Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-432-1095/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
1-432-1095/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kaltinamasis
S. G.
Civilinis ieškovas
L. A., M. A.
Civilinis atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Advokatai
Darius Raulušaitis, Evaldas Valčiukas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-432-1095/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30296-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.2.3.4.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,kaltinamajam S. G.,kaltinamojo gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. A., M. A.,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovei J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. G. 2019 m. liepos 16 d. nuo 8 iki 12 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) meistru, vadovaudamas ir būdamas atsakingas už atliekamų darbų kokybę, eismo organizavimo ir saugumo užtikrinimą Panevėžio rajone esančiame kelyje Tiltagaliai–Sodeliai, ruože nuo 0,5 km iki 3,2 km, vykdomiems asfaltbetonio dangos remonto darbams, atliekant dangos dalinį paviršiaus apdorojimą bitumine emulsija su dolomitine skaldele, pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles: Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 64 punktą, nurodantį, kad ženklas Nr. 121 „Žvyras“ turi būti įrengtas prieš kelių su asfaltbetonio, cementbetonio ar akmens trinkelių dangomis ruožus, kuriuose galimas žvyro, skaldos išmetimas iš po transporto priemonių ratų; Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 5 dalį, nurodančią, kad asmenys, organizuojantys darbus kelyje, turi užtikrinti, kad darbo vietos kelyje (gatvėje) ar šalia kelio (gatvės) būtų aptvertos ir pažymėtos reikiamais kelio ženklais, atitvarais ir nukreipiamaisiais įtaisais; Automobilių kelių darbo vietų aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 80 punktą, nurodantį, kad įspėjamieji vertikalieji ženklai naudojami, siekiant įspėti eismo dalyvius apie pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant, priklausomai nuo sąlygų, reikia imtis atitinkamų priemonių, jeigu tikimasi, kad darbo vietose atsiras laikinų pavojų arba trikdžių (pvz., teršalų, išsviedžiamos iš po ratų skaldelės), reikia naudoti atitinkamus įspėjamuosius vertikaliuosius ženklus; 51 punktą, nurodantį, kad eismas turi būti ribojamas tiek, kiek taikyti reikia atliekant darbus ir kiek jis tinkamas eismo dalyviams apsaugoti; Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT APM10 98 punktą, nurodantį, kad paviršiaus apdaro įrengimo atveju, apdoroti plotai iki įrengimo pabaigos yra saugomi nuo transporto eismo, vėliau transporto eismo ribojimas priklauso nuo vietinių ir oro sąlygų ir panaudoto rišiklio rūšies, dėl skaldelės pertekliaus pirmosiomis dienomis greitis turi būti ribojamas iki 40 km/h (gyvenamosiose vietovėse reikalui esant ir mažiau) ir įrengtas kelio ženklas Nr. 121, prieš panaikinant greičio ribojimą ir nuimant kelio ženklą Nr. 121, neprikibusi skaldelė turi būti pašalinta, neužtikrino saugaus transporto priemonių eismo, nepašalinęs prie kelio neprikibusios skaldelės pašalino įspėjamuosius kelio ženklus, dėl to 2019 m. liepos 17 d. apie 20.50 val. Panevėžio rajone, kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2 km, įvyko eismo įvykis, kurio metu R. A., vairuodamas motociklą „Suzuki GSX-R 1000“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas ne didesniu nei 64 km/h greičiu, kai didžiausias leistinas važiavimo greitis 90 km/h, nesant įspėjamųjų ženklų apie remonto darbus kelyje, prarado galimybę iš anksto įvertinti kelio dangos būklę, užvažiavęs ant važiuojamojoje kelio dalyje pasklidusios neprikibusios skaldelės, nesuvaldė motociklo, kelio vingyje į kairę nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę, atsitrenkė į kelio ženklą ir žuvo. Tokiais savo veiksmais, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, S. G. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Kaltinamasis S. G. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino ir parodė, jog 2019 m. liepos 16 d. nuo 8 iki 11.30 val. remontavo kaltinamajame akte nurodytą kelio ruožą Tiltagaliai–Sodeliai, buvo jį apstatę ženklais. Dalis darbų buvo gyvenvietės ribose. Atliko darbus su specialiu aparatu, kur skleidžia skaldelę, dėjo lopinėlius tame ruože. Kelio remonto darbus atliko jis su operatoriumi prie pulto, iš paskos važiavo mašina su ženklais, dar ant kelio ženklai buvo pastatyti, taip ir važiavo, skleidė skaldą. 38 metus dirba įmonėje. Dirbo jų brigada, kurioje yra jis, operatorius ir vairuotojai. Skalda buvo atvežama mašina, kuriose vietose pilti skaldą, būna nurodyta sąmatoje, jis turėjo sąmatą, skalda buvo per kelias vietas išpilama. Kaip ji pilama, visada stebėjo. Nepastebėjo, kad kur išbirtų skalda. Kai vykdė darbus, eismas keliu buvo galimas, greitis 50 km/h, įspėjamieji ženklai apie remonto darbus ir skaldelės išmetimą buvo. Ženklai buvo pastatyti tame ruože, kur dirbo. Dirbo iki pietų, po to susirinko ženklus ir išvyko, nepagalvojo, kad gali kas atsitikti. Kelio būklė buvo tokia, kad skaldelė buvo prilipusi. Ženklus palikdavo ilgiau, kai didesnius ruožus tvarkydavo, o čia buvo tvarkoma „lopeliais“, tai nepalikdavo ženklų ilgiau. Jis nuima ir pastato ženklus. Per ilgą laiką važinėjant skaldelė nusivažinėja. Ant posūkio skaldelę labiau mašinos išdrasko. Kitą dieną pasižiūrima, kaip atrodo. Kai būna skaldelės perteklius, vyksta nušlavimas, bet dažniausiai po 4–5 dienų ant kelio nebūna likę skaldelės. Kai nedidelis judėjimas, rajoninis kelias, todėl neprikibusios skaldelės liko daugiau. Darbų vadovas turi pravažiuoti, pažiūrėti ir vertinti, ar reikia nušluoti kelią. Kitą dieną jie išvažiavo į Biržus dirbti, tai tos vietos nepasižiūrėjo, o vakare įvyko įvykis. Reglamentuota turi būti, kiek laiko ženklus laikyti. Apie motociklininko žūtį sužinojo kitą dieną darbe. Su taisyklėmis darbe yra supažindintas. Savo meistro veiklos nuostatus žino. Jo pareigos užtikrinti, kad būtų ženklai sustatyti, saugiai viskas vykdoma. Aišku, kad pavojinga važiuoti, kai yra skalda, bet kai ji nusivažinėja, prilimpa, tai važiuoti nepavojinga. Skaldelė prilimpa per valandą, o laisvesnė skaldelė išlaksto. Su žuvusiojo artimaisiais susitiko tik šiandien teisme, bet per teisininką buvo bendraujama. Atsiprašo nukentėjusiųjų, labai gailisi, daug metų dirba tokį darbą, nepagalvojo, kad galėtų taip nutikti. Žalą atlygins darbdavys.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Kaltinamasis S. G. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymo, davus parodymus, prokurorei ir kaltinamojo gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamojo S. G. visiško pripažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji L. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. A. yra jos sūnus, kuris gyveno kartu su ja Lukonių kaime. Sūnus labai dažai važinėdavo su motociklais po visą Lietuvą, todėl jo vairavimo įgūdžiai buvo geri, paskutinis R. turimas motociklas buvo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 17 d. buvo namuose, kai ryte, po naktinės pamainos į namus grįžo R., jis dirbo ugniagesiu-gelbėtoju Kupiškio m. Grįžęs į namus R. nuėjo miegoti, vėliau atsikėlė ir pradėjo sportuoti. Apie 20 val. būdama šiltnamyje kieme išgirdo užsikuriančio ir išvažiuojančio motociklo garsą, pagal kurį suprato, kad R. savo motociklu išvažiavo. Kur tada sūnus važiavo, nežino, nes jai to jis nepasakė. Apie 23 val. į namus atėjo pažįstamas J. su bendruomenės slaugytoja bei antruoju jos sūnumi Mindaugu ir pranešė, kad neseniai įvyko eismo įvykis, kurio metu R., vairuodamas motociklą, griuvo, atsitrenkė į kelio ženklą ir žuvo, daugiau nieko nesakė, iš kur jie sužinojo apie įvykį, nežino. 2019 m. liepos 18 d. ryte nuvažiavo į įvykio vietą, esančią Panevėžio r., kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2 km, kur pamatė, kad eismo įvykis įvyko kelio vingyje, kuriame buvo pilna akmenukų po neseniai atliktų kelio remonto darbų, o kelio ženklų, įspėjančių apie juos, nebuvo, todėl mano, kad R. motociklo nesuvaldė būtent dėl to. Dėl žuvusio sūnaus jai yra padaryta turtinė ir moralinė žala. Prieš sūnaus laidotuves D. D. laidojimo įmonės darbuotojai jai grąžino motociklininko šalmą, šalmo stiklus, odinę aprangą, abi pirštines bei batus, kuriuos sūnus dėvėjo eismo įvykio metu (1 t., b. l. 38–41).

