- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-254-337-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-337/2008
2.1.15.3.3.3., 2.4.6.4.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2008 m. spalio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžio, kuriuo J. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (303 str. 5 d. 2 p.). Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiojo A. K. ir civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.
Aprašomoji dalis
n u statė:
J. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2007 m. sausio 19 d., apie 17.15 val., Stetiškių vienkiemyje, Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupėje su T. P., išlaužę langą, įsibrovė į patalpą – A. K. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą – A. K. priklausantį turtą – plazminį televizorių „Philips“, kurio vertė 7300 Lt.
Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2007 m. sausio 19 d., apie 17.15 val., Stetiškių vienkiemyje, Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupėje su T. P., sugadino svetimą A. K. turtą, sulaužė gyvenamojo namo langą 200 Lt vertės, sulaužė lango ir durų žaliuzes, bendros 300 Lt vertės, viso sugadino A. K. turto, bendros 500 Lt vertės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendžiu J. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. išteisintas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (303 str. 5 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, J. K. pripažinti kaltu: pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti 3 m. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 187 str. 1 d. ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, pridėti 2005-10-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir paskirti galutinę bausmę – 3 metus 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. A. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ pareikštus civilinius ieškinius tenkinti.
Prokuroras teigia, kad teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, kadangi išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nuosprendyje išdėstyti J. K. teisinantys įrodymai nėra patikrinti, palyginti ir tinkamai teismo įvertinti. Teismas įrodymus vertino ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o prielaidomis.
Teismas išteisino J. K., nuosprendį motyvuodamas tuo, jog byloje nėra išsaugoti turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai - J. K. batai. Teismas suabejojo, ar sportiniai bateliai iš J. K. buvo paimti laikantis šiam veiksmui nustatytos tvarkos ir tinkamai fiksuojant proceso veiksmo rezultatus, t.y. nepažeidžiant BPK 145 str. - 146 str., 179 str. reikalavimų ir šio veiksmo metu gautų duomenų nepripažino įrodymais. Todėl teismui kilo abejonių ar specialistas, duodamas išvadą, iš tikro tyrė J. K. avalynę ir specialisto 2007-02-14 išvados Nr. 50-6-IS1-121 dalies dėl J. K. avalynės tyrimo nepripažino įrodymu. Teismas nurodė, kad jokie individualūs požymiai nėra nurodyti, tie bateliai po kratos nebuvo apžiūrėti. BPK 92 str. 2 dalyje nurodyta, kad daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje, kas ir buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad yra tikimybė, kad J. K. avalynė galėjo būti paimta ir perduota kriminalistinių tyrimų tarnybai, kaip ir nurodyta rašte 2007-01-19, po įvykio vietos apžiūros, kuri buvo daroma 2007-01-19 nuo 19.30 val. iki 21.00 val. Todėl buvo pažeistas LR BPK 179 str.-protokolas surašomas tyrimo veiksmo metu arba tuoj pat jį pabaigus. Teismas darė prielaidą, jei avalynė iš J. K. buvo paimta anksčiau, nei nurodyta asmens kratos protokole, šio veiksmo metu gauti rezultatai yra iš esmės netinkamai užfiksuoti ir gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Taip pat teismas darė prielaidą, kad jei J. K. asmens krata buvo atliekama anksčiau, o ne sulaikant - buvo pažeistos kratos darymo taisyklės, numatytos LR BPK 145 str. bei 146 str. ir šio veiksmo metu gauti duomenys taip pat negali būti pripažinti įrodymais, nes pažeidžiamas įrodymų leistinumo principas.
Darydamas išvadas dėl J. K. sulaikymo ir asmens kratos protokoluose fiksuojamų rezultatų, t.y. šių veiksmų atlikimo laiko, ir šių protokolų nepripažindamas įrodymais, teismas rėmėsi tik prielaidomis. Nors iš 2007-01-19 patrulio L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad T. P. su J. K. buvo sustabdyti važiuojant automobiliu 2007-01-19 apie 18.35 val., tai nėra pagrindas manyti, kad J. K. sulaikymo ir asmens kratos protokolai buvo surašomi ne tyrimo veiksmo metu arba tuoj pat jį pabaigus. Nauja LR BPK 140 str. redakcija, numatanti, kad laikino sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo nusikalstamos veikos padarymo ar kitoje vietoje, įsigaliojo nuo 2007-09-01 įstatymu Nr. X-1236. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad iki T. P. ir J. K. sulaikymo buvo fiksuojami kiti proceso veiksmai, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir padarė netinkamas išvadas, kad buvo pažeisti LR BPK 179 str., 145 str.- 146 str. reikalavimai.
