- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- I-7157-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01751-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Irena Paulauskienė, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Pareiškėjas
- T. C.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Nemeikai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo T. C. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. C. (toliau – pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2016 m. balandžio 20 d. Konkurso į Lazdynų seniūno pareigas rezultatus, įpareigojant surengti naują konkursą, ir priteisti iš atsakovės visas su byla susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad abejoja komisijos narių objektyvumu. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966 patvirtinto Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 62 p., teigė, kad garso įrašas turi būti paleidžiamas pradedant konkursą, o sustabdomas paskelbus konkurso rezultatus. Tik pokalbių su pretendentais įrašinėjimas sąlygoja galimybę susitarti dėl vertinimo, siekiant eliminuoti neįtinkantį pretendentą bei paskirti aukštus balus iš anksto numatytam pretendentui. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu komisijos nariai sąmoningai mažino balus, neatsižvelgdami į konkurso metu pareiškėjo parodytas žinias. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo turimais neoficialiais duomenimis, komisijos narė G. P., kaip ir konkurso laimėtojas, V. K., yra Liberalų sąjūdžio nariai. Nurodė, kad, remiantis pareiškėjo turimais neoficialiais duomenimis, D. M. ir A. G. turėjo nusišalinti nuo komisijos darbo arba komisijai pateikti neginčijamus įrodymus, kurie patvirtintų jų konkurso metu išsakytus teiginius (remiantis neoficialiais pareiškėjo turimais duomenimis), kad „T. C. yra konfliktinė asmenybė ir netinka vadovauti seniūnijai“. Paminėjo, kad minėti teiginiai galėjo suformuoti neigiamą nuomonę apie pareiškėją kitų komisijos narių atžvilgiu, kas galėjo nulemti pareiškėjui skirtų balų sumažinimą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (b. l. 27–32) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus. Pažymėjo, kad atsakovės vertinimu, Aprašo nuostatos dėl konkurso eigos fiksavimo reiškia būtent konkretaus pretendento pokalbio fiksavimą ir toks konkurso eigos fiksavimas jokių pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų nepažeidžia. Dėl konkurso laimėtojo ar pareiškėjo eliminavimo negalėjo būti susitarta, nes nebuvo jokių objektyvių galimybių, leidžiančių komisijos nariams prieš ir po pokalbių su pretendentais dar papildomai tarpusavyje tartis dėl įvertinimų. Teigė, kad nedisponuoja jokia informacija apie pretendentų ar konkurso komisijos narių partines narystes ir neturi jokių kitų duomenų apie G. P. galimą šališkumą, pridūrė, kad vienos G. P. balai negalėjo nulemti ir nenulėmė konkurso laimėtojo. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pateikti atsakymai buvo netikslūs, kai kuriems komisijos nariams teko tikslinti pareiškėjui pateiktus klausimus, į kai kuriuos klausimus pareiškėjas neatsakė, todėl atsakovė nepritaria pareiškėjui, kad jis į klausimus atsakinėjo išsamiai. Nurodė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, kad D. M. ir A. G. nuteikinėjo kitus komisijos narius skirti mažesnius balus pareiškėjui, ar kad jie privalėjo nusišalinti nuo komisijos darbo. Pažymėjo, kad tik esminis procedūros reikalavimų pažeidimas gali nulemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais. Šiuo nagrinėjamu atveju jokios Aprašo nuostatos nebuvo pažeistos, visiems pretendentams konkurso metu buvo pateikiami lygiaverčiai klausimai (Aprašo 61 p.), konkurso eiga buvo fiksuojama darant skaitmeninį garso įrašą (Aprašo 62 p.), konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas įvertino individualiai – nuo 1 iki 10 balų, komisijos nariai užpildė konkurso individualaus vertinimo lenteles (Aprašo 63 p.). Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė padarė kokį nors esminį konkurso procedūros pažeidimą, ar, kad buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 64).