Nukentėjusysis M. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 17 d. Panevėžio r., kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2-ame kilometre įvykusio eismo įvykio metu, vairuodamas motociklą, žuvo jo brolis R. A.. Dėl brolio netekties patyrė emocinį šoką, kadangi tarp jų su broliu buvo artimi broliški ryšiai. Jie abu dirbo priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kartu leisdavo laisvalaikį, mylėjo vienas kitą ir rūpinosi. Iki šiol negali atsigauti ir patikėti, kad brolio nebėra, jis buvo vienintelis jo brolis. Labai išgyvena dėl jo mirties. Dėl brolio mirties patyrė moralinę žalą (3 t., b. l. 51–53).

Liudytoja K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 17 d. apie 20.50 val. važiavo kaip keleivė automobiliu „Ford Galaxy“, valstybinio numerio neprisimena, Panevėžio r., keliu Tiltagaliai–Sodeliai nuo Geležių k. pusės link Tiltagalių k. pusės. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo geri, šviesus paros metas, važiuojamoji dalis buvo sausa. Automobilį vairavo jos vyras S. B., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir žiūrėjo į kelią. Tuo metu eismas šiame kelyje intensyvus nebuvo, nematė jokių kitų važiuojančių transporto priemonių. Šis kelias yra asfalto dangos, be jokių kelio ženklinimo linijų, jo plotis toks, kad jame gali prasilenkti du automobiliai. Kadangi šiuo keliu tiek į vieną pusę, tiek į kitą pusę tą dieną važiavo nebe pirmą kartą, todėl atkreipė dėmesį į tame kelyje neseniai atliktus kelio darbus, t. y. vietose, kuriose prieš remontą buvo duobės, buvo papilti akmenukai, kurie iš tų duobių tose vietose buvo išsibarstę po visą kelio plotį. Jokių kelio ženklų, įspėjančių apie kelyje esančius akmenukus, ribojančius važiavimo greitį ar įspėjančius apie kelio darbus, nebuvo. Tame kelyje vietų, kuriose buvo išbarstytų tų akmenukų, buvo daug, jos prasidėjo nuo Tiltagalių k. ir baigėsi apytiksliai pusiaukelėje tarp Tiltagalių k. ir Geležių k. Kadangi vyras automobilį vairavo leistinu greičiu, todėl važiuojant per tuos akmenukus automobilis sukibimo su kelio danga neprarasdavo. Iki Tiltagalių k. likus apie 2 km atstumui, artėjo prie kelio vingio į dešinę ir abu su vyru pastebėjo kairėje kelio pusėje, pačiame kelio vingio viduryje, į jų pusę nulinkusius du kelio ženklus. Įvažiavęs į kelio vingį, vyras pristabdė automobilį, kad galėtų pažiūrėti, dėl ko yra nulinkę tie ženklai, ir pamatė, kad šalia vieno nulenkto kelio ženklo, statmenai keliui, guli sudaužytas motociklas, o apie 1 metrą atstumu šalia jo yra nukritęs motociklininkas. Tai pastebėję iš karto sustojo, vyras nubėgo prie motociklininko, o ji, paskambinusi trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietusi pagalbą, iš automobilio išlipo taip pat. Matė, kad motociklininkas buvo užsidėjęs šalmą bei vilkėjo specialią aprangą, bet buvo be jokių gyvybės ženklų, taip pat pastebėjo, kad tame kelio vingyje buvo išsibarstę jos ankščiau minėti akmenukai. Laukdama medikų atkreipė dėmesį į kelyje esančią stabdymo ar slydimo žymę, pagal kurią suprato, jog motociklininkas važiavo nuo Tiltagalių k. pusės, daugiau jokių kelyje esančių žymių nepastebėjo. Atvykę medikai konstatavo motociklininko mirtį (1 t., b. l. 46–49).

Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nors ir praėjo nemažai laiko, bet dar atsimena, jog 2019 m. liepos 17 d. apie 20.20 val. vairuodamas automobilį „Ford Galaxy“ važiavo Panevėžio r. esančiu keliu Tiltagaliai–Sodeliai nuo Tiltagalių k. pusės link Geležių k. pusės. Tuo metu oro sąlygos ir matomumas buvo geri, šviesus paros metas, važiuojamoji dalis buvo sausa. Kartu važiavo jo žmona K., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo laiku šiame kelyje eismas nebuvo intensyvus, kitų važiuojančių transporto priemonių nebuvo. Važiuodamas šiuo keliu atkreipė dėmesį į neseniai atliktus kelio darbus, kurie prasidėjo nuo Tiltagalių k. ir tęsėsi beveik iki pačių Geležių k., tikslaus remontuotos kelio atkarpos ilgio nežino. Matė, kad vietose, kuriose ankščiau buvo duobės, su specialia mastika prie asfalto buvo prilydytų akmenukų stačiakampiai plotai. Tie akmenukų plotai kelyje nebuvo per visą kelio plotį, jie buvo gana trumpi ir siauri, bei skirtingose kelio vietose. Keliose prie kelio prilydytų akmenukų plotuose, akmenukai buvo nevisi prilipę prie kelio, jie buvo nuvažinėti ir išsibarstę po kelią. Jokių kelio ženklų, įspėjančių apie kelyje esančius akmenukus, ribojančius važiavimo greitį ar įspėjančius apie kelio darbus, nebuvo. Automobilį šiame kelyje vairavo apie 80 km/h greičiu, niekur neskubėdamas, važiuojant minėta kryptimi, viename kelio vingyje į kairę (žiūrint jo važiavimo kryptimi), pajuto, jog šiek tiek automobilį sumėtė dėl prie kelio neprikibusių akmenukų, todėl sumažino automobilio greitį iki 50–60 km/h ir toliau važiavo tokiu greičiu. Kelio vingis, kuriame jo automobilį šiek tiek sumėtė, buvo prieš dar didesnį kelio vingį į kairę, kuriame buvo didžiausias kiekis neprilipusių akmenukų ir kuriame, važiuodamas atgal iš Geležių, pamatė nuo kelio nuvažiavusį motociklą. Žiūrint jo važiavimo kryptimi, tame sekančiame kelio vingio į kairę vidinėje pusėje, prie ten esančio remontuoto kelio ploto buvo nemažai neprikibusių akmenukų, kurie buvo išsibarstę į išorinę vingio pusę, turbūt nuo pravažiuojančių automobilių. Važiuodamas toliau minėtu 50–60 km/h greičiu jokio automobilio nestabilumo tame didžiausiame kelio vingyje į kairę, kur buvo daugiausiai neprilipusių akmenukų, nebejuto. Nuvažiavę į Geležius ir ten pabuvę apie 20 minučių laiko tarpą, sėdo atgal į automobilį ir apie 20.50 val. jau važiavo tuo pačiu keliu atgal link Tiltagalių k. pusės. Iki Tiltagalių k. likus apie 1–2 km atstumui artėjo prie to didžiausio minėto kelio vingio, tik šiuo atveju žiūrint iš jo pusės, vedančio į dešinę, kelio kairėje pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį raudonos spalvos motociklą, kuris buvo atsitrenkęs į toje vietoje esantį kelio ženklą. Tuo metu daugiau kitų netoliese esančių transporto priemonių čia nebuvo, prieš 30 minučių, jiems važiuojant į Geležius, to motociklo šioje vietoje taip pat nebuvo. Tai pastebėjęs iš karto sustojo ir nubėgo prie motociklininko, o žmona paskambino trumpuoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą. Priėjęs prie motociklo vairuotojo bandė užčiuopti jo pulsą, bet pulso jau nesijautė, todėl su žmona liko įvykio vietoje ir laukė atvykstančių medikų. Pagal kelyje likusią motociklo stabdymo žymę suprato, jog motociklas važiavo nuo Tiltagalių k. pusės. Atvykę medikai konstatavo motociklininko mirtį, policijos pareigūnai įformino eismo įvykį, o jis su žmona išvažiavo. Jam keista, kaip motociklo vairuotojas neįvertino kelyje esančių neprilipusių akmenukų, kurie jau aiškiai matėsi ankstesniame kelio vingyje, važiuojant nuo Tiltagalių k. pusės, bei neseniai atlikto paties kelio remonto, kuris prasidėjo nuo pat Tiltagalių k. (2 t., b. l. 99–102).

