Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

dalyvaujant pareiškėjui N. S., jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. A. ir H. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) ir Birštono savivaldybės administracijai, Birštono savivaldybės tarybai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant uždarajai akcinei bendrovei „Harimanas“, akcinei bendrovei „Kauno baldai“, akcinei bendrovei bankui Swedbank, Z. A., H. G., L. G., dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas N. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 1994 m. balandžio 26 d. potvarkį Nr. 42v, kuriuo nustatytas 10360 kv.m. naudojamas žemės sklypas prie AB „Kauno baldai“ poilsio namų Birštone (duomenys neskelbtini), dalyje dėl 0,23 ha žemės naudojimo J. B. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalyje; 2005 m. kovo 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimą Nr. 10-407, kad H. G. ir L. G. perleistų nuomos teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Birštone, dalyje dėl 0,23 ha žemės naudojimo J. B. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalyje; 2005 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-07-4081 ir Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12/2005-0016 dėl žemės sklypo išnuomavimo UAB „Harimanas“, dalyje dėl 0,23 ha žemės naudojimo J. B. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalyje, įpareigoti Birštono Savivaldybės administraciją ir Tarybą per keturis mėnesius ar kitą teismo nustatytą konkretų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti teritorijos (duomenys neskelbtini), Birštone, detalųjį planą, detalaus planavimo metu detaliai planuoti J. B. privačios nuosavybės teisėmis valdytos žemės grąžintiną natūra 0,23 ha žemės sklypą; grąžintino 0,23 ha žemės sklypo detalųjį planą perduoti Kauno apskrities Viršininko administracijai dėl nuosavybės teisių į jį atkūrimo ir įpareigoti Kauno apskrities Viršininko administraciją priimti sprendimą I. S. atkurti nuosavybės teises į J. B. 0,23 ha žemės sklypą, suteikiant žemės sklypą natūra, teritorijos (duomenys neskelbtini), Birštone, ribose.

UAB „Harimanas“ atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB„Harimanas“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis Birštono sav., Birštono m., (duomenys neskelbtini), t.y. pastatas – poilsio korpusas, pastatas – valgykla, pastatas – kuro sandėlis, pastatas – siurblinė, pastatas – artezinis šulinys, bei kiti statiniai - kiemo statiniai, o šiuos faktus patvirtina VĮ Registrų centro pažymos ir žemės sklypo planas. Taigi, visų šių statinių tinkamam eksploatavimui yra būtinai reikalingas 0,9314 ha žemės sklypas, nes bendrovė vykdo poilsio organizavimo veiklą Birštone. Tokio žemės sklypo reikalingumą patvirtina ir 2005-03-23 Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymų aktas. Pažymėjo, jog UAB „Harimanas“ investavo dideles pinigų sumas į minėtų statinių renovaciją, sutvarkė kiemo įrenginius, komunikacijas.

II.

Ginčo žemė Birštono miestui priskirta iki 1995 m. birželio 1 d.

Teismas, analizuodamas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija), Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (2004 m. kovo 23 d. Nr. IX-2076 įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 34 ir 106 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad vienas iš teisinių pagrindų apskrities viršininkui atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra yra savivaldybės administracijos direktoriaus administracinis aktas dėl žemės sklypo duomenų nustatymo ir žemes sklypo plano patvirtinimo.

Sprendžiant, ar žemė gali būti grąžinta natūra, ar ji priskirtina valstybės išperkamai žemei, turi būti vadovaujamasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu (byloje aktuali 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija). Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes yra svarbu nustatyti, ar žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises pretenduoja pareiškėjas, yra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme yra laisva (neužstatyta).

Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka savivaldybės formuoja grąžinamų natūra žemės sklypų ribas, organizuoja kadastrinius matavimus, pasiūlo žemės sklypų specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nustato pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikia pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo. Kadangi I. S. neatkurta nuosavybė į 1,07 ha žemės, o jos turtinių teisių perėmėjai pageidavo žemę susigrąžinti natūra, todėl 2005 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 765 pakeitus valstybinės reikšmės miškų plotus, Birštono savivaldybės administracija organizavo kadastrinius matavimus, kuriais buvo nustatytas papildomas 6801 kv. m. laisvos (neužstatytos) žemės plotas.

Minėti bylos įrodymai patvirtina, kad Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatos pareiškėjų atžvilgiu buvo vykdomos, t. y. Birštono savivaldybės administracija pateikė Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog Birštono savivaldybės administracija be pateiktų Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui turėjo ir daugiau duomenų apie laisvą (neužstatytą) žemę, tačiau jų neteikė.

