Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinius kartus:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį galutine 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 258 straipsnio 2 dalį, 309 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmės dalimi ir E. S. paskirta galutinė 3 (trejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (bausmė atlikta);

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. lapkričio 30 d., apie 12.00 val. būdamas buvusios sugyventinės I. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja I. R., tyčia paėmė svetainėje ant stalo buvusį I. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52“, 400 Eur vertės su telefono dėkliuku, 20 Eur vertės, ir I. R. rankinėje buvusią raudonos spalvos piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nevertinama, ,,SEB“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nevertinama ir įvairios nuolaidų kortelės, kurios nevertinamos, bei rankinėje buvusią rožinės spalvos piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo 20 Eur monetomis ir I. R. nematant su daiktais išėjo iš buto. Tokiu būdu E. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą I. R. priklausantį 480 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. S. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad I. R. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) mėnesius, pas ją bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno maždaug nuo šių metų (duomenys neskelbtini) mėnesio vidurio, jie beveik nesipyko, policijos pas juos niekada nebuvo. Jie gyveno trise, dar gyveno I. R. vaikas L. L.. 2024 m. lapkričio 29 d., jie trise buvo eglės įžiebime ir jie su I. R. susipyko dėl pastarosios draugės, jų konfliktas tęsėsi iki vakaro. Kitą dieną, t. y. lapkričio 20 dieną, atsikėlę ryte, jie vėl pradėjo kalbėti ta pačia tema, vėl pykosi. Jų konfliktas buvo žodinis. Apie vidurdienį jiems toliau besipykstant, I. R. nuėjo į dušą, o jis nusprendė išeiti iš jos namų, nes nebenorėjo pyktis. Jam spontaniškai kilo mintis paimti I. R. daiktus, jis nežino kodėl jam kilo ši mintis. Svetainėje ant stalo gulėjo violetinės spalvos I. R. mobilusis telefonas „Samsung“ su dėkliuku, tad paėmė jį, be to ant lentynos prie lango gulėjo I. R. rankinė, iš kurios paėmė jos dvi pinigines (raudoną ir rožinę), jų turinio netikrino, tiesiog jas paėmė. Paėmęs I. R. mobilųjį telefoną ir dvi pinigines su daiktais išėjo iš namų. I. R. buvo duše, tad nematė nei kaip jis išėjo, nei kaip paėmė jos daiktus. Jos vaikas buvo savo kambaryje, taigi, taip pat nematė, kaip jis išėjo su daiktais. Išėjęs iš I. R. namų autobusu važiavo iki savo namų, paliko namie visus daiktus ir išėjo pasivaikščioti. Bevaikštant lauke ir po to grįžęs namo jis savo mobiliajame telefone žiūrėjo savo ir I. R. nuotraukas, jam buvo pikta. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, savo namuose išgėrė alkoholio ir išėmęs viską iš I. R. piniginių, jis suplėšė abi pinigines. Tai padarė iš pykčio. Prisimena, kad raudonoje piniginėje buvo kortelės (kiek prisimena įvairios nuolaidų kortelės, vaiko asmens tapatybės kortelė, banko kortelė), o rožinėje piniginėje buvo monetos, jis jų neskaičiavo. Kai suplėšė pinigines, jis jas išmetė. I. R. mobilaus telefono jis netikrino. I. R. daiktais nesinaudojo, jos jokių kortelių nenaudojo, jokių finansinių operacijų su I. R. banko kortele neatliko. Kitą dieną, t. y. gruodžio 1 dieną, vakare jam paskambino I. R. iš savo naujo telefono, ji jam sakė, kad nori susitikti, kad grąžintų jai daiktus. Jis jai pasakė, kad daiktus jai atveš kitą dieną, t. y. gruodžio 2 dieną vėlai vakare. Gruodžio 2 dieną žinutėmis susirašė, jis pasakė I. R., kad bus vėlai vakare, grąžins jai daiktus. Apie 00 val. nakties atvažiavo prie I. R. namų, į vidų nėjo. I. R. nusileido į lauką, jis jai grąžino visus daiktus, išskyrus pinigines. Jai pasakė, kad pinigines suplėšė iš nervų. I. R. grąžino visas korteles, kurios buvo piniginėje, telefoną, pinigus. Kaip ir minėjo, visiškai nesinaudojo jos daiktais, kol juos turėjo. Pažadėjo, kad I. R. nupirks dvi pinigines. I. R. dėl piniginių jam pretenzijų neturėjo. Jam atidavus daiktus, jie su I. R. atsisveikino, jis išėjo. Labai gailisi dėl to ką padarė, žino, kad neturėjo taip pasielgti ir pats nežino, kas jam užėjo tuo metu, kai paėmė I. R. daiktus. Esant galimybei pageidauja baigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. R. 2024 m. lapkričio 