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dažnai kartu su vyru važinėja keliu Tiltagaliai–Sodeliai. 2019 m. liepos 17d. vyro automobiliu apie 12 val. važiavo minėtu keliu nuo Geležių kaimo pusės link Tiltagalių kaimo pusės. Automobilį vairavo vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kiek prisimena, tą dieną oro sąlygos ir matomumas buvo geri, lietus nelijo, važiuojamoji dalis buvo sausa ir neslidi. Šis kelias yra asfaltuotas, be jokių kelio ženklinimo linijų, jame leidžiamas greitis yra 90 km/h. Važiuodama, matė, kad šiame kelyje nuo pat Geležių k. iki Tiltagalių k. vietomis buvo neseniai (mano, kad tą dieną) atlikti kelio remonto darbai, t. y. vietomis užlieti naujo asfalto lopai, ant kurių paberti akmenukai. Kelyje dirbančių kelininkų ir apie kelio remonto darbus įspėjančių kelio ženklų nepastebėjo. Tą pačią dieną, apie 20.30 val., kartu su vyru važiavo tuo pačiu keliu atgal, iš karto už Tiltagalių k., pirmajame didžiausiame kelio vingyje į kairę pamatė per visą kelio plotį išbarstytus tuos pačius akmenukus, kurie buvo užberti ant naujo asfalto lopų. Kadangi toje kelio vietoje remontuotų vietų su naujai išlietu asfaltu nepastebėjo, todėl jai atrodė, kad ten tie akmenukai buvo tiesiog išsibarstę iš juos vežusio automobilio. Vyras pasakė, kad dėl tų akmenukų jo automobilis kelio vingyje susimėtė, tada vyras vairavo automobilį apie 60 km/h greičiu. Eismas šiame kelyje tą vakarą intensyvus nebuvo, daugiau kitų važiuojančių transporto priemonių nepastebėjo. Kitą dieną ryte su vyru vėl važiavo tuo pačiu keliu link Tiltagalių k. ir minėtame kelio vingyje, kuriame buvo pribarstytų akmenukų, kairėje kelio pusėje pastebėjo degančias žvakutes bei į jas nulinkusį kelio ženklą, todėl, norėdama sužinoti, kas nutiko, paskambino savo pažįstamai, jos vardo ir pavardės nežino, kuri jai pasakė, kad vakar toje vietoje žuvo motociklininkas, o ji pažįstamai papasakojo apie kelyje esančius išbarstytus akmenukus. Tą pačią dieną vakare vėl važiuojant tuo pačiu keliu link Geležių k. pusės minėtame kelio vingyje išbarstytų akmenukų jau nebebuvo, jie buvo sušluoti. Kelių dienų bėgyje po šio įvykio, tikslios dienos nežino, jai paskambino moteris, kuri prisistatė žuvusio motociklininko mama, ir paprašė policijoje papasakoti apie kelio būklę, kuri buvo eismo įvykio dieną prieš įvykį, turbūt skambinusioji apie ją sužinojo iš kokios tai jos draugės, su kuriomis kalbėjo apie kelio remonto darbų kokybę (1 t., b. l. 52–55).

Liudytojas A. S. parodė, kad tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti 2019 m. liepos 17 d., dienos metu jis su žmona V. S. važiavo Panevėžio r., keliu Tiltagaliai–Sodeliai, nuo Tiltagalių k. pusės link Geležių k. Jis vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o jo žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu kritulių nebuvo, važiuojamosios dalies paviršius buvo sausas. Pravažiavo Tiltagalių kaimą apie 50 km/h greičiu ir išvažiavęs iš kaimo padidino važiavimo greitį iki 60 km/h. Jeigu tiksliau, tai 60 km/h greičio nebuvo pasiekęs, jis galėjo būti apie 58 km/h. Išvažiavęs iš Tiltagalių matė, kad kelias vietomis yra remontuotas, asfalte matėsi kvadratiniai užtaisyti lopai. Tačiau skaldelė, likusi nuo kelio taisymo, buvo likusi tik ant tų suremontuotų lopų ir jos buvo labai nedaug, todėl važiavimo sąlygos buvo normalios, šie skaldos gabaliukai netrukdė saugiai važiuoti. Nuo Tiltagalių nuvažiavęs apie 1 km atstumą ant kelio paviršiaus pastebėjo labai daug skaldos gabaliukų, atrodė, kad skalda buvo tiesiog išpilta. Skaldelė užklojo praktiškai visą kelio paviršių. Jo automobiliui užvažiavus ant šios skaldos gabaliukų apie 60 km/h greičiu, jį iš karto pradėjo mėtyti. Jis iš karto nuspaudė stabdžius ir sulėtino važiavimo greitį iki 30 km/h. Ar kelias buvo pažymėtas kokiais nors įspėjamaisiais kelio ženklais, tuo metu neatkreipė dėmesio, kadangi visą dėmesį buvo sutelkęs į kelią ir saugų važiavimą. Negali nurodyti, ar buvo sustatyti kokie nors įspėjamieji ir ribojantys ženklai. Toje vietoje, kur prasidėjo gausi skalda, yra kelio vingis į kairę pusę. Kadangi buvo jau sulėtinęs važiavimo greitį iki 30 km/h, tai saugiai pravažiavo šį vingį. Jeigu kelio vingyje būtų važiavęs 60 km/h greičiu, tai tikėtina, kad jo automobilis būtų nulėkęs nuo kelio. Pravažiavus kelio vingį ir dar truputį pavažiavus, baigėsi kelio remonto darbai, todėl baigėsi ir skalda ant važiuojamosios kelio dangos. Skalda baigėsi ties šalia kelio stovinčiu geltonu namuku. Apibendrinęs gali pasakyti taip, kad važiuojant nuo Tiltagalių kaimo apie 1 m km atstumu tęsėsi pavieniai skaldos gabaliukai, kurie važiavimui netrukdė, o jau prieš pat kelio vingį, pačiame vingyje ir dar truputį už vingio, skaldos buvo labai daug, kelias buvo visas nubarstytas skalda, todėl toje kelio atkarpoje saugus važiavimo greitis buvo ne didesnis nei 30 km/h. Kitą dieną sužinojo, kad tame kelio vingyje tą pačią dieną, kai važiavo jis, žuvo motociklininkas (2 t., b. l. 120–122).