Pasikeitus pastatų (duomenys neskelbtini) savininkams, 2005 m. kovo 22 d. Kauno apskrities viršininko sutikimu Nr. 10-407, kad H. G. ir L. G. perleistų nuomos teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Birštone, 2005 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-4081 ir Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 12/2005-0016 dėl žemės sklypo išnuomavimo UAB „Harimanas“, buvo išnuomotas tas pats 0,9314 ha žemės sklypas. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos taisyklių 30, 11, 32.1-32.6, 33 punktų nuostatomis, išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kurių reikia įsigytiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; savivaldybės administracijos direktorius parengia prašomo išnuomoti miesto teritorijoje esančio kitos paskirties žemės sklypo planą, pasiūlo žemės nuomos terminą, nurodo žemės sklypo tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustato kitus naudojimo apribojimus ir sąlygas. Tokius duomenis ir sąlygas Birštono savivaldybės administracijos direktorius nustatė 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. AV - 82 Dėl duomenų ir sąlygų nustatymo prie UAB „Harimanas“ priklausančių pastatų 9314,0 kv.m ploto žemės sklypui Birštone, (duomenys neskelbtini), o pagal pateiktą kadastrinių matavimų bylą, planą, 2005 m. balandžio 28 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė ginčijamą įsakymą Nr. 02-07-4081 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Birštone, nuomos“. Žemės sklypas, išnuomotas vadovaujantis minėtu nutarimu Nr. 260, nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 32 punkte nustatyta tvarka ir nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą sutikimą, įsakymą ir nuomos sutartį. Kauno apskrities viršininko administracija ginčijamą įsakymą ir nuomos sutartį sudarė 2005 m. balandžio 15 d. Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AV-82 pagrindu, kurio nuginčijimo pareiškėjas atsisakė, todėl teismas padarė išvadą, kad minėtų Kauno apskrities viršininko įsakymo ir sutarties panaikinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.

Teismo taip pat nustatė, kad tiek pagal Birštono kurorto bendrojo plano sprendinių korektūrą, tiek pagal galiojusį Birštono miesto kurorto bendrąjį planą, patvirtintą Birštono savivaldybės tarybos 2002 m. gruodžio 10 sprendimu Nr. 86, UAB „Harimanas“ išnuomotas 0,9314 ha žemės sklypas patenka į rekreaciniams statiniams skirtą teritoriją. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad 0,9314 ha žemės sklypas aptartu laikotarpiu buvo naudojamas kaip vientisa teritorija tai pačiai paskirčiai – šiame sklype pastatytų poilsio namų pastatų ir statinių eksploatavimui.

Sąlygų, kurioms esant išlikusį nekilnojamąjį turtą išperka valstybė, buvimas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto prasme kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas atižvelgiant į kiekvienam individualiam ginčo atvejui reikšmingų aplinkybių visumą, kadangi žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Pagal kadastro duomenis 0,9314 ha žemės sklypas yra kitos (kitos specialios) paskirties, o pagal bendrojo plano sprendinius šis žemės sklypas patenka į rekreaciniams statiniams skirtą teritoriją. Teismas nurodė, kad tokia situacija atitinka Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, kur nurodyta, jog kitos paskirties žemė pagal teritorijų planavimo dokumentų nustatytą žemės naudojimo būdą skirstoma į rekreacines teritorijas. Pagal Turizmo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį rekreacinėms teritorijoms priskiriamos teritorijos, pasižyminčios rekreaciniais ištekliais, taip pat teritorijos, turinčios turizmo paslaugų arba poilsio infrastruktūrą. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai.

Taigi bendruoju planu, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktu ir 9314 kv. m. žemės sklypo planu suplanuota teritorija pagal veiklos pobūdį (poilsio organizavimas) yra vientisa specifinės paskirties teritorija. Visuomeninės paskirties pastatai, kuriais laikomi viešbučių, poilsio ir sporto paskirties pastatai, yra objektai, kurie reikalingi valstybei, taip pat atitinkamai visuomenės daliai, todėl teismas padarė išvadą, kad į ginčo žemę yra konkretus, paminėtuose planuose išreikštas poreikis, kad visa 0,9314 ha žemė yra užimta statiniams eksploatuoti (taip pat statyti) reikalingu žemės sklypu ir priskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjui natūra negali būti grąžinama.

Atsižvelgiant į tai, kad 0,23 ha žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra pagal pateiktą projektą, yra užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra išperkamas valstybės ir už jį atlyginama šio įstatymo 16 straipsnio nustatyta tvarka, teismas padarė išvadą, kad išvestiniai skundo reikalavimai taip pat atmestini.

III.

Apeliacinis skundas (t. V, b. l. 158- 164) grindžiamas šiais argumentais:

Ginčo teritorijos detalusis planas nebuvo parengtas nei iki 2002 m. balandžio 2 d., nei vėliau. Nors pagal Rekomendacijas po 2004 m. gegužės 1 d. sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose esančią žemę gali būti priimtas, jeigu yra pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintas tos teritorijos detalusis planas arba kitas Vyriausybės nustatyta tvarka parengtas to žemės sklypo planas.

6. Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis yra speciali norma ir ji turi būti taikoma tik tuomet, kai formuojamas grąžintinas (arba namų valdos) žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimas teritorijoje (duomenys neskelbtini).