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Vytautas Nemeika palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo V. K. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. surengto konkurso Lazdynų seniūno pareigoms užimti rezultatų, įtvirtintų atsakovės 2016 m. balandžio 20 d. konkurso protokole Nr. A16-391/16(3.4.22-PD5) (toliau – Protokolas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Pagal bylos duomenis 2016 m balandžio 20 d. Vilniaus miesto savivaldybėje įvyko konkursas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Lazdynų seniūno (karjeros valstybės tarnautojo) vietai užimti, kuriame dalyvavo pareiškėjas. Protokolu buvo nustatyta, kad konkursą laimėjo trečiasis suinteresuotas asmuo V. K., kuris atsakovės direktoriaus 2016 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 41-258 nuo 2016 m. gegužės 11 d. buvo perkeltas į Lazdynų seniūno pareigas (b. l. 43). Pareiškėjas liko antroje vietoje. Konkurso metu vyko pretendentų pokalbis žodžiu. Pretendentų pokalbį žodžiu vertino atsakovės direktoriaus 2016 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 40-191 patvirtinti konkurso komisijos nariai A. G., E. B., J. J., J. M., D. M. ir V. P. (b. l. 37). Pagal Protokolo duomenis pareiškėjui A. G. skyrė 5 balus, E. B. – 8, J. J. – 10, J. M. – 6, D. M. – 5, V. P. – 4 (b. l. 45–51).
Pareiškėjas šioje byloje ginčijo konkurso rezultatus, nurodydamas, kad konkurso metu buvo nesilaikoma Aprašo 62 p. reikalavimų.
Stojimą į valstybės tarnybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) ir Aprašo nuostatos. Pagal VTĮ 11 str. 1 d. (redakcija, galiojanti ginčo metu), į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama be konkurso arba konkurso būdu. Aprašo 2.5 p. įtvirtina, kad konkursas yra pokalbis konkursą organizuojančioje įstaigoje, per kurį patikrinamas pretendento tinkamumas eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Aprašo 62 p. nurodyta, kad konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso arba garso ir vaizdo įrašas.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad sistemiškai aiškinant Aprašo 62 p. garso įrašas turi būti paleidžiamas pradedant konkursą, o sustabdomas tik paskelbus konkurso rezultatus. Pirma, Aprašo 82 p. nustato, kad pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso arba garso ir vaizdo įrašu. Vadinasi, institucija, organizuojanti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti, privalo vykdyti konkursą taip, kad jo pabaigoje būtų pasiruošusi pateikti pretendentui jo pokalbio skaitmeninį garso arba garso ir vaizdo įrašą, kuris būtų atskirtas nuo kitų pretendentų pokalbių. Antra, institucija, organizuojanti konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti, turi užtikrinti pretendentų konfidencialumą, t. y. turi teisę pareiškėjui pateikti tik tokią informaciją, kuri būtų betarpiškai su juo susijusi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2247/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi jai pateiktą pareiškėjo konkurso garso įrašą, pažymi, kad garso įraše yra girdimi pareiškėjui pateikti klausimai ir į juos pateikti pareiškėjo atsakymai. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės pripažinti konkurso rezultatų neteisėtais.
Pareiškėjas taip pat grindžia savo skundą tuo, kad komisijos nariai sąmoningai jo atžvilgiu mažino balus, buvo šališki.