Liudytojas L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju inžinieriumi, vadovauja atliekamiems kelio statybos bei remonto darbams. 2019 m. liepos 18 d. jam paskambino kolega D. S., kuris informavo, jog, važiuodamas Panevėžio rajone esančiu keliu Tiltagaliai–Sodeliai pastebėjo kelio vingyje nulenktą kelio ženklą bei sakė, jog internete matė, kad šiame kelyje vakar įvyko eismo įvykis, taip pat nurodė, kad po 2019 m. liepos 16 d. atliktų asfalto paviršiaus apdirbimo darbų šiame kelio vingyje yra šiek tiek laisvos, t. y. nuvažinėtos ir neprilipusios, skaldelės. Atsižvelgęs į gautą informaciją, nurodė automobilio su specialia šluota vairuotojui nuvažiuoti į minėtą kelio atkarpą ir nušluoti asfalto dangą, kad neįvyktų naujų incidentų. Gavę informaciją apie eismo įvykius dažniausiai važiuoja į įvykio vietą ir ją apžiūri, taip buvo ir po šio eismo įvykio, 2019 m. liepos 18 d. vakare nuvažiavo į įvykio vietą. Kelio vingyje, kuriame įvyko eismo įvykis, žiūrint nuo Tiltagalių pusės, vidinėje vingio pusėje, buvo du nedideli remontuotų paviršių plotai, aplink juos laisvos skaldelės jau nebebuvo, nes ji buvo nušluota, tuose plotuose buvo pilna prilipusios skaldelės, todėl, atsižvelgdamas į tai, gali pasakyti, jog laisvos ir nušluotos skaldelės kiekis neturėjo būti didelis, nes jos beriamas kiekis ant asfalte užpurkštos emulsijos yra nustatytos normos, būtent tam, kad maksimalus skaldelės kiekis priliptų. Nuvykęs į įvykio vietą, padarė kelio nuotraukas, kurias pridėjo prie 2020 m. vasario 19 d. rašto Nr. SD-273(1.16). Atlikdami asfaltbetonio dangos dalinio paviršiaus apdorojimą bitumine emulsija ir skaldele, vadovaujasi kelių priežiūros vadove KPV DT-15 esančiais darbų technologijos reikalavimais, kelio ženklus, įspėjančius apie kelio remonto darbus, naudoja tik darbų atlikimo metu, baigus darbus, kelio ženklai nėra paliekami, nebent tais atvejais, kai remontuojama kelio atkarpa yra per visą kelio plotį. Po asfaltbetonio dangos dalinio paviršiaus apdorojimo bitumine emulsija ir skaldele atvykti papildomai į darbų vietą ir nušluoti nuo kelio neprilipusią skaldelę tenka retai, dažniau tenka važiuoti nušluoti kelio į tas vietas, kai remontuojamos kelio atkarpos yra per visą kelio plotį. Prie apklausos prideda kelių priežiūros vadovo KPV DT-15 kopiją, kurio 2.1.6 g punkte yra nuodyta atliekamų darbų technologija (1 t., b. l. 151–154).

Liudytojas D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, atlieka jam priskirtų Panevėžio r. esančių kelių apžiūras, po to, įvertinęs atsiradusius defektus: sulankstytus ar nusukiotus kelio ženklus, kelyje atsiradusias kliūtis bei šiukšles, jų pašalinimui organizuoja pas juos dirbančių žmonių brigadas, o pastebėjęs kelyje esančius įtrūkimus ar kitus didesnius kelio trūkumus, reikalaujančius remonto, informuoja apie tai vadovybę, kurie planuoja ir organizuoja tolimesnius kelio remonto darbus bei skaičiuoja tų darbų sąmatas. Vienas iš jam priskirtų kelių yra kelias Tiltagaliai–Sodeliai, jo numeris yra 3012, šis kelias yra rajoninis, jis priskiriamas 4–5 priežiūros lygiui (kelio dalis, kuri yra asfaltuota, priskiriama 4 priežiūros lygiu, o likusi neasfaltuoto kelio dalis priskiriama 5 priežiūros lygiui). 4–5 kelio priežiūros lygis reiškia, jog jo apžiūrą reikia atlikti ne rečiau kaip 1 kartą per 7 dienas. Kiekviena brigada turi savo meistrą, kuris yra atsakingas už atliktų darbų kokybę, jie, darbų vadovai, nevažinėja ir netikrina kiekvienos brigados atliktų darbų kokybės, galbūt jas tikrina jų vadovybė, jis to nežino. 2019 m. liepos 16 d. šiame kelyje, tikslios atkarpos ilgio nežino, buvo atliekami asfalto dangos apdorojimo (pašiurkštinimo) darbai, kurie buvo iš anksto suplanuoti vadovybės ir patvirtinti kelių direkcijos. Minėtus kelio apdorojimo darbus atliko jo kolegos meistro S. G. brigada. Kiek žino, buvo tvarkomi kelyje esantys įtrūkimai, kurių apžiūrą atliko, ir vietas, kuriose reikės atlikti apdorojimo darbus, nustatė jų vadovybė. 2019 m. liepos 17 d. vakare portale 15min.lt pamatė straipsnį, jog šiandien Panevėžio r. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo motociklo vairuotojas. Ar tame straipsnyje buvo nurodytas kelio pavadinimas, kuriame įvyko eismo įvykis, nežino, nes to neįsidėmėjo. Kitą dieną, kaip įprasta, važinėjo ir apžiūrinėjo jam priskirtus kelius. Vienas iš jų buvo kelias Tiltagaliai–Sodeliai, tikslaus laiko neatsimena, važiuodamas šiuo keliu nuo Tiltagalių k. pusės, viename kelio vingyje į kairę, tikslaus kilometro nežino, dešinėje kelio pusėje pastebėjo nulenktus du kelio ženklus. Pastebėjęs sulankstytus kelio ženklus, sustojo netoliese ir matė, jog toje vietoje, tiksliau kelio vingio vidinėje dalyje, buvo viena iš kelių neseniai apdoroto asfalto ploto dalis. Toje vietoje esanti apdoroto asfalto dalis nebuvo didelė, gal tik apie 1,5 kvadratinio metro ploto, jos plotis nesiekė nei pusę kelio pločio. Nuo tos apdorotos kelio dalies buvo nuvažinėta dalis skaldos, kuri buvo išsibarsčiusi link išorinės kelio vingio pusės. Koks kiekis skaldos toje kelio vietoje buvo pasklidęs po kelią, įvardinti negali. Kadangi pro šį kelio vingį vėliau su automobiliu pravažiavo gana nedideliu greičiu, jokio automobilio mėtymo čia nepajautė. Prisimena, jog važiuojant šiuo keliu nuo pat Tiltagalių k. kelyje buvo daugiau apdorotų kelio paviršiaus plotų, o aplink juos buvo kažkiek nuvažinėtos skaldos, bet jos nebuvo daug, jo vairuojamo automobilio važiuojant per ją nemėtė, todėl papildomo dėmesio į tą nuvažinėtą skaldą neatkreipė. Dabar tiksliai negali pasakyti, ar po kelio apžiūros, kai grįžo į darbovietę, ar netrukus po to, kai pastebėjo nulenktą kelio ženklą, susitiko ar paskambino pačiam S. G. ir kitam kolegai L. L., bei informavo juos apie minėtame kelyje pastebėtus defektus. Tik sustojęs šalia minėto kelio vingio, suprato, jog eismo įvykis, apie kurį skaitė vakar portale 15min.lt, įvyko būtent toje vietoje (2 t., b. l. 105–108).

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, dažniausiai važinėja su spec. krovininiu automobiliu-šluota, kuri nušluoja ant važiuojamosios dalies atsiradusias žemes ar akmenis. Atėjęs į darbą iš valdžios gauna nurodymus, į kurias kelio atkarpas tą dieną turės nuvažiuoti ir jas nušluoti. Prisimena, jog apytiksliai prieš metus laiko, tikslios datos nežino, dirbdamas su minėtu kroviniu automobiliu-šluota, sulaukė jų darbovietės inžinieriaus L. L. skambučio, kuris nurodė, jog turi nuvažiuoti nuvalyti kelią Tiltagaliai–Sodeliai, kuriame buvo atlikti asfalto paviršiaus apdirbimo darbai. Dažniausiai nurodymus nuvykti į tam tikrus kelius ir juos nušluoti duoda pats L. L., todėl tą dieną viskas atrodė įprasta, daugiau nieko L. L. jam nesakė. Nuvykęs į nurodytą vietą matė, jog minėtame kelyje prieš kelias dienas buvo atliktas asfalto paviršiaus apdorojimas bitumine emulsija ir skaldele. Apdorotų asfalto paviršių plotų buvo nemažai, todėl tikslaus jų kiekio ir vietų, kuriose jie buvo, neatsimena. Atsimena, kad apdoroti asfalto paviršių plotai nebuvo per visą kelio plotį, nuo jų buvo nuvažinėta dalis skaldelės, kuri buvo išsibarsčiusi po važiuojamąją dalį, tikslaus nuvažinėtos ir išsibarsčiusios skaldelės kiekio ir tikslių jos išsibarstymo plotų įvardinti negali, nes to nežino, bet jam vizualiai atrodė, jog išsibarsčiusios skaldelės buvo tiek, kiek dažniausiai būna ir visur kitur atlikus asfalto paviršiaus apdirbimo darbus. Ta nuvažinėta ir po važiuojamąją dalį pasklidusi skaldelė aiškiai jam matėsi iš anksto, jokių pastatytų kelio ženklų, įspėjančių apie tame kelyje vykusius kelio darbus, nepastebėjo. Asfalto šlavimo metu jis krovininį automobilį vairuoja negreitai, apie 10 km/h greičiu, kitu atveju, važiuojant greičiau, šluota nespėja visko švariai nušluoti nuo kelio. Šiame kelyje atlikęs jam nurodytus darbus išvažiavo dirbti kitur. Apie tai, kad tame kelyje buvo įvykęs eismo įvykis, jis nežinojo, nes niekas jam to nesakė, tik šluodamas kelią viename jo vingyje pamatė stovinčiu kelis jaunuolius, nulenktą kelio ženklą ir uždegtą žvakutę, pagal tai suprato, jog čia kažkas įvyko. Atsimena, jog šio vingio vidinėje pusėje buvo apdirbtas asfalto paviršiaus plotas, kokio jis ten dydžio buvo, neįsidėmėjo, bet atrodo, kad pusės kelio pločio nesiekė, nuo jo taip pat buvo išsibarsčiusi ir po važiuojamąją dalį pasklidusi dalis skaldelės, jos kiekio įvardinti negali, nes nežino, bet atrodė, jog jos ten buvo įprastai, kaip ir kitose kelio vietose. Kiek atsimena, tas kelio vingis, kuriame pastebėjo jaunuolius ir uždegtą žvakutę, nebuvo pačios remontuoto kelio Tiltagaliai–Sodeliai atkarpos pradžioje ar pabaigoje, jis buvo beveik šios atkarpos viduryje (2 t., b. l. 125–128).