7. 2005 m. balandžio 15 d. Birštono Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-82 „Dėl duomenų ir sąlygų nustatymo prie UAB „Harimanas“ priklausančių pastatų 9314 kv.m. ploto žemės sklypui Birštone (duomenys neskelbtini)“ nustatė žemės sklypo kadastro duomenis, bet kadastro duomenų nustatymas nėra nuomos sutarties sudarymo pagrindas.

8. Teismas nenurodė, kokiais argumentai atmetė pareiškėjo argumentus dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių į pretenduojamą susigrąžinti natūra (ginčo) žemę.

Nurodomoje byloje konstatuota, jog nuoma nėra kliūtis spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, nes nuomos teisinių santykių buvimas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskiriama aplinkybėms, kurioms esant žemė priskiriama valstybės išperkamajai.

16. Požeminės komunikacijos yra laikinos, jos pastatytos bylos nagrinėjimo metu, remiantis 2007 m. sausio 8 d. Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos suderinimu Nr. (15.8)SP-2 ir galioja iki 2010 m. sausio 8 d.

17. Ta pati teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 10 d. sprendime Nr. I-71-422/2010 konstatavo, „kad ginčo sklype nesant teisėtų statinių, jie kaip teisiniai objektai neegzistuoja“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl pareiškėjo teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, kuris yra priskirtas miestui iki 1995 metų birželio 1 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes 0,23 ha dydžio žemės sklypas, į kurį pareiškėjas siekia nuosavybės teisių atkūrimo natūra, pagal pateiktą projektą yra užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų, yra išperkamas valstybės ir už jį atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu nustatyta tvarka.

Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir apeliacinį skundą grindžia fakto nustatymo bei teisės taikymo ginčo santykiams nesutikimo argumentais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Harimantas“ teisės naudoti ginčo žemės sklypą, kurio plotas yra 9314,0 kv. m. Pripažinus, kad žemės sklypą trečiais suinteresuotas asmuo naudoja teisėtai, jis negali būti perduotas nuosavybės teisių atkūrimui ir remiantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi turi būti išpirktas. Pareiškėjas nurodo, kad pagal šią teisės normą žemės sklypas gali būti išpirktas, jei yra parengtas išperkamo žemės sklypo detalusis planas. Tokia sąlyga yra numatyta minėtoje teisės normoje ir byloje nėra duomenų, kad ginčo teritorijai yra parengtas detalusis planas. Tačiau šių aplinkybių nepakanka suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu yra nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>. Pareiškėjas statinių ginčo žemės sklype neturi, todėl nuosavybės teisės į žemę gali būti atkurtos tik grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę. Ginčo žemės sklypas nėra laisvas, nes sklype yra UAB „Harimanas“ priklausantis statiniai bei įrengimai. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį žemės sklypas išperkamas, jei jis yra užimtas pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Todėl pagal pareiškėjo 2009 m. spalio 19 d. parengtą projektą negali būti suformuotas 23 arų žemės sklypas ir perduotas pareiškėjui atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą, nes tuo pačiu bus perduotas jame, esantis trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Harimanas“ turtas, kurio sukūrimo teisėtumas nėra nuginčytas. Todėl sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, būtina vertinti ne tik ar žemės sklypui yra parengtas detalusis planas, bet kartu būtina įvertinti ir žemės sklypo faktinę padėtį, ar jis yra laisvas, neužstatytas.

Pareiškėjo motinos I. S. 1991 m. spalio 24 d. prašymo padavimo metu galiojo Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. I-1454 Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų ir šio įstatymo 12 straipsniu buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu: ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną priklauso miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams arba pagal užstatymo projektus numatyta plėsti šias gyvenamąsias vietoves, taip pat pagal Vyriausybės sprendimus priskirta šių vietovių gyventojų rekreaciniams poreikiams (4 punktas). Tokia nuostata galiojo iki 2002 m. balandžio 19 d. (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija). Bylos įrodymai patvirtina, kad ginčo žemės sklypas poilsio namams buvo suformuotas Birštono miesto valdybos 1994 m. balandžio 26 d. potvarkiu Nr. 42v. Tokiu būdu žemė sklypo formavimo metu atsakovai neprivalėjo vadovautis nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendrą principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Todėl negali būti paneigta trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Harimanas“ teisė naudotis žemės sklypu vien tuo pagrindu, kad pasikeitė teisinis reguliavimas ir teismas privalo teisėtai įgytą teisę pripažinti remiantis teisių atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu.

Ginčo esmei neturi įtakos ginčo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimai ir žemės sklype atlikti darbai, nes šių veiksmų teisėtumas nėra paneigtas. Ginčo nagrinėjimas teisme nekliudė trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Harimanas“ plėtoti veiklą jo naudojamame žemės sklype, nes tokio draudimo nebuvo.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką analogiškose ir panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

N. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.