Pagrindinė konkurso paskirtis yra atrinkti tinkamiausią asmenį paskelbtai konkurse pareigybei užimti. Nagrinėjamai bylai yra aktuali nuostata dėl asmens gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas patikrinimo. Aprašo 44 p. įtvirtinta, kad Konkursui vykdyti sudaroma pretendentų į pareigas konkurso komisija. Aprašo 63 p. nustatyta, kad konkurso metu kiekvienas komisijos narys pretendentų tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas vertina individualiai – nuo 1 iki 10 balų. Apraše nėra nurodyti konkretūs konkurso dalyvių atsakymų į jiems pateiktus klausimus vertinimo kriterijai. Šie kriterijai – tai konkurso dalyviui keliami reikalavimai dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, funkcijas bei dėl šitoms funkcijoms atlikti būtinų žinių turėjimo. Todėl toks atsakymų į pateiktus klausimus būdu atliekamas žinių patikrinimas yra kiekvieno konkurso komisijos nario diskrecija (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Šiam patikrinimui yra būdingas subjektyvus pretendento (konkurso dalyvio) žinių vertinimo faktorius. Šio faktoriaus reikšmė yra siejama tik su konkurso komisijos nario, o ne konkurso dalyvio (pretendento) atitinkamos nuomonės susiformavimu (LVAT 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3241/2011, 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1334/2012). Nesutikimas su komisijos narių vertinimu, pagrįstas vien subjektyviu pretendento vertinimu, nenustačius jokios aplinkybės, leidžiančios abejoti komisijos narių objektyvumu, vertinant konkurse dalyvavusius pretendentus, neleidžia pagrįstai teigti, jog komisijos nariai piktnaudžiavo pretendentų į valstybės tarnybą žinių patikrinimo diskrecijos teise (LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Komisijos narių vertinimas gali apimti ne tik atsakymų į pateiktus klausimus turinį, tačiau ir atsakymų pateikimo formą, laiką, kurio prireikė atsakymui pateikti, bendrą įspūdį apie pretendentą, todėl teismo vaidmuo tokiame kontekste apsiriboja įvertinimu, ar komisija neperžengė turimos vertinimo laisvės ribų (LVAT 2012 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1623/2012, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2023-13).
Teisėjų kolegija, įvertinusi jai pateiktą pareiškėjo konkurso garso įrašą, sutinka su atsakovės argumentais dėl pareiškėjo pateiktų atsakymų neišsamumo, atsižvelgdama taip pat į tai, kad pareiškėjui užduodami klausimai buvo ne kartą tikslinami. Išklausiusi ir trečiojo suinteresuoto asmens konkurso garso įrašą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jai nekyla abejonių dėl komisijos vertinimo objektyvumo. Teismas nenustatė jokių duomenų pastaruosius pripažinti tendencingais.
Pareiškėjas byloje nėra pateikęs jokių objektyvių įrodymų, kad komisijos nariai konkurso metu buvo šališki ir turėjo nusišalinti ar turėjo būti nušalinti. Pažymėtina, kad pagal Aprašo 51 p. komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, dėl kurių nešališkumo kelia abejonių kitos aplinkybės. Vadovaujantis teismų praktika, vien komisijos nario priklausomybė kuriai nors partijai savaime nėra teisės akte nurodyta aplinkybė, kuri būtų pakankamas pagrindas abejoti to asmens nešališkumu (LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-198/2009). Todėl tai, kad trečiąjį suinteresuotą asmenį V. K. ir komisijos narę G. P. tik galimai galėjo sieti partiniai santykiai (pareiškėjas to neįrodė, o atsakovė tokių duomenų neturi), nesudaro pagrindo teigti, kad komisijos narė buvo šališka ir pareiškėjo teisė lygiomis sąlygomis įstoti į valstybės tarnybą buvo objektyviai pažeista.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad komisijos nariai D. M. ir A.G. kaip nors (tiesiogiai ar netiesiogiai) darė įtaką komisijos darbui ar konkurso rezultatams, buvo suinteresuoti konkurso rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejones kurio nors iš pastarųjų šališkumu. Todėl, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti komisijos objektyvumu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovės organizuoto konkurso metu iš esmės buvo pažeista teisės aktais nustatyta konkurso organizavimo tvarka ir pareiškėjo konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą (užimti Lazdynų seniūnijos seniūno pareigas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegijai atmetus pagrindinį reikalavimą dėl konkurso rezultatų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo surengti naują konkursą.
Atmetus skundą, pareiškėjui nėra priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.