Liudytojas R. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mašinų operatoriumi, t. y. dirba su asfalto dangos apdirbimo-šiurkštinimo mašina „Vyko-6“. Jo darbas yra paleisti agregatą ir reguliuoti jo apdirbamo asfalto paviršiaus plotį, bituminės emulsijos ir skaldelės kiekio niekas nereguliuoja, jų kiekio santykis yra fiksuotas ir, kiek žino, visada tas pats. Didžiausias galimas apdirbamo asfalto paviršiaus plotis su šiuo agregatu gali būti 2,3 m. Visada dirba toje pačioje šiurkštininkų brigadoje, kurioje dirba meistras S. G. ir du vairuotojai: S. S. bei G. T.. Kiekvienoje remontuojamo kelio atkarpoje apdirbamo asfalto plotį nurodo meistras S. G., jis tiesiog vykdo jo nurodymus. Prisimena, jog 2019 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neatsimena, buvo nuvykę atlikti kelio Tiltagaliai–Sodeliai asfalto paviršiaus šiurkštinimo darbų. Minėtiems darbams vadovavo meistras S. G., tą dieną visi darbai vyko sklandžiai, t. y. įprastai, kaip visada, kiek atsimena, nebuvo tame kelyje vietų, kuriose asfalto paviršius būtų apdorojamas per visą kelio plotį. Darbų atlikimo metu prieš kelio atkarpas, kurioje buvo atliekami darbai, buvo sudėti įspėjamieji kelio ženklai, bet kada jei buvo sudėti ir kada nuimti, nežino, nes to neįsidėmėjo, tais dalykais rūpinasi meistras S. G.. Kuriose minėto kelio vietose tą liepos mėnesio dieną šiurkštino asfalto paviršiaus plotus bei kokio dydžio buvo šiurkštinamo asfalto plotai, pasakyti negali, nes to neatsimena, kadangi minėtus darbus atlieka kiekvieną dieną ir visame Panevėžio regione (2 t., b. l. 131–134).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, vairuoja krovininį automobilį, kuris tempia apdirbimo-šiurkštinimo mašiną „Vyko-6“. Dirba šiurkštininkų brigadoje kartu su meistru S. G., operatoriumi R. N. bei kitu vairuotoju G. T.. Jo pagrindinis darbas yra tik vairuoti krovininį automobilį ir tempti prie jo prikabintą šiurkštinimo mašiną. Kaip reikia važiuoti ir tempti minėtą agregatą, nurodo meistras S. G., kuris nurodymus kiekvieną rytą gauna iš jų valdžios. Kadangi remontuoja kelius visame Panevėžio regione, todėl tikslios dienos, kai remontavo kelią Tiltagaliai–Sodeliai, neatsimena, tą dieną turbūt darbai vyko įprastai, kaip visada. Pagal turimas schemas prieš pradedant darbus meistras S. G. sudeda įspėjamuosius kelio ženklus, įspėjančius apie kelio remonto darbus, kuriuos baigus darbus jis ir nuima, kada, nežino, nes baigęs darbus iš karto išvažiuoja ir to nelaukia. Kas nusprendžia, kada reikia nuimti kelio ženklus, nežino, kada buvo nuimti kelio ženklai baigus darbus kelyje Tiltagaliai–Sodeliai, tikrai neatsimena, nes to neįsidėmėjo. Daugiau jokių kitų aplinkybių, susijusių su minėtame kelyje Tiltagaliai–Sodeliai jų atliktais asfalto paviršiaus šiurkštinimo darbais, nurodyti negali, nes neįsidėmėjo, nei kuriose vietose, nei kokiu mastu tada buvo apdirbamas kelio paviršius. Apie tai, kad tame kelyje Tiltagaliai–Sodeliai, kur atliko asfalto paviršiaus šiurkštinimo darbus, įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kelio nuvažiavo ir žuvo motociklininkas, jis sužinojo iš nuogirdų praėjus kelioms dienoms po įvykio (2 t., b. l. 137–140).

Liudytojas G. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, visada vairuoja krovininį automobilį „VW Transporter“, valstybinio numerio neatsimena, su kuriuo vežioja kartu dirbančius meistrą S. G. ir operatorių R. N. bei darbui reikalingus kelio ženklus. Dažniausiai darbų atlikimo metu, vairuodamas minėtą automobilį, važiuoja paskui apdirbimo-šiurkštinimo mašiną „Vyko-6“, kurią su kitu krovininiu automobiliu tempia dar vienas kolega S. S.. Jo pagrindinis darbas yra tik vairuoti krovininį automobilį, kur sustoti ir sudėti kelio ženklus, nurodo S. G., kuris, jam sustojus, išlipa iš automobilio ir kelyje pats sustato minėtus kelio ženklus. Baigus darbus, S. G. nurodo, ar prieš darbų pradžią sustatytus kelio ženklus susirinks iš karto, ar juos paliks. Dažniausiai kelio ženklus palieka ilgesniam laikui, kai remontuojamo kelio plotai yra didesni. Kadangi remontuoja kelius visame Panevėžio regione, todėl tikslios dienos, kai remontavo kelią Tiltagaliai–Sodeliai, neatsimena, nes dažniausiai būna, jog per vieną dieną darbus vykdo ne viename kelyje, greičiausiai tą dieną darbai vyko įprastai, kaip visada, nes nieko neįprasto darbų metu neatsitiko. Tiksliai neatsimena, bet galėjo būti taip, kad baigus darbus kelyje Tiltagaliai–Sodeliai, kelio ženklų nepaliko, o juos susirinko, tą turėtų tiksliai žinoti S. G. arba jų vadovybė. Daugiau aplinkybių, susijusių su minėtame kelyje Tiltagaliai–Sodeliai jų atliktais asfalto paviršiaus šiurkštinimo darbais, nurodyti negali, nes nežino, nei kuriose vietose, nei kokiu mastu, tada buvo apdirbamas kelio paviršius. Apie tai, kad tame kelyje Tiltagaliai–Sodeliai, kur atliko asfalto paviršiaus šiurkštinimo darbus, įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kelio nuvažiavo ir žuvo motociklininkas, sužinojo po kelių dienų, tik neprisimena, ar apie tai kalbėjo kolegos, ar perskaitė spaudoje (2 t., b. l. 143–146).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir plane nurodyta, eismo įvykio vieta kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2,119 km. Apžiūros metu asfaltas vietomis šlapias. Važiuojamosios kelio dalies plotis 6,6 m, kelkraščių pločiai abiejose pusėse po 1,2 m. Įvykio vietoje yra kelio ženklų Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės) ir Nr. 146 (posūkio kryptis į kairę) galiojimo zona. Motociklas „Suzuki“ guli prie kelio ženklo Nr. 110 šiauriniame kelio griovyje, priekiu į Tiltagalių kaimo pusę. Nuo motociklo priekinio rato iki kelio važiuojamosios dalies šiaurinio pakraščio 2,7 metrų atstumas, nuo šio motociklo galinio rato iki to paties kelio važiuojamosios dalies pakraščio 2,1 metro atstumas. Padangų slydimo žymės: ilgis – 33,8 metro, pradžia kelio viduryje, 3,7 metro iki šiaurinio kelio pakraščio, pabaiga – ant dešiniojo kelkraščio, 1 metro atstumu iki šiaurinio kelio važiuojamosios dalies pakraščio. Nulenktas kelio ženklas Nr. 146, esantis 2,1 metro atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies šiaurinio pakraščio. Nukritusios motociklo detalės griovyje 3,1 metro atstumu iki šiaurinio kelio kelkraščio, 1,5 metro atstumu iki priekinio motociklo rato; motociklininko šalmo stiklai griovyje, 3 metrų atstumu nuo šiaurinio kelio kelkraščio, 6,1 metro atstumu iki priekinio motociklo rato; pirštinė griovyje, 2,8 metro atstumu iki šiaurinio kelio važiuojamosios dalies pakraščio, 9,9 metro atstumu iki motociklo priekinio rato. Vyriškos lyties lavonas rastas griovyje, 2,9 metrų atstumu, matuojant nuo jo galvos iki šiaurinio kelio važiuojamosios dalies pakraščio, ir 3,8 metrų atstumu, matuojant nuo jo kojų iki motociklo priekinio rato. Motociklininko šalmas yra padėtas prie lavono galvos (jis numautas apžiūrint nukentėjusįjį medikams) (1 t., b. l. 17–20, 25–30).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, galinė sėdynė ir daiktadėžė (1 t., b. l. 21–24, 27, 30).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: Panevėžio rajonas, Paežerio II k. apylinkės, kelio Nr. 3012 Tiltagaliai–Sodeliai trečias kilometras. Apžiūrint įvykio vietą kelio danga yra asfaltuota, sausa, ant asfalto dangos yra po kelio remonto pripilta smulkios skaldos akmenėlių. Ant asfaltuotos kelio dangos matosi dinaminiai slydimo ar stabdymo pėdsakai apie 50 metru atstumu iki kelio griovyje rasto motociklo „SUZUKI“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Motociklas guli ant kairiojo šono rytiniame kelio kelkraštyje, ant kelio šlaito, remiasi į nulenkto iš žemės pagrindo kelio ženklo „110 Šalutinis kelias iš kairės (prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias)“ metalini stulpą. Nuo motociklo keturių metrų atstumu pietų kryptimi tame pačiame kelkraštyje rastas motociklininko vyriškos lyties lavonas su motociklininko apsauginiu kostiumu ir batais, šalia jo prie galvos yra padėtas suskilęs motociklininko šalmas. Lavonas uždengtas mėlynos spalvos uždangalu. Apžiūrėjus motociklininko striukės kišenes, kairėje striukės kišenėje rasta juodos spalvos odinė pinigine „WILD“, joje trys kupiūros po 50 eurų, ir monetomis, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir įvairios nuolaidų kortelės, visi dokumentai išduoti R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Motociklininko striukės kairėje kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ su juodos spalvos odiniu dėklu. Vidinėje kairės pusės motociklininko striukės kišenėje rastas transporto priemonės registravimo liudijimas ir draudimo polisas. Nuo lavono trijų metrų atstumu pietų kryptimi yra nulenktas iš žemės pagrindo kelio ženklas „147 Posūkio kryptis į kairę (Važiavimo kryptis ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje, kelio susiaurėjimo arba kelio remonto, statybos darbų vietoje)“. Nuo minėto ženklo 1,5 metro atstumu šiaurės rytų kryptimi, šalia rapso lauko, rasti du motociklininko šalmo stiklai, ir nuo ženklo 2,0 metrų atstumu pietų kryptimi rasta motociklininko pirštinė (1 t., b. l. 66–77).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad, siekiant apžiūrėti kelio atkarpą, kuri 2019 m. liepos 16 d. buvo remontuojama, 2021 m. kovo 5 d. buvo atlikta papildoma eismo įvykio vietos apžiūra. Tuo metu už atliekamus darbus buvęs atsakingas darbų vadovas S. G. parodė kelio vietas, kurios buvo remontuotos. Atskaitos pradiniu tašku buvo paimta sankryža, esanti Tiltagaliuose: kelio Tiltagaliai–Sodeliai ir Likiškių g. sankryža. Visi tolimesni matavimai buvo atliekami, einant Geležių k. kryptimi ir nuosekliai matuojant kiekvieną remontuotą kelio lopą nuo jo pabaigos iki kito pradžios, sudarant planą. 1. Nuo Likiškių g. šiaurinio krašto ištęstinės 11,30 m atstumu prasideda pirmasis lopas, kurio ilgis 5,60 m, priekinėje dalyje plotis 0,8 m, galinėje 1,40 m, nuo rytinio kelio krašto priekinė apatinė dalis yra 1,8 m atstumu, galinė dalis 1 m atstumu. (schem. padėtis Nr. 1). 2. Antrasis lopas yra 7 m atstumu, jo ilgis 5 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 2,30 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 2). 3. Trečiasis lopas yra 3,30 m atstumu, jo ilgis 2,20 m, plotis 0,6 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,10 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 3). 4. Ketvirtas lopas yra 14,2 m atstumu, jo ilgis 1,6 m, plotis 0,7 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 4). 5. Penktas lopas yra 0,3 m atstumu, jo ilgis 8,8 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,70 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 5). 6. Šeštas lopas yra 0,2 m atstumu apačioje penktojo lopo, nuo penktojo lopo priekinės dalies iki šeštojo lopo priekinės dalies yra 5,20 m atstumas, jo plotis 0,7 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,5 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 6). 7. Septintas lopas yra 11,20 m atstumu, jo ilgis 36,30 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,40 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 7). 8. Aštuntas lopas yra 16,70 m atstumu, jo ilgis 2 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,70 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 8). 9. Devintas lopas yra 4,3 m atstumu, jo ilgis 1,8 m, plotis 1,10 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,50 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 9). 10. Dešimtas lopas yra 0,8 m atstumu, jo ilgis 12,30 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,30 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 10). 11. Vienuoliktas lopas yra 1,80 m atstumu, jo ilgis 7,8 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 11). 12. Dvyliktas lopas yra 0,3 m atstumu apačioje vienuolikto lopo, jo ilgis 1,80 m, plotis 0,4 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,3 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 12). 13. Tryliktas lopas yra 2 m atstumu nuo vienuoliktojo, jo ilgis 4,9 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,50 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 13). 14. Keturioliktas lopas yra 4 m atstumu, jo ilgis 1,7 m, plotis 1,10 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,4 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 14). 15. Penkioliktas lopas yra 39,80 m atstumu, jo ilgis 9,40 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,20 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 15). 16. Šešioliktas lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 5 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,1 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 16). 17. Septynioliktas lopas yra 2,5 m atstumu, jo ilgis 5,40 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,2 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 17). 18. Aštuonioliktas lopas yra 1,6 m atstumu, jo ilgis 2,10 m, priekinės dalies plotis 0,8 m, galinės dalies plotis 1,6 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,6 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 18). 19. Devynioliktas lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 7,9 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,40 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 19). 20. Dvidešimtas lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 3,9 m, plotis 1,20 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,9 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 20). 21. Dvidešimt pirmas lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 10,10 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,20 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 21). 22. Dvidešimt antras lopas yra 1,4 m atstumu nuo dvidešimto lopo, jo ilgis 8,60 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,2 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 22). 23. Dvidešimt trečias lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 10,40 m, plotis 1,70 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,4 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 23). 24. Dvidešimt ketvirtas lopas yra 0,0 m atstumu, jo ilgis 26,30 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,40 m atstumas. Šio lopo galinė dalis 2,30 m yra už Tiltagalių ženklo ribos. (schem. padėtis Nr. 24). 25. Dvidešimt penktas lopas yra 3 m atstumu, jo ilgis 19 m, plotis 1,10 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 1,0 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 25). 26. Dvidešimt šeštas lopas yra 191,60 m atstumu, jo ilgis 75,40 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,1 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 26). 27. Dvidešimt septintas lopas yra 5,5 m atstumu, jo ilgis 13,60 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,20 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 27). 28. Dvidešimt aštuntas lopas yra 10 m atstumu, jo ilgis 12,90 m, plotis 1,10 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,30 m atstumas, iki kilometražo ženklinimo stulpelio 2/14 yra 250 m atstumas. (schem. padėtis Nr. 28). 29. Dvidešimt devintas lopas yra priešingoje (vakarinėje) kelio pusėje, nuo kilometražo ženklinimo stulpelio 2/14 link Tiltagalių jis yra 58,20 m atstumu, jo ilgis 52 m, plotis 2 m, jo vakarinis kraštas susilieja su kelio riba (schem. padėtis Nr. 29). Bendras remontuojamo kelio ilgis nuo 1 iki 28 lopo yra 656,7 m. S. G. nurodė, kad visi šie 29 kelio lopai buvo uždėti 2019 m. liepos 16 d. remontuojant šią kelio atkarpą. 3 lopai, esantys už kilometražo ženklinimo stulpelio 2/14 link kelio vingio, buvo remontuoti 1 metai iki eismo įvykio. Aprašomi 3 suremontuoti kelio lopai, kurie, pasak S. G., buvo remontuoti 1 metai iki eismo įvykio, 1 lopas yra 9,10 m atstumu nuo kilometražo ženklinimo stulpelio 2/14, jo ilgis 6 m, plotis 0,7 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,10 m atstumas (schem. padėtis Nr. 30). 2 lopas yra 1,2 m virš trisdešimto lopo, jo priekinė dalis 1,3 m persidengia su trisdešimto lopo galine dalimi, jo ilgis 2,50 m, plotis 0,8 m (schem. padėtis Nr. 31). 3 lopas yra 5 m atstumu nuo trisdešimto lopo, jo ilgis 4,10 m, plotis 0,8 m, nuo apatinės dalies iki rytinio kelio krašto yra 0,20 m atstumas (schem. padėtis Nr. 32). Nuo 3 lopo pabaigos, 18,50 m atstumu link kelio vingio, vakarinėje kelio pusėje, yra keliukas be dangos į sodybą. (schem. padėtis Nr. 33). Rytinėje kelio pusėje, ant važiuojamosios dalies, nuo žvyruoto keliuko šiaurinio krašto ištęstinės 9 m atstumu, yra apie 1 m plotyje pabyrėję akmenukai, kurie tęsiasi 62,60 m atstumu iki kelio ženklo KET 1 priedas, 110 p. (šalutinis kelias iš kairės) (schem. padėtis Nr. 34) (3 t., b. l. 138–151).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M201/2019(05) nurodyta, kad R. A. mirė nuo galvos sumušimo, įvykus daugybiniams kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiams, išsiliejus kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus kaktinėse, momeninėse, smilkininėse srityse ir smegenėlių srityje, bei į galvos smegenų skilvelius. R. A. lavono tyrimo metu nustatyta: poodinės kraujosruvos galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje, abiejų akių vokuose, nosies srityje, dešinės alkūnės linkio srityje, dešiniame žaste, kairėje šlaunyje, odos įdrėskimai kaktos srityje, dešiniame smilkinyje, dešinės alkūnės linkio srityje; minkštųjų audinių kraujosruvos dešinėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityse, krūtininėje srityje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus kaktinėse, momeninėse, smilkininėse srityse ir smegenėlių srityje, į galvos smegenų skilvelius, daugybiniai kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiai; stuburo krūtininės dalies 7-o slankstelio šoninės ataugos lūžis kairėje, abiejų plaučių sumušimas, atviri dešiniojo alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžiai. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai aplinkybėse nurodyto eismo įvykio metu judančiam motociklui atsitrenkus į kelio ženklą, apvirtus ar panašiai. R. A. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 59–65).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1747(20) nurodyta, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ tikėtinas važiavimo greitis prieš pat nuvirstant ant kairiojo šono buvo apie 64 km/h. Buvusiomis kelio sąlygomis motociklininko R. A. pasirinkti važiavimo greitis ir trajektorija prieš pat eismo įvykio kilimą (nuvirtimą ant šono) techniniu požiūriu, buvo nepriimtini. Šio eismo įvykio mechanizmo elementai buvo tokie. Motociklininkas R. A., vairuodamas „Suzuki GSX-R 1000“, važiavo keliu nuo Tiltagalių link Sodelių. Kelio posūkyje į kairę, esant smulkios frakcijos skalda padengtai kelio dangai, motociklininkas R. A. prarado motociklo valdomumą, o motociklas judėjimo stabilumą, dėl to motociklas „Suzuki GSX-R 1000“, prieš pat virtimą judėdamas apie 64 km/h greičiu, virto ant kairiojo šono. Nuvirtęs ant šono, motociklas slydo link išorinio kelio posūkio spindulio apie 28,2 m atstumą išilgine kelio kryptimi važiuojamąja dalimi, palikdamas įbrėžimus kelio važiuojamosios dalies asfalto, padengto skalda, dangoje, ir 5,6 m atstumą kelkraštyje įsirausdamas į kelkraščio gruntą. Išslydęs už kelio ribų, atsitrenkdamas į ten buvusius kelio ženklus, motociklas persislinko apie 8,9 m atstumą palei išorinį kelio kraštą žolėtu sankasos šlaitu ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane po eismo įvykio. Šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad motociklo „Suzuki GSX-R 1000“ vairuotojas R. A. buvusiomis kelio sąlygomis kelio posūkyje nepasirinko priimtino judėjimo greičio ir trajektorijos, nesuvaldė motociklo, dėl to motociklas virto ant kairiojo šono ir nuslydo nuo važiuojamosios dalies už kelio ribų, atsitrenkiant į stulpus. Nustatyta aplinkybė, kad kelio važiuojamosios dalies paviršius buvo padengtas smulkios frakcijos skalda ir kelio atkarpa nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, techniniu požiūriu turėjo įtakos motociklo judėjimo stabilumo praradimui (3 t., b. l. 14–17).

