Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo pilnai tenkino ieškovo UAB „Vilniaus energija“ reikalavimus bei priteisė iš atsakovės J. P. 1613,04 Lt skolos, 109,29 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 653,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovei teismo šaukimas nebuvo įteiktas.Atsakovei nekilo pareiga mokėti mokesčių, nes su ieškovu sutartis nėra sudaryta.Ieškovas reikalauja sumokėti įsiskolinimą už gyvatuko šildymą, nors bute gyvatukas yra atjungtas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį (CPK (redakcija galiojusi sprendimo už akių priėmimo metu) 142 str. 4 d.) ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

Pagal CPK 288 str. 4 d. teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, nustačius bent vieną iš aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Nagrinėjamu atveju teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių priimtas atsakovei J. P. nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Apeliantės tvirtinimu, byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nes teismo pranešimo įteikimas neatitiko teisės normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, kad teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2011-12-06 buvo įteiktas atsakovės sūnui V. R., t.y. pilnamečiam atsakovės šeimos nariui, ir toks įteikimas atitinka CPK 123 str. 3 d. reikalavimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas atsakovei nustatė keturiolikos dienų terminą atsiliepimui pateikti, todėl paskutine diena laikytina 2011-12-20. Atsakovė 2011-12-19 (dar nesuėjus atsiliepimo pateikimo terminui) teismui pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr.2-19556-534/2011, kurioje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės J. P. pripažinimo neveiksnia. Prašyme sustabdyti bylą atsakovė išreiškė ir prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pareikšti iki civilinėje byloje Nr.2-19556-534/2011 įsiteisės teismo sprendimas. Todėl šiuo atveju negali būti pripažįstama, jog atsakovė kaip proceso dalyvė buvo pasyvi, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl ko teismas turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių. CPK 142 staipsnyje nustatyta, jog atsiliepimui į ieškinį pateikti teismas nustato ne trumpesnį negu keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą. Išimtiniais atvejais šis terminas gali būti pratęstas iki šešiasdešimties dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prašymą dėl termino pratęsimo padavė nesuėjus teismo nustatytam terminui, o teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo, todėl teismas turėjo išspręsti atsakovės prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti pratęsimo. Šiuo atveju teismas priimdamas sprendimą už akių netinkamai taikė procesines teisės normas, dėl ko yra pagrindas sprendimą už akių naikinti (CPK 288 str. 4 p. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju vertintini ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovei nekilo pareiga mokėti mokesčių, nes ji su ieškovu nėra sudariusi paslaugų teikimo sutarties. Ši pareiga atsirado ne sutarties, bet konkliudentinių veiksmų pagrindu, todėl ji turi pareigą atsiskaityti su ieškovu už suteiktas paslaugas.

Ieškovas prašo priteisti 1613,04 skolą ir 109,29 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2011-11-31. Be kita ko, ieškovas į skaičiavimų suvestinę įtraukė ir šilumą, reikalingą temperatūros palaikymui (cirkuliavimui), viso 1474,03 Lt sumoje (b.l. 22).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Justiniškių g. 75-101, Vilniuje (b.l. 5). Atsakovės bute 2008 metais nuo bendros sistemos buvo atjungtas vonios šildymo prietaisas („gyvatukas“) (b.l. 82-84). Atsakovės (apeliantės) tvirtinimu, ieškovas reikalauja įsiskolinimo už „gyvatuko“ šildymą nepagrįstai, nes realiai „gyvatukas“ yra atjungtas nuo bendros sistemos, todėl ir pareiga už jį mokėti nekyla.

Vonios šildymo prietaiso atjungimo metu galiojusios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258, 250-264 p. nustatė specialią tvarką, kurios laikantis atsakovas turėjo atsijungti gyvatuką nuo bendros namo energijos tiekimo visam namui sistemos. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 50-53) nėra galimybės nustatyti, ar atsakovė minėtos tvarkos laikėsi, ar buvo kreiptasi į savivaldybę su prašymu dėl vonios šildymo prietaiso atjungimo, ar šilumos tiekėjas išdavė projektavimo sąlygas, ar atsakovė pranešė šilumos tiekėjui apie prietaiso atjungimą ir kt. Minėtų aplinkybių nustatymas svarbus sprendžiant atsakovės įsiskolinimo dydžio pagrįstumą.

Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis naikintina ir išspendžiamas klausimas iš esmės - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas už akių naikintinas ir bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas (CPK 288 str. 3 d. 2 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.