- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-230-383/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00196-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 20 d. nutarimo M. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu M. T. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1 400 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „S.“ (toliau – Bendrovė) vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), privalėjo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, turėdamas galimybę įsiskolinimą mažinti, jo nemažino, o atsiskaitinėjo su kitais Bendrovės kreditoriais, taip nesilaikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos ir pažeidė VMI teises.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu M. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą ir neskirti baudos.
2.1. Skunde nurodo, kad Bendrovės veiklos pobūdis: betoninių pramoninių grindų, lauko aikštelių, kelių įrengimas. Pagrindiniai užsakovai tuo metu buvo ūkininkai. Įrenginėjant betonines pramonines grindis, didelę įtaką turi orai — lietus, vėjas, karštis bei betono pateikimas laiku. Verslas ypatingai įtakojamas mokėjimo laiku darbuotojams, betono tiekėjams, kadangi, daugumoje atvejų, už betoną ir jo pristatymą į objektą yra mokama avansu, kuris gaunamas iš užsakovo avansiniu mokėjimu, pasirašius sutartį. Šių pinigų negalima išleisti kitiems poreikiams, su sutarties vykdymu nesusijusiems mokėjimams, nes neįvykdžius mokėjimo betono tiekėjui, sutarčių negalima būtų įvykdyti, todėl vadovas turi veikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymu.
2.2. Skunde pažymima, kad Bendrovė, vykdydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnį, pateikė VMI visus dokumentus laiku. Mokėjimų vėlavimai atsirado dėl nenumatytų aplinkybių, t. y dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje pabrango statybinės medžiagos, ūkininkams pabrango trąšos, tad dėl užsakovų nepakankamų lėšų ir nežinomybės persikėlė darbų atlikimo terminai, kai kurios sutartys buvo nutrauktos ar sustabdytos ilgesniam laikui, kai kurios – susidubliavo. Esant tokiai situacijai, versle išsiderino pajamos, atsiskaitymų eiliškumą CK 6.930 reikėjo derinti su CK 1.5 straipsnio teisingumo, protingumo, sąžiningumo principu, nes VMI mokesčiams mokėtinos sumos yra gaunamos įvykdžius darbus ir gavus pajamas. Kaip vėlesni, laiko atžvilgiu, verslo ir direktoriaus veiksmų įvertinimai parodė, šis modelis pasitvirtino – VMI 18 942,99 Eur suma buvo sumokėta. Teisingo įmonės valdymo veiklos rezultatus, vertindamas įmonės veiklą, patvirtino Kauno apygardos teismas civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), netenkindama VMI pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei.
2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad Bendrovės direktorius rėmėsi ekonominio tikslingumo kriterijais, t. y. jei įmonė būtų anksčiau atsiskaičiuosi su VMI (2023 m. rugsėjo mėn. 7 d. nepriemoka siekė 4 271,25 Eur), ji būtų neįvykdžiusi sudarytų sutarčių ir nebūtų ekonomiškai stabilizavusi situacijos. Pagal prašymą, nutarime minima įmonė, MB „O.“ atliko mokėjimą tiesiogiai VMI už Bendrovę, kadangi įmonė buvo pasamdyta atlikti darbus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į M. T. apeliacinį skundą, VMI Nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus patarėja Daiva Šavenienė prašo skundo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis (fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
3.2. Atsiliepime pažymima, kad CK 6.930¹ straipsnio ir ANK 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. CK įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.
3.3. Institucijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo Bendrovės vadovo veiksmus, kurie atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius bei pagrįstai skyrė baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. M. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas kaltės, padarius ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, klausimas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto M. T. apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad M. T. nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo ir jo vadovaujamai Bendrovei turint mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui bei neturint pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (nurodytą CK 6.930¹ straipsnyje), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą.
8. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-313-403/2018, Nr. e3K-7-278-469/2019). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-495/2023).
10. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 26 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 22 974,74 Eur (pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas). Siekiant išsiaiškinti mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, VMI kreipėsi į AB Š. B. su prašymu pateikti informaciją apie Bendrovės sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą nuo 2023 m. liepos 1 d. (b. l. 2-6, 11). Nustatyta, kad Bendrovės AB Š. B. atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2023 m. liepos 1 d. buvo 3 952,56 Eur, o 2025 m. vasario 10 d. – 13,01 Eur, laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d. Bendrovės pajamos sudarė 253 357,84 Eur, o išlaidos – 257 297,39 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2025 m. vasario 10 d. iš minėtos banko sąskaitos Bendrovė vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais: pvz.: UAB ,,H. M. L. B.“ (2023 m. rugsėjo 7 d. pervesta 11 000 Eur, 2023 m. lapkričio 8 d. pervesta 10 000 Eur, 2023 m. lapkričio 9 d. pervesta 2 000 Eur), UAB ,,G. T.“ (2023 m. rugsėjo 20 d. pervesta 5000 Eur, 2023 m. spalio 3 d. pervesta 1 500 Eur, 2023 m. lapkričio 9 d. pervesta 2 000 Eur), UAB ,,S.“ (2023 m. spalio 6 d. pervesta 4 000 Eur, 2023 m. spalio 16 d. pervesta 1 700 Eur), UAB ,,K. G.“ (2023 m. lapkričio 14 d. pervesta 3 000 Eur). Taigi, Bendrovė, vykdydama nurodytus mokėjimus žemesnės eilės kreditoriams, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai iš banko sąskaitos buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką VMI. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, aplinkybę, kad Bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, patvirtina AB Š. B. išrašas (išlaidos ir įplaukos tikrinamu laikotarpiu, banko sąskaitos likutis) bei Bendrovės mokestinės nepriemokos balansai, iš kurių matyti, kad Bendrovė, vykdydama atsiskaitymus žemesnės eilės kreditoriams, turėjo pradelstus mokestinius įsipareigojimus VMI.
11. Iš bylos duomenų ir apelianto žodinių ir rašytinių paaiškinimų akivaizdu, kad pasirinkdamas atsiskaityti žemesnės eilės kreditoriais, o ne mažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, apeliantas veikė sąmoningai. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde M. T. akcentuoja, kad dėl 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje pabrango statybinės medžiagos, ūkininkams pabrango trąšos, todėl dėl užsakovų nepakankamų lėšų ir nežinomybės persikėlė darbų atlikimo terminai, kai kurios sutartys buvo nutrauktos/sustabdytos. Sutiktina, kad įmonės vadovas, plėtodamas ir užtikrindamas sklandžią įmonės veiklą, turi atsiskaityti su pagrindiniais kreditoriais ir darbuotojais, taip siekdamas veiklos tęstinumo, tačiau tai nagrinėjamu atveju nepašalina M. T. atliktų atsiskaitymų su kreditoriais neteisėtumo. Kaip pagrįstai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems ir nei šis straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Be to, apeliantas nepateikė jokių objektyvių savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui. Vien tai, kad Bendrovė turėjo sutartinių įsipareigojimų kreditoriams, neatleidžia Bendrovės vadovo nuo pareigos laikytis kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kai Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino VMI pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei ir tai, apelianto vertinimu, patvirtina teisingo Bendrovės valdymo veiklos rezultatus. Vis dėlto, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų bazės matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apygardos teisme gautas VSDFV pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo Bendrovei (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kas sudaro pagrindą manyti, kad Bendrovė galimai ir toliau susiduria su finansiniais sunkumais ir gebėjimu laiku atsiskaityti su kreditoriais.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį M. T. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.