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2024 m. lapkričio 30 d., apie 12.00 val. I. R. sugyventinis E. S., būdamas jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kraudamasis savo asmeninius daiktus, pasiėmė nuo stalo svetainės kambaryje gulėjusį jai priklausantį violetinės spalvos telefoną „Samsung Galaxy A52“, 400 Eur vertės, su juodos spalvos uždengiamu dėkliuku, 20 Eur vertės, kuriame buvo „Bitė“ Eim kortelė tel. Nr. (duomenys neskelbtini), bei iš jos rankinuko, kuris gulėjo svetainėje prie lango ant spintelės, paėmė šiuos daiktus: raudonos spalvos, dirbtinės odos piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo jos vaiko vardu L. L. išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelę (be vertės) ir įvairias nuolaidų korteles (be vertės), rožinės spalvos medžiaginę piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo 20 Eur monetomis, ir greitai pasišalino iš buto nežinoma kryptimi. Dėl vagystės jai padaryta 480 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. nurodė, kad savo vardu nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini). Ji apie (duomenys neskelbtini) mėnesius iki šios dienos kartu minėtame bute gyveno su savo draugu E. S. Už buto nuomą mokėjo tik ji viena. Šiandien ji su E. S. susipyko dėl neištikimybės ir ji jam pasakė, kad jis išeitų iš jos buto. Ji nuėjo maudytis, išėjusi iš dušo, 2024 m. lapkričio 30 d., apie 12.00 val., pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono, kuris gulėjo svetainėje ant stalo: telefonas buvo violetinės spalvos, modelis „Samsung Galaxy A52“, su juodos spalvos uždengiamu dėkliuku, telefono vertė 400 Eur, dėkliuko vertė 20 Eur. E. S. namie jau nebebuvo, jis buvo susikrovęs savo daiktus ir pasišalinęs iš buto. Pradėjo ieškoti mobiliojo ryšio telefono ir niekur nerado. Vėliau jai į duris pradėjo skambinti jos draugė I. G. M., tačiau ji negalėjo jos įleisti į butą, nes durys buvo užrakintos iš išorės, paskiau ji ją įleido, nes ji turi dar vienus buto raktus. Tuomet ji iš karto pagalvojo, kad E. S. bus išsinešęs jos mobiliojo ryšio telefoną ir iš karto pasižiūrėjo savo rankinuką, kuris gulėjo svetainėje, prie lango ant spintelės. Rankinuke nebuvo raudonos spalvos, dirbtinės odos piniginės, kurios vertė apie 20 Eur, kurioje buvo jos vaiko vardu L. L., išduota asmens tapatybės kortelė, SEB banko kortelė (be vertės) ir įvairios nuolaidų kortelės (be vertės), rožinės spalvos medžiaginės piniginės, kurios vertė apie 20 Eur, kurioje buvo 20 Eur monetomis. Piniginės bei mobiliojo ryšio telefonas priklauso jai asmeniškai. Tuomet ji iš draugės bandė skambinti į savo telefoną, bet jis jau buvo išjungtas, tuomet paskambino į E. S. telefoną, jis numetė ragelį ir parašė SMS žinutę, kad negali kalbėti, o paskiau skambinant išjungė savo mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu. Tarp jos ir E. S. jokio fizinio smurto nebuvo. Ji užblokavo tiek savo banko kortelę, tiek mobiliojo ryšio telefoną. Telefono IMEI šiuo metu neturi, kai ras pateiks, telefono dokumentų taip pat neturi, jei ras pateiks. Dėl vagystės jai padaryta 480 Eur turtinė žala. Civilinį ieškinį reikš tyrimo eigoje. Papildomai nukentėjusioji parodė, kad 2024 m. gruodžio 1 d. pas ją namuose buvo jos draugė I. G. Pastaroji jai pasiūlė, kad pabandytų E. S. paskambinti iš jos mobiliojo telefono ir paprašyti jo, kad atvežtų daiktus. I. G. turėjo E. S. telefono numerį savo telefone. Tą pačią dieną, apie 16-17 val. ji paskambino E. S., jis pakėlė ragelį. Ji jam pasakė, kad jai grąžintų daiktus, jis iš karto pasakė, kad jai daiktus bet kokiu atveju, nes norėjo grąžinti, nes jam jų nereikia. Ji tada jo paklausė, kodėl jis ėmė jos daiktus, jis pasakė, kad tai padarė iš pykčio (savo pirmoje apklausoje minėjo, kad jie susipyko) ir nesitikėjo, kad praneš policijai. E. S. jos atsiprašinėjo ir pasakė, kad daiktus atveš jai kitą dieną. Naktį iš pirmadienio į antradienį, apie 00 val. E. S. atvažiavo iki jos namų, ji išėjo į lauką, E. S. jai padavė jos telefoną (Samsung), kurį buvo paėmęs, jos namų raktus, jos vaiko L. L. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, jos ,,SEB“ banko kortelę, ir kitas korteles, kurios buvo piniginėje bei 20 Eur monetomis. Piniginių, kurias E. S. buvo paėmęs jai negrąžino. Ji jo paklausė, kur yra piniginės, jis atsakė, kad būdamas neblaivus iš pykčio suplėšė tas pinigines ir jų nebeturi. Ji grįžus namo apžiūrėjo visus daiktus, patikrino, ar E. S. tikrai jai viską grąžino. Nieko nepasigedo, išskyrus minėtų dviejų pinginių, kurias E. S. suplėšė. Dėl piniginių E. S. pretenzijų neturi. Nori paminėti, kad 2024 m. lapkričio 30 d., po įvykio, kai pastebėjo, kad dingo jos daiktai, supratusi, kad E. S. juos paėmė, ji iš karto paskambino bankui, kad užblokuotų jos mokėjimo kortelę ir ,,Bitės“ salonui, kad užblokuotų jos telefoną ir numerį. Kol jos telefonas buvo užblokuotas, ,,Bitės“ salone pasiėmė kitą, laikiną mobilųjį telefoną. E. S. jos atsiprašė, daiktus grąžino, dėl piniginių, kurias suplėšė, ji jam pretenzijų neturi, jie su E. S. taikiai išsiskyrė. Civilinio ieškinio ji nereikš. Daiktus, kuriuos E. S. jai grąžino, pateiks tyrėjai apžiūrai, išskyrus pinigines, kurias E. S. suplėšė ir 20 Eur monetomis, nes pinigus jau išleido parduotuvėje atsiskaitydama už prekes.

Įvykio vietos 2024 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas butas esantis (duomenys neskelbtini). Kambariai bei buto patalpos tvarkingos, įvykio vietoje filmuojančių vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau bylai reikšmingų objektų ar pėdsakų neaptikta ir nepaimta. Pridėtos nuotraukos.

2024 m. gruodžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad I. R. pateikė: namų raktus su pakabuku (2 vnt.), mobilųjį telefoną Samsung Galaxy A52, L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), SEB banko kortelė, įvairios nuolaidų kortelės (19 vnt.).

Kitų objektų 2024 m. gruodžio 4 d. apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas objektas – mobilusis telefonas ,,Samsung Galaxy A52“. Ant mobiliojo telefono uždėtas juodos spalvos telefono dėkliukas. Mobiliojo telefono nugarinė pusė yra violetinės spalvos. Nugarinėje pusėje matomi trys telefono objektyvai. Mobilusis telefonas yra išjungtas. Apžiūrimas objektas ,,Bitės“ kortelė. Kortelė yra baltos spalvos su žalios spalvos elementais. Kortelėje yra tuščia vieta skirta SIM kortelei įdėti. Kortelės viršuje matomas juodos spalvos užrašas ,,+ (duomenys neskelbtini)“. Kortelės apačioje matomas PIN kodas ,, (duomenys neskelbtini)“ ir PUK kodas ,, (duomenys neskelbtini)“. Kortelės viduryje matomas užrašas ,,2 GB sms/min“. Kortelės nugarinėje pusėje matomi du brūkšniniai kodai. Apžiūrimas objektas – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, išduota L. L. vardu. Asmens tapatybės kortelės numeris – (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybės kortelėje matoma nuotrauka ir vardas, pavardė, lytis, pilietybė, asmens kodas, kortelės Nr., gimimo data, galiojimo data, išdavimo data, kas išdavė kortelę ir kiti įrašai. Kortelės nugarinėje pusėje matomas brūkšninis kodas. Apžiūrimas objektas – ,,SEB“ banko kortelė. Kortelė yra žalios spalvos, ant jos matomas užrašas ,,mylimiausia, debit“. Kortelės nugarinėje pusėje matomas užrašas ,,I. R.“ po juo matomas numeris ,, (duomenys neskelbtini)“, po juo matomas užrašas ,,exp (duomenys neskelbtini), cvc (duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimas objektas – įvairios nuolaidų kortelės. Matoma 19 skirtingų kortelių – ,,Candy pop“, ,,DEPO“, ,,Smart net“, ,,JYSK“, vizitinė kortelė ,,grožio centras“, ,,Eurokos“, vizitinė kortelė ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,Mano rimi“, ,,Ozas“, 2 ,,vilniečio“ kortelės, ,,Camelia“, ,,Ačiū“, ,,Drogas“, vizitinė kortelė ,, (duomenys neskelbtini)“, vizitinė kortelė ,, (duomenys neskelbtini)“, ,,mylimiausia“, ,,noriu“, ,,can can delano“.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tik tokiais atvejais, kai pagrobto turto vertė – nedidelė ir nėra įvykdytą vagystę kvalifikuojančių specifinių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas yra suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. S. kaltė padarius jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą, kuris numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu įvykusių apklausų metu E. S. paaiškino, kad tuo metu kelis mėnesius gyveno kartu su nukentėjusiąja I. R., su ja ir jos vaiku buvo 2024 m. lapkričio 29 d. eglutės įžiebime, kur jie su I. R. susipyko. Kitą dieną jie dėl to paties toliau pykosi, dėl to nukentėjusiajai nuėjus į dušą, jis nutarė išeiti iš jos namų, tam kad nebesipyktų, ir jam spontaniškai kilo mintis paimti I. R. daiktus, detaliau nurodytus kaltinime. Nurodė, kad būdamas namie vartojo alkoholinius gėrimus, naktį iš 2024 m. lapkričio 30 d. (šeštadienio) į 2024 m. gruodžio 1 d. (sekmadienio) labai supykęs iš nervų suplėšė I. R. pinigines, po ko jas išmėtė; vienoje piniginėje rado įvairias korteles ir vaiko asmens tapatybės kortelę, kuriomis nesinaudojo, o kitoje piniginėje rado monetas, kurių neskaičiavo. Pabrėžtina, kad kaltinamojo E. S. kaltę taip pat patvirtina šioje byloje surinktų duomenų, kurie teismo pripažintini įrodymais, visuma. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. nurodė, kad nuomavosi butą, kuriame gyveno su draugu E. S. ir savo vaiku; su E. S. pykosi, dėl to liepė jam išeiti iš buto. Įvykio dieną nuėjo praustis į dušą, po ko pasigedo savo mobilaus telefono „Samsung Galaxy A52“, vėliau pastebėjo, kad jos rankinuke nėra piniginių su jose buvusiomis kortelėmis ir monetomis. Dėl to iš karto pagalvojo, kad E. S. bus tuos daiktus išsinešęs. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios I. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktais paaiškinimais, kurie iš esmės atitinka ir paties kaltinamojo parodymus, be kita ko, juos patvirtina ir 2024 m. gruodžio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame buvo apžiūrėti I. R. pateikti daiktai, detaliau nurodyti 2024 m. gruodžio 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole.

Taigi, šioje baudžiamojoje byloje surinktų objektyvių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visumos analizės pagrindu darytina išvada, kad E. S. savo aktyviais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai I. R. priklausantį 480 Eur vertės turtą, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kilus žodiniam konfliktui su I. R., tyčia paėmė svetainėje ant stalo buvusį I. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A52“, 400 Eur vertės su telefono dėkliuku, 20 Eur vertės, ir jos rankinėje buvusią raudonos spalvos piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo L. L. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nevertinama, ,,SEB“ banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nevertinama ir įvairios nuolaidų kortelės, kurios nevertinamos, bei rankinėje buvusią rožinės spalvos piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo 20 Eur monetomis ir I. R. nematant su daiktais išėjo iš buto. Tokiu būdu E. S. pagrobė nukentėjusiajai I. R. priklausantį 480 Eur (400 Eur + 20 Eur + 20 Eur + 20 Eur + 20 Eur) vertės turtą. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo E. S. veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl E. S. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl nedidelės vertės svetimo turto vagystės iš nukentėjusiosios I. R.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog šioje byloje baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, E. S. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat ir kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai baudžiamajai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis E. S. yra gan jauno, darbingo amžiaus, dirbantis pagal individualią veiklą statybininku. Pastarasis yra daug kartų teistas – pagrinde už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka (paskirtų nuobaudų nelinkęs atlyginti). Taip pat byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad E. S. prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kurios numatytos BK 60 straipsnyje, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias bei kitas svarbias aplinkybes – E. S. daug kartų teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei (praeityje jo atžvilgiu buvo ne kartą taikyta griežčiausia – terminuota laisvės atėmimo bausmė, tačiau kaltinamasis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto), šią nusikalstamą veiką padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam E. S. paskyrus prokurorės prašomą bausmę – 30 parų areštą. Prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismo vertinimu, E. S. skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 20 parų areštą.

Nors formaliai kaltinamajam E. S. pirmą kartą yra skiriama arešto bausmė, tačiau atsižvelgus į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus arešto bausmės vykdymą, šiuo atveju nėra (BK 75 straipsnio 8 dalis). Kaltinamasis E. S. laikinai sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu E. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. S. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas), atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1) Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.