Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1101-806/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-23
Bylos Nr.
1-1101-806/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
K. M.
Nukentėjusysis
A. V.
Advokatai
Jonas Pliugžma
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1101-806/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13250-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei,dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,kaltinamajam K. M.,gynėjui advokatui Jonui Pliugžmai,nukentėjusiajai A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą pagreitinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. mušdamas šeimos narį - sugyventinę A. V., sukėlė jai fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2016-03-20 apie 11.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,98 promilių girtumo laipsnis), vieną kartą kumščiu sudavė sugyventinei A. V. į veidą, taip mušdamas šeimos narį - sugyventinę A. V., sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisme kaltinamasis K. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo išgėrę ir susimušo su A. V.. Viskas buvo kaip nurodyta kaltinime. Susipyko su A. V., pastaroji jo, K. M. sugyventinė, gyvena kartu. Jis, K. M. davė į žandą sugyventinei, pastaroji iškvietė policiją. Ankščiau to nėra buvę, dabar susitaikė, sugyventinė jam, K. M. atleido, pretenzijų neturi. Pasak K. M., jis šiuo metu dirba oficialiai, vaikų neturi, nukentėjusiosios kaltės nėra, buvo abu apsvaigę, nukentėjusioji ant jo nepyksta, sutinka taikytis, yra neteistas, gailisi, kaltas alkoholis.

Apklausta teisme nukentėjusioji A. V. parodė, kad ji K. M. pretenzijų neturi, jam atleidžia, sutinka su juo taikytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. M. parodė, kad 2016-03-19 namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis su sugyventine A. V. ir kaimynu G. gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare, tikslaus laiko nepamena, jis, K. M. nuėjo miegoti. 2016-03-20 jis, K. M. atsikėlė apie 05.00 val. ir pamatė, kad sugyventinė dar geria, tačiau nebe su G., o su jo sugyventine L. Jis, K. M. dar pamiegojo iki 08.00 val., kol atsidarė parduotuvė ir galėjo nusipirkti alaus. Nusipirkus alaus, jis, K. M. vėl su sugyventine ir kaimynais išgėrinėjo namuose. Apie 10.00 val. kaimynai išėjo. Tada jis, K. M. paskambino mamai. Sugyventinė labai supyko ir liepė jam, K. M. padėti ragelį. Kodėl sugyventinė supyko, jis, K. M. nežino. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Staiga sugyventinė pašoko iš fotelio ir čiupo jam, K. M. už gerklės. Tada jis, K. M. dešinės rankos kumščiu trenkė sugyventinei per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to sugyventinė nubėgo pas kaimynus iškviesti policijos pareigūnų. Dėl tokių savo veiksmų jis, K. M. labai gailisi, pažada sugyventinės atsiprašyti. Šiuo metu jis, K. M. žada laikinai apsistoti pas kaimynus G. ir L., gyv. (duomenys neskelbtini). (b.l. 23)

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2016-03-20 apie 11.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su sugyventiniu K. M., nes ji paskambino savo buvusiam vyrui. Konflikto metu sugyventinis dešinės rankos kumščiu trenkė jai, A. V. 1 kartą į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostą. Dėl to ji, A. V. patyrė fizinį skausmą, tačiau į medikus nesikreipė ir nesikreips. Konflikto metu jie abu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų. Ji, A. V. pati sugyventinio nemušė. Jų konflikto niekas nematė ir negirdėjo. (b.l. 11-12)

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės J. A. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-03-20 apie 11.58 val., gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėją sumušė neblaivus sugyventinis. Atvykus į vietą, nustatyta, kad policiją kvietė A. V.. Pastaroji paaiškino, kad neblaivus sugyventinis V. M. konflikto metu ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, stumdė, sudavė kumščiu į veidą, grasino, kad nekviestų policijos. Ant A. V. veido matėsi sužalojimai (apdraskyta kairė pusė), ji buvo susijaudinusi, verkė, tačiau nuo GMP atsisakė. Pasak jos, ir anksčiau yra buvę smurto atvejų. K. M. buvo sulaikytas, pastarasis pripažino kaltę. (b.l. 14-15)

Iš alkotesterio „Drager“ kvito matyti, kad 2016-03-20, 12.35 val., K. M. buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad K. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes, kurias patvirtino kiti aukščiau aptarti byloje surinkti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad K. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę sukėlė jai fizinį skausmą. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis bei nukentėjusioji susitaikė ir paprašė šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą esant kelių sąlygų visetui:

kaltinamasis turi pripažinti savo kaltę,jis turi savo noru atlyginti padarytą žalą arba susitarti dėl šios žalos atlyginimo, jis turi susitaikyti su nukentėjusiuoju,byloje turi būti nustatytas pagrindas, leidžiantis manyti, kad ateityje toks asmuo nebedarys naujų nuskalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 2 d. numato atvejus, kai asmuo pagal šią normą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas negali būti:

kai kaltinamasis yra recidyvistas ar pavojingas recidyvistas,kai jis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei 4 metai.

Kaltinamasis K. M. padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, savo kaltę pripažino, jis nėra recidyvistas ir anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleistas nebuvo. Nukentėjusioji pretenzijų K. M. neturėjo, civilinio ieškinio byloje nepareiškė. K. M. anksčiau nebuvo teistas. Kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios. Visa tai rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą dėl proceso dalyvių susitaikymo, nėra ir sudaro pagrindą manyti, kad ateityje K. M. nebedarys naujų nuskalstamų veikų. K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atleistinas taikant Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nuostatas.

Ikiteisminio tyrimo metu K. M. buvo 2016-03-20 12.40 val. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. nustatyta tvarka, iš sulaikymo paleistas 2016-03-21 11.35 val.

K. M. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Ši baudžiamoji byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas

nusprendė:

K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atleisti jam ir nukentėjusiajai A. V. susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

K. M. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat, kad jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti, ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė