- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-27
- Bylos Nr.
- 1A-316-348/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-01183-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Gytis Večerskas, Ramūnas Antanavičius
- Kaltinamasis
- V. Z.
Teisėja Aksinija Žemantauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-316-348/2015;
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01183-2013-1;
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kavaliauskienei, išteisintajam V. Z., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Kavaliauskienės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. buvo kaltinamas ir perduotas teismui teisti už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, būtent: 2013 m. lapkričio 12 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini), Kybartų pataisos namų nuteistųjų (duomenys neskelbtini) koridoriuje, t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kilus tarpusavio konflikto metu, tyčia ranka sudavė ne mažiau aštuonis kartus G. Č. į veido sritį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamojo veiksmuose tyčios pažeisti viešąją tvarką ir rimtį nebuvo, o tuo pačiu ir neatsirado šios nusikalstamos veikos pasekmių. Teismas nustatė, kad kvalifikuoti jo veiką pagal BK 140 str.1d. nėra pagrindo.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kavaliauskienė skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir prašo minėtą nuosprendį panaikinti ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį: V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Skunde nurodyta, kad nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. Tuo, prokurorės teigimu, pagrindžiamas viešosios vietos kvalifikuojantis požymis.
Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis V. Z. aiškinosi su nukentėjusiuoju tik asmeninio pobūdžio santykius, jo veiksmais nukentėjusiajam nebuvo padaryta žymi žala – veido sumušimas, muštinė žaizda veido dešinėje pusėje, nubrozdinimai kaktos srityje, jog konfliktas truko neilgai, bei nesukėlė jokių neigiamų emocijų netoliese buvusiam liudytojui, o patį konfliktą pradėjo nukentėjusysis. Prokurorės teigimu, nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, kur buvo pašaliniai asmenys ir į kurią bet kada galėjo patekti kiti asmenys. Skunde taip pat teigiama, kad viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais G. Č. buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta jo sveikata, todėl V. Z. veika, prokurorės teigimu, kvalifikuotina ne pagal BK 140 str. 1 d., o pagal BK 284 str. 1 d., nes BK 140 str. 1 d. normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo sudėtis.
Skunde teigiama, kad V. Z. veikė neapibrėžta tyčia, prokurorės teigimu, jis numatė jog viešoji tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradėjo elgtis kitaip, kad tokie padariniai nekiltų, sudavė G. Č. smūgius ir tokiais savo veiksmais padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl, prokurorės nuomone, jo vieši smurtiniai veiksmai, visiems nuteistiesiems viešai prieinamose ir jų lankomose 1-ojo aukšto koridoriaus patalpose, kvalifikuotini pagal BK 284 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis V. Z. prašo palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. priimtą nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (šiuo atveju, tyčinis) baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nusikaltimo sudėties požymių visuma – objektyvieji požymiai (veika, padariniai, priežastinis ryšys) ir subjektyvieji požymiai (kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog nors pataisos namai yra izoliuota vieta nuo išorinės visuomenės, tačiau yra atvira ir dėl to vieša vietinei bendruomenės daliai – nuteistiesiems, prižiūrėtojams, kitiems administracijos darbuotojams, aptarnaujančiam personalui. Tuo, prokurorės teigimu, pagrindžiamas viešosios vietos kvalifikuojantis požymis. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka, kad incidentas įvyko viešoje vietoje ir pažymi, kad nei apylinkės nei apygardos teismui nekilo abejonių dėl višosios vietos požymio.
Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 str., neišsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teismas pažymi, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Kolegijos nuomone, tiriamu atveju, nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti V. Z. BK 284 str. 1 d. nusikaltimą, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. Z. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Kaip nustatyta išnagrinėtos bylos medžiaga, nukentėjusysis pirmas užkalbino kaltinamąjį, reikalavo sumokėti skolą. Konflikto iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, G. Č. ir kaltinamasis aiškinosi asmeninio pobūdžio santykius ir kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam žymi žala nebuvo padaryta. Be to, nukentėjusysis ne tik pirmas pradėjo konfliktą, bet ir pirmas sudavė smūgį kaltinamajam į galvą. Tą patvirtino ir tiesioginis įvykio liudytojas M. B. ir vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas minėtas įvykis.
Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Iš byloje esančių duomenų negalima daryti išvados, jog V. Z. suduodamas smūgį G. Č. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Kita vertus, kaip teisingai apeliaciniame skunde pažymi prokurorė, BK 284 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numato, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Kolegijos nuomone, tiriamu atveju V. Z. veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešą tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. Č. pirmas smogė V. Z., o pastarasis smogdamas G. Č. atgal negalėjo numatyti, kad toje situacijoje sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką ar demonstruos aiškią nepagarbą visuomenei. Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad V. Z. veiksmai, padaryti viešoje vietoje, nebuvo korektiški ir atitinkantys moralės normoms, tačiau šiais veiksmais nebuvo rodoma didelė nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, nebuvo padaryta esminė žala viešajai tvarkai, nebuvo akivaizdžiai pažeisti visuomenės interesai. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-241/2009).
Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 str. 1 d. neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-242/2011). Tiriamu atveju aišku, kad kaltinime paminėti V. Z. veiksmai yra atsakas į G. Č. suduotą smūgį dėl negrąžintų pinigų. Kita vertus, visais atvejais BK 284 str. 1 d. taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t. t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie trūko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Išteisintojo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nukreipti ne tikslu pažeisti viešąją tvarką, o nutraukti ir išvengti netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Akivaizdu, jog nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis išteisintojo veikos aspektas. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas V. Z. pagal BK 284 str. 1 d. išteisino pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nėra pagrindo daryti išvadai, kad apylinkės teismas priėmė skundžiamą nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.