Be to, teismas, darydamas išvadą, kad specialistui galėjo būti perduota tirti ne J. K., o kita avalynė, rėmėsi Panevėžio rajono PK viršininko S. S. 2007-01-23 raštu Nr. 76-S-1209, rašytu Panevėžio m. VPK KP kriminalistinių tyrimų tarnybai dėl trasologinio tyrimo, kuriame nurodoma, kad keturios daktiloplokštelės su avalynės pėdsakais, dvejos avalynės gipso išliejos, T. P. batų pora ir J. K. batų pora kriminalistinių tyrimų tarnybai buvo atiduota 2007-01-19 po įvykio vietos apžiūros, t. y. J. K. sportiniai bateliai turėjo būti perduoti tirti dar iki juos paimant iš kaltinamojo, kas yra nelogiška. Tačiau lydraštis negali būti įrodymas, gautas LR BPK nustatyta tvarka. Tuo tarpu, teismas neatsižvelgė į tyrėjos I. J. 2007-01-23 paskirtą užduotį atlikti objektų tyrimą, kurioje nurodoma, kad 2007-01-20 asmens kratos metu iš sulaikytojo J. K. paimti jo juodos spalvos batai.
Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi LR BPK 20 str. 4 d. ir nurodė, kad duomenys negali būti laikomi įrodymais, jei tuos duomenis gaunant proceso veiksmais atliktais nesilaikant tam veiksmui nustatytos tvarkos ar proceso veiksmo rezultatai iš esmės netinkamai užfiksuoti. 2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje nurodoma, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Įrodymais nepripažįstami tik tie duomenys, kurių gavimo tvarkos pažeidimai kelia abejonių duomenų patikimumu ir šių abejonių nėra galimybės pašalinti atliekant kitus BPK numatytus veiksmus. Kilus abejonių dėl asmens kratos įforminimo rezultatų, teismas nekvietė policijos pareigūnų, šioje baudžiamojoje byloje fiksavusių faktus, neišsiaiškino visų J. K. asmens kratos darymo aplinkybių, nors BPK įpareigoja teismą neapsiriboti vien tik proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet pačiam imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Be to, teismas manydamas, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, t.y. patikėdamas kaltinamojo J. K. versija, kad jo batai buvo paimti anksčiau nei buvo apiforminta asmens krata, nevertino, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis abejonėmis, nepripažino įrodymu specialisto 2007-02-14 išvados Nr. 50-6-IS1-121 dalies dėl J. K. avalynės tyrimo. Ši teismo išvada yra grįsta prielaidomis, o ne faktais. Teismas, žinodamas, jog J. K. avalynė - batai yra dingę, suabejojo, ar specialistas iš tikro tyrė J. K. avalynę. Dėl batų dingimo buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, pažeidimus padarę pareigūnai nubausti. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad dėl šių batų dingimo buvo atlikti tarnybiniai patikrinimai, kuriuose įpareigota organizuoti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti patikrinimą Panevėžio r. PK dvylikoje ikiteisminio tyrimo bylų, siekiant nustatyti ar minėtose bylose, atliekant trasologinius lyginamuosius tyrimus, nebuvo sukeista įtariamųjų avalynė. Teismas, aiškiai netinkamai įvertindamas šių aplinkybių reikšmę nagrinėjamai bylai, kai tarnybiniame patikrinime nustatyti pažeidimai nebuvo susiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, padarė netinkamą išvadą, jog specialistas tyrė ne kaltinamojo J. K. avalynę. Specialisto išvadoje, paimta iš J. K. avalynė, buvo nufotografuota, apžiūrėta ir smulkiai aprašyta. Teismas taip pat nurodė, kad specialisto išvados aprašomojoje dalyje ant paketo, kuriame buvo J. K. batai, nebuvo užrašų, iš ko ir kada ši avalynė paimta. Tačiau teismui kilus abejonių dėl specialisto tiriamų batų priklausomybės, teismas neapklausė specialisto, tuo nesiėmė visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Teismas neišsamiai išnagrinėjo J. K. batų paėmimo ir jų tyrimo atlikimo aplinkybes, nuosprendį grindė tik prielaidomis, ir todėl neturėjo pagrindo abejoti, kad buvo tiriami būtent J. K. priklausantys batai, kurių paėmimas buvo įformintas asmens kratos protokolu.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintasis bei jo gynėjas - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino J. K. pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus apeliacinės instancijos teismas pripažįsta įrodytu, kad J. K. 2007 m. sausio 19 d., apie 17.15 val., Stetiškių vienkiemyje, Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupėje su T. P., išlaužę langą, įsibrovė į patalpą – A. K. gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė svetimą – A. K. priklausantį turtą – plazminį televizorių „Philips“, kurio vertė 7300 Lt. Be to, jis 2007 m. sausio 19 d., apie 17.15 val., Stetiškių vienkiemyje, Panevėžio r., veikdamas bendrininkų grupėje su T. P., sugadino svetimą A. K. turtą, sulaužė gyvenamojo namo langą 200 Lt vertės, sulaužė lango ir durų žaliuzes, bendros 300 Lt vertės, viso sugadino A. K. turto, bendros 500 Lt vertės. Šios J. K. veikos atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., požymius.
Nors J. K. neigia padaręs šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma: įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, asmens kratos protokolo duomenys, daiktų apžiūros protokolo duomenys, specialistų išvados, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai. Iš bylos medžiagos matyti, kad iškart po įvykio J. K. buvo sulaikytas kartu su T. P., kuris dėl analogiškų J. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų jau yra nuteistas Panevėžio m. apylinkės teismo 2007-05-11 įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Specialisto išvada patvirtinta, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo A. K. name ir lauke užfiksuoti avalynės pėdsakai yra palikti J. K. sulaikymo metu avėta avalyne. Be to, specialisto išvada nustatyta, kad įvykio vietoje rastas audinio pėdsako fragmentas yra paliktas juodų odinių pirštinių, paimtų apžiūrint automobilį VW GOLF, v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo iš kart po įvykio važiavo J. K. su T. P. ir buvo sulaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų byloje esančių įrodymų tarpusavio liečiamumas bei jų įvertinimas bendrame bylos kontekste nepalieka jokių abejonių dėl J. K. kaltės.
Išteisindamas J. K. pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., teismas nuosprendyje motyvavo tuo, jog byloje nėra išsaugoti turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti daiktai – J. K. batai. Teismas suabejojo, ar sportiniai bateliai iš J. K. buvo paimti laikantis šiam veiksmui nustatytos tvarkos ir tinkamai fiksuojant proceso veiksmo rezultatus ir šio veiksmo metu gautų duomenų nepripažino įrodymais. Atitinkamai teismas nepripažino įrodymu ir specialisto 2007-02-14 išvados Nr. 50-6-IS1-121 dalies dėl J. K. avalynės tyrimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių aplinkybių, kuriomis nuosprendyje grindžiamas J. K. išteisinimas, išnagrinėjimas atskirai nuo kitų byloje esančių duomenų bei pastarųjų neįvertinimas bendrame bylos kontekste galėjo esmingai pakeisti teismo išvadas, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdžio metu specialistas R. D. patvirtino, kad J. K. batai buvo numauti sulaikymo kameroje, tie patys batai, jų padų pėdsakai iš karto buvo sulyginti su iš įvykio vietos atvežtais daiktiniais įrodymais – įvykio vietoje rastų avalynės pėdsakų nuotraukomis. Specialistas parodė, kad vizualiai šie pėdsakai sutapo. R. D. patvirtino, kad vėliau pagal užduotį atlikdamas tyrimą, jis tyrė tuos pačius J. K. batus, kuriuos jis pats jam numovė ir atliko pirminį vizualinį apžiūrėjimą, palyginimą. Netikėti specialisto R. D. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tyrimo objekto – šiuo atveju J. K. batų – neišsaugojimas nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvada ir jos nepaneigia.
Prokuroras skundu prašo tenkinti baudžiamojoje byloje pareikštus nukentėjusiojo A. K. ir AB „Lietuvos draudimas“ civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareikštas nukentėjusiojo 3354 Lt civilinis ieškinys yra priteistas įsiteisėjusiu 2007-05-11 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu iš nuteistojo T. P.. Kadangi minėtoji žala padaryta bendrais, neteisėtais, nusikalstamais J. K. ir T. P. veiksmais, ji turi būti atlygintina solidariai.
Civilinį 4446 litų ieškinį baudžiamojoje byloje yra pareiškusi ir AB „Lietuvos draudimas“. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą. Nusikalstama veika padaryta žala laikoma turtinės, fizinės ar moralinės nusikalstamos veikos pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad AB „Lietuvos draudimas“ patyrė netiesioginę žalą. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, o prokuroro prašymas šioje dalyje yra atmestinas.
J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę J. K. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, J. K. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. J. K. padarė du tyčinius, baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkiams. Jis teistas, nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikalstamų veikų padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas, charakterizuojamas neigiamai, dirba. Atsižvelgus į visas šias, o taip pat atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, J. K. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos inkriminuotų nusikalstamų veikų sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-02-29 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. prie paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-10-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir J. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti J. K. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2007 m. sausio 19 d. iki 2007 m. kovo 20 d., o bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo J. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Priteisti solidariai iš J. K. ir T. P. 3354 Lt A. K. turtinei žalai atlyginti.
Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį palikti nenagrinėtu.