmeniu (ANK 22 straipsnis).

31. Teismas jokių kitų išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatė, juolab šios aplinkybės siejamos ne su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, jo ar šeimos poreikiais, bet su inkriminuoto administracinio nusižengimo pobūdžiu, pavojingumu, administracinį nusižengimą padariusio asmens asmenybe bei asmenį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Jokių išskirtinių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje teismas neįžvelgia. Tuo tarpu įvertinus tai, kad pareiškėja ir prieš tai buvo ne kartą bausta už įvairius pažeidimus, tame tarpe 3 kartus bausta už analogiškus nusižengimus, spręsti apie išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, jog tokiam asmeniui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nėra pagrindo. Įvertinus patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sumažinti skundžiamu nutarimu skirtą baudą, nes nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Tuo pačiu teismas pažymi, kad atsižvelgiant į pareiškėjos sistemingai daromų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 524 straipsnyje, pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jos nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėja liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys).

32. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti ar sumažinti ir pareiškėjai skirti mažesnę nei vidutinio dydžio baudą. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos baudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. Š. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.