(duomenys neskelbtini) tarnybos 2020 m. vasario 19 d. rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad 2019 m. liepos 16 d. nuo 8 iki 12 val. rajoninės reikšmės kelio Nr. 3012 Tiltagaliai–Sodeliai ruože nuo 0,5 iki 3,2 km buvo vykdomi asfaltbetonio dangos remonto darbai, atliekant dangos dalinį paviršiaus apdorojimą bitumine emulsija su dolomitine skaldele. Buvo remontuojamos tos vietos, kur dangoje susiformavęs plyšių tinklas. Darbų atlikimo metu kelio ruožas buvo apstatytas kelio ženklais pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kelių policijos 2017 m. lapkričio 10 d. suderintą eismo schemą, atliekant dalinį paviršiaus apdorojimą trumpalaikėse darbo vietose. Remonto darbams vadovavo (duomenys neskelbtini) meistras S. G.. Prie šio rašto pridėta: leidimas riboti eismą Nr. LR-1493 2017 m. spalio 11 d. su suderinta eismo schema trumpalaikėje darbo vietoje (dalinis paviršiaus apdorojimas); foto nuotraukos dalinio dangos paviršiaus apdorojimo vietų ir kelio ženklų Nr.115 įrengimo vietų (1 t., b. l. 132–138).

(duomenys neskelbtini) tarnybos 2020 m. kovo 6 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad kelių asfaltbetonio dangos dalinio paviršiaus apdorojimo bitumine emulsija ir skaldele darbai vykdomi pagal kelių priežiūros vadovo KPV DT-15 darbų technologijos reikalavimus, nurodytus 2.1.6 g punkte. Darbų vykdymo metu kelio ruožas apstatomas kelio ženklais pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos kelių policijos 2017 m. lapkričio 10 d. suderintą eismo schemą (atliekant dalinį paviršiaus apdorojimą trumpalaikėse darbo vietose). Asfaltbetonio dangos paviršiaus apdorojimui naudojama sertifikuota katijoninė bituminė emulsija C67B3-PA, kuri vasaros oro sąlygomis, susilietusi su skaldelės paviršiumi, išgarina drėgmę per 20–40 minučių, po to darbai su eismo apribojimais perkeliami į sekantį darbų ruožą. Nuo nedidelių dangos apdorojimo plotų laisvos skaldelės kiekis nebūna gausus. Nustačius didesnį laisvos skaldelės kiekį nedelsiant imamasi veiksmų dangos nuvalymui. Po 2019 metų liepos 16 d. atliktų darbų kelio Nr. 3012 Tiltagaliai–Sodeliai ruožas buvo nušluotas liepos 18 dieną (1 t., b. l. 142).

(duomenys neskelbtini) meistro pareiginiuose nuostatuose, skiltyje „Pareigybės tikslas ir funkcijos“, 26 punkte nurodyta, kad meistro pareiga organizuoti statybos metu eismo reguliavimą, įspėjamųjų ir nukreipiamųjų kelio ženklų pastatymą, objekto teritorijos aptvėrimą; 31 punkte nurodyta, kad meistro pareiga po darbo valandų apžiūrėti darbo vietas, patikrinti, ar sutvarkyta darbo vieta, aptvertos pavojingos vietos, sustatyti reikalingi kelio ženklai, išjungta elektros įtampa buitinėse patalpose ir užrakintos patalpos (2 t., b. l. 162–165).

(duomenys neskelbtini) tarnybos 2020 m. gruodžio 29 d. rašte nurodyta, kad atliekant remonto darbus (asfalto dangos apdarą) yra sudaromas defektų žiniaraštis. Planai ir schemos nedaromos. Pridėtas kelio Nr. 3012 Tiltagaliai–Sodeliai 0,5–3,2 km dangos apdaro žiniaraštis (3 t., b. l. 130–131).

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimo skyriaus pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2019 m. liepos 17 d. nuo 20 val. iki 21 val. krituliai nefiksuoti (2 t., b. l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (kaltinamojo teisme duoti parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos apžiūrų protokolai(duomenys neskelbtini) raštai ir kiti įrodymai) neabejotinai patvirtina, kad 2019 m. liepos 16 d., t. y. dieną iki motociklininko R. A. žūties kelio Tiltagaliai–Sodeliai 2 km, ta kelio atkarpa buvo remontuojama meistro S. G. vadovaujamos brigados, buvo atliekamas dangos dalinis paviršiaus apdorojimas bitumine emulsija su dolomitine skaldele. Nors pačių kelio darbų atlikimo metu remontuojamas kelio ruožas buvo pažymėtas įspėjamaisiais ir greičio ribojimo kelio ženklais, tačiau po darbų atlikimo šie kelio ženklai buvo pašalinti, o skaldelės perteklius nuo kelio nušluotas tik 2019 m. liepos 18 d., t. y. jau po 2019 m. liepos 17 d. vakare įvykusio įvykio, kurio metu žuvo motociklininkas. Taigi S. G., būdamas atsakingas už eismo organizavimo ir saugumo užtikrinimą remontuojamuose kelio ruožuose, iki po kelio remonto darbų atlikimo prie kelio neprikibusios skaldelės nušlavimo pašalinęs įspėjamuosius kelio ženklus, pažeidė kaltinime nurodytas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir neužtikrino saugaus transporto priemonių eismo remontuotame kelio ruože.

Kaip nustatyta specialisto išvadoje, ant kelio buvusi nepašalinta skaldelė ir tai, kad remontuota kelio atkarpa nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, turėjo įtakos motociklo judėjimo stabilumo praradimui. Specialistas nustatė, kad motociklininkas neviršijo leistino greičio, tačiau posūkyje vistiek nesuvaldė motociklo, kuris virto ant kairiojo šono, slydo važiuojamąja dalimi, išslydo už kelio ribų ir atsitrenkė į ten buvusius kelio ženklus. Motociklininkas nuo patirtų traumų mirė įvykio vietoje. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. G. tokiais savo veiksmais, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui – motociklo vairuotojui R. A.. Kaltinamojo veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, nes nusikaltimas padarytas pažeidus teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Nusikaltimą S. G. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes nors nesuprato daromos veikos rizikingumo / pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas gali sukelti kitų žmonių mirtį, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad S. G. yra ilgametis (duomenys neskelbtini) darbuotojas, meistras, kuriam yra žinomos saugaus darbo ir eismo organizavimo taisyklės remontuojant kelius. Kaltinamasis pagal savo patirtį atliekant tokio pobūdžio darbus turėjo ir galėjo numatyti, kad įspėjamųjų kelio ženklų pašalinimas iki perteklinės skaldelės nuo kelio nušlavimo kelia realų pavojų eismo dalyviams, nes tame kelio ruože su posūkiais, kuriame buvo atliekami kelio remonto darbai ir po to žuvo motociklininkas, įprastomis sąlygomis maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h, tačiau toks greitis nesaugus esant nepašalintai nuo kelio perteklinei skaldelei. Be to, remontuotame kelio ruože nebuvo ir kelio ženklo Nr. 121 „Žvyras“, kuris įspėtų eismo dalyvius, kad galimas žvyro, skaldos išmetimas iš po transporto priemonių ratų.

Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šiuo atveju kaltinamojo darbdavė (duomenys neskelbtini) atsakinga už savo darbuotojo S. G. padarytą žalą, nes neatsargiai R. A. gyvybė atimta S. G. vykdant tiesiogines darbo funkcijas ir tai darant pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Nukentėjusieji L. A. ir M. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 52 808 Eur žalos atlyginimo: L. A. nurodė patyrusi 30000 Eur neturtinę ir 2808 Eur turtinę žalą dėl sūnaus žūties, o žuvusiojo brolis M. A. prašė priteisti 20000 Eur neturtinę žalą (3 t., b. l. 63–82). Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai L. A. ir M. A. teismo posėdyje patvirtino, kad buvo pasiektas susitarimas dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, todėl pretenzijų kaltinamajam neturi ir jam atleido.

Teismui buvo pateikta 2021 m. gegužės 12 d. sutartis dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiais asmenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1095/2021. Iš šios S. G., (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus R. R., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. A. bei M. A. pasirašytos sutarties matyti, kad sutarties šalys susitarė, jog: civilinė atsakovė per 5 darbo dienas po teismo nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimo sumokės nukentėjusiajai L. A. 20000 Eur, o nukentėjusiajam M. A. – 8000 Eur ir tai laikoma visišku nukentėjusiųjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu; nukentėjusieji ateityje nereikš jokių pretenzijų kaltinamajam ir civilinei atsakovei; nukentėjusieji susitaiko su kaltinamuoju ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta pagal BK 38 straipsnį.

Atsižvelgusi į pasiektą susitarimą ir kitus bylos duomenis, prokurorė taip pat prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio nuostatas, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis S. G. padarė vieną baigtą neatsargią nusikalstamą veiką. Jis per paskutinius 5 metus administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 134–135), niekada neteistas, t. y. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (3 t., b. l. 132–133), turi šeimą, nuolatinį darbą (2 t., b. l. 179–183), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai, per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo, darbo drausmės nebuvo pažeidęs (2 t., b. l. 167). Kaip jau minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs neatsargų nusikaltimą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, kaltinamojo darbdavė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo per 5 darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti nukentėjusiesiems bendrą 28000 Eur dydžio žalos atlyginimą ir su tokiu žalos atlyginimu sutiko nukentėjusieji, t. y. buvo pasiektas susitarimas dėl padarytos žalos atlyginimo. Nors ir negrįžtamas pasekmes sukėlusios, tačiau neatsargios veikos padarymo ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog kaltinamasis S. G. tikrai nėra linkęs nusikalsti ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir nesant šio straipsnio 2 dalyje numatytų BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui kelią užkertančių pagrindų, kaltinamasis S. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais L. A., M. A., o baudžiamoji byla nutraukiama. 2021 m. gegužės 12 d. sutartis dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiais asmenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1095/2021 tvirtintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš S. G. Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui išieškotinos 39,94 Eur proceso išlaidos už motociklo „Suzuki GSX-R 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą į saugojimo aikštelę ir saugojimą, bei valstybei išieškotinos 30,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiesiems susitaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo S. G., civilinės atsakovės (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. A. bei M. A. sudarytą 2021 m. gegužės 12 d. sutartį dėl žalos atlyginimo ir susitaikymo su nukentėjusiais asmenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1095/2021, pagal kurią civilinė atsakovė (duomenys neskelbtini) įsipareigojo per 5 darbo dienas po teismo nutarties nutraukti bylą įsiteisėjimo sumokėti nukentėjusiajai L. A. 20000 Eur, o nukentėjusiajam M. A. – 8000 Eur žalos atlyginimą.

Priteisti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš S. G. 39,94 (trisdešimt devynis eurus 94 ct) Eur proceso išlaidų už motociklo nuvežimą į saugojimo aikštelę ir jo saugojimą.

Priteisti valstybei iš S. G. 30,40 Eur (trisdešimt eurų 40 ct) proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Išaiškinti S. G., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šioje byloje priimtą sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė