Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-16 · Administracinė byla Nr. I-1768-257/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-16
Bylos Nr.
I-1768-257/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00042-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
L. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1768-257/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00042-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1.1, 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 16 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui L. L.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.

Pareiškėjas L. L. posėdžio metu nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. Į teismą kreipėsi dėl netinkamų kalinimo sąlygų: buvo per mažai vietos, mažai inventoriaus, blogas apšvietimas, bloga ventiliacija. Neturtinę žalą paskaičiavo pagal vidutinį mėnesinį atlyginimą. Neturtinė žala pasireiškė bendravimo stygiumi, kai kurių socialinių įgūdžių praradimais, emociniais sutrikimais. Nurodė, kad pasirašyti atsikirtimo nėra būtinybės, nes išsakė papildomai argumentus posėdžio metu.

Skunde (b. l. 2) pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2017 m. kovo 20 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos. Kamerose buvo stalas, suoliukas, lentynos higienos reikmenims ir maistui susidėti. Patalpose būdavo pelėsis, nuo lubų bėgdavo vanduo, nebuvo ventiliacijos, lovos, vandens čiaupai surūdiję, ant langų buvo vidinės grotos, todėl būdavo sunku arba iš viso neįmanoma praverti arba uždaryti langų. Tualetai įrengti netinkamai, nes vanduo nenusileidžia, o atliekant gamtinius reikalus nebuvo užtikrinamas privatumas, sklisdavo nemalonus kvapas. Priešais sanitarinį mazgą buvo neuždaromos metalinės lentynos, kur buvo laikomi higienos reikmenys ir maistas. Kamerose nebuvo spintelių drabužių laikymui, drabužiai buvo laikomi rankinėse, o išplautų rūbų nebuvo kur džiauti, todėl jie prasmirsdavo ir ant jų užsidėdavo pelėsis. Stogai yra asbestiniai, kurie kenkia ir negali būti naudojami. Jis žodžiu ir raštu kreipdavosi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl tokių laikymo sąlygų, tačiau buvo verčiamas atsiimti skundus. Dėl tokių jo skundų pareigūnai jam rašydavo išgalvotus tarnybinius pranešimus, buvo kilnojamas iš kameros į kamerą, jam buvo daromas psichologinis spaudimas. Jis patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinį išgyvenimą, diskomfortą, nepatogumus, depresiją, pabobėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 77–85) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-23 pažymos Nr. 60/09-3090 „Dėl L. L.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2017-03-21 iki 2017-12-05: kameroje Nr. 49 buvo laikomi 1–2 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 20,23 iki 10,11 m², kameroje Nr. 93 buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,23 iki 3,65 m², kameroje Nr. 41 buvo laikomi 3–6 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 7,7 iki 3,85 m², kameroje Nr. 12 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,77 iki 4,33 m², kameroje Nr. 45buvo laikomi 1–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,47 iki 3,69 m², kameroje Nr. 54 buvo laikomi 1–3 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 18,95 iki 5,99 m², kameroje Nr. 92 buvo laikomi 4–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 4,74 iki 3,79 m², kameroje Nr. 62 buvo laikomi 3–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 5,67 iki 4,25 m², kameroje Nr. 21 buvo laikomi 3–5 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 6,24 iki 3,74 m², kameroje Nr. 26 buvo laikomi 4 asmenys ir vienam iš jų teko 4,24 m², kameroje Nr. 42 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 4,57 m², kameroje Nr. 43 buvo laikomi 5 asmenys ir vienam iš jų teko 3,67 m², kameroje Nr. 98 buvo laikomi 2–4 asmenys ir vienam iš jų teko nuo 9,94 iki 4,97 m².

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).

Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą, atsakovas daro išvadą, kad skaičiuodamas pareiškėjui tekusį kameros plotą pagrįstai visą kameros plotą dalijo iš kameroje laikytų asmenų skaičiaus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-912-520/2016).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turi būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03; 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016; 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-447-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, o ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017).

Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,65 m² iki 20,23 m² gyvenamojo kameros ploto, kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundžiasi baldų užimamu plotu, bet kartu teigia, kad kamerose trūksta inventoriaus.

Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 16.5 punktą, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės. Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Taigi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).

Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams

Šiaulių tardymo izoliatoriaus režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176, reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos (vienam asmeniui – 1 vienetas); spintelės (vienam asmeniui – 1 vienetas); stalas (1 vienetas patalpai); taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai, tačiau kadangi įstaigoje gyvenamosios kameros yra siauros, o stalas montuojamas tarp lovų esančioje tuščioje erdvėje, dėl vietos stokos kai kuriose kamerose suoliukų ir/ar taburečių gali būti mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vienetas patalpai); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vienetas patalpai); šiukšlių dėžė (1 vienetas patalpai); sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė, 1 komplektas patalpai); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vienetas patalpai).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas numato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: „veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais“. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjimu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai susiję su pareiškėjo argumentais dėl drėgmės ar pelėsio, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus ir duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).

Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais, netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, minėti pareiškėjo argumentai atmestini.

Iš 2017-03-13 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-55 matyti, kad kameroje Nr. 45 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitiko higienos normos reikalavimus. Pelėsio nėra. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta.

Patikrinimo metu patikrintas kameroje esantis inventorius, baldai, santechnikos įrenginiai, įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Iš 2017-10-16 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-300 matyti, kad kameroje Nr. 12 santykinė oro drėgmė, oro temperatūra, dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus. Galimybė vėdinti patalpas per langus sudaryta. Pelėsio nėra. Kamera švari, tvarkinga.

Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrintos dėl jų atitikimo / neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kamerose nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šiose kamerose kalinami asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kameros atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.

Taip pat pažymi, kad pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamų langų, baldų trūkumo, surūdijusių čiaupų ar dėl vandens nepratekėjimo sanitariniame mazge nėra pateikęs (Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-01-23 pažyma Nr. 61/04-160).

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose kamerose, kuriose gyveno pareiškėjas, pažymėtina, kad pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Pažymi ir tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos 2016 m. ir 2017 m. atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės.

Dėl asbesto stogo konstrukcijoje

Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog stogo konstrukcijoje yra asbesto, kas sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų (t. y. nei rašytinių, nei susijusių su jo sveikatos sutrikimais, susirgimais) dėl asbesto tiesioginės įtakos jo sveikatos būklei, o tik nurodė asbesto tariamą buvimą stogo konstrukcijoje. Todėl vien tokių aplinkybių nurodymas neturėtų būti vertinamas kaip neteisėti pareigūnų veiksmai ar jų neveikimas.

Atkreipė dėmesį, jog nei viename patikrinimo akte nėra nustatyta, kad ŠTI konstrukcijoje yra asbesto.

Dėl gulimo inventoriaus

Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Pažymima, kad pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs.

Atsakovas pažymi, kad vien per ilgas eksploatacijos amžius neleidžia teigti, kad gultai yra surūdiję ir nėra tinkami naudoti.

Dėl drabužių džiovinimo

Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose. Apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių džiovinimo bei skalbimo paslaugomis. Atsakovas suteikia visas galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius bei patalynę, pažymint, kad išskalbti rūbai įstaigoje asmenims grąžinami sausi.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, nėra atsakingas už tai, kad dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių kalinamieji nesinaudoja jiems tiekiama paslauga, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos džiovinti drabužių, neturi jokio teisinio pagrindo ir turi būti atmestos.

Dėl švaros ir tvarkos kamerose

Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, kurios yra numatytos teisės aktuose. Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamos pagal suimtųjų / nuteistųjų prašymus, po valymo užbaigimo grąžinamas atgal į valymo inventoriui laikyti skirtą patalpą. Kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui laikyti. Be to, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi patvirtinimo“, nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras yra išduodamas WC šepetys, šluota ir šiukšlių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, grindų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.). Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planu 2016–2017 m.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-10-16 patikrinimo akte Nr. PA. 6-300 pažymėta, kad kameros, bendrojo naudojimo vietos, kratos patalpos ir jose esantys įrenginiai, inventorius (vonelės) – švarūs; valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016 pažymi, kad bylose, kuriose nagrinėjamas kalinimo sąlygų atitikimas teisės aktų reikalavimams, iš pareiškėjų tikimasi gauti detalų ir neprieštaringą ginčijamų laikymo sąlygų aprašymą ir pateikti tiek įrodymų, kiek įmanoma atsižvelgiant į su nuteistojo ar suimtojo statusu susijusias kliūtis. Vien pareiškėjo teiginiai, kuriems prieštarauja atsakovas, nėra pakankami siekiant įrodyti jo skundo pagrįstumą, todėl pareiškėjas, siekdamas aktyviai ir efektyviai ginti savo teises, turėtų imtis papildomų veiksmų, pavyzdžiui, pateikti savo raštus (prašymus, skundus), patvirtinančius, kad jis apie teisės aktų pažeidimus pranešė atitinkamoms institucijoms, siekti, kad teisme būtų apklausti tokias aplinkybes galintys patvirtinti liudytojai ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2016 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Erkenov prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 18152/11); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-314-442/2015).

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Dėl pareigūnų veiksmų

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad buvo verčiamas pareigūnų atsiimti savo skundus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, taip pat nurodoma, jog jam buvo daromas psichologinis spaudimas.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-01-23 pažymos Nr. 61/04-160 dėl L. L., pareiškėjas aktualiu laikotarpiu į įstaigos direktorių su skundu kreipėsi dėl, anot jo, nepagrįsto (melagingo) tarnybinio pranešimo.

Patikrinus pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę nustatyta, kad pareiškėjas savo elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58, dėl šio fakto L. L. buvo paskirta drausminė nuobauda.

Be to, iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-28 rašto Nr. 17/01-1959 matyti, kad pareiškėjas linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką, nesilaikyti teisėtų administracijos reikalavimų. Minėtas skundas buvo parašytas nepagrįstai, pareiškėjas tikėjosi išvengti drausminės nuobaudos. Skundo nagrinėjimo metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatyta.

Pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų pareigūnų veiksmų nėra pagrįstos, todėl tūrėtų būti atmestos.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).

Pareiškėjo L. L. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.

Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu ir patikslintu skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų ir kameros buvo perpildytos, todėl pažeistas minimalus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų

Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-23 pažyma Nr. 60/09-3090 „Dėl L. L.“ (b. l. 25–30), iš kurios matyti, kad pareiškėjas periodiškai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2017-03-21 iki 2017-12-05 (223 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 223 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 223 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 49 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,33 m²) teko nuo 9,17 m² (kameroje 2 asmenys) iki 18,33 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 93 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,17 m²) teko nuo 3,43 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,29 m² (kameroje 4 asmenys), 17,17 m² (kameroje 1 asmuo), Nr. 41 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 21,06 m²) teko nuo 3,51 m² (kameroje 6 asmenys) iki 4,21 m² (kameroje 5 asmenys), 5,27 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 45 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,35 m²) teko nuo 3,27 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,08 m² (kameroje 4 asmenys), 5,45 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 12 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 15,64 m²) teko nuo 3,91 m² (kameroje 4 asmenys) iki 5,21 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 92 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,72 m²) teko nuo 3,54 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,43 m² (kameroje 4 asmenys), Nr. 21 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 17,84 m²) teko nuo 3,57 m² (kameroje 5 asmenys) iki 4,46 m² (kameroje 4 asmenys), 5,95 m² (kameroje 3 asmenys), Nr. 43 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 16,51 m²) teko 3,30 m² (kameroje 5 asmenys), Nr. 98 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 18,04 m²) teko nuo 4,51 m² (kameroje 4 asmenys) iki 6,01 m² (kameroje 3 asmenys), 9,02 m² (kameroje 2 asmenys). Taigi, pareiškėjui nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 47–50) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.

Dėl sąlygų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kamerose būdavo pelėsis, nuo lubų bėgdavo vanduo, nebuvo ventiliacijos, lovos, vandens čiaupai surūdiję, ant langų buvo vidinės grotos, todėl būdavo sunku arba iš viso neįmanoma praverti arba uždaryti langų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (b. l. 69–71, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad buvo patikrinta kamera Nr. 12, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-04-07 iki 2017-04-24, bei nustatyta, kad dirbtinė apšvieta atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx. Kameroje Nr. 12 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12). Ant kameros Nr. 12 sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Patikrinimo akte nustatyta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą (planinį 1 kartą per ketvirtį ir pagal poreikį) vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įrašas 2017-08-10).

Patikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 12 švari, tvarkinga. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 72–76) nurodyta, kad buvo patikrintos kameros Nr. 45, kurioje pareiškėjas periodiškai buvo nuo 2017-04-26 iki 2017-05-01 ir nuo 2017-10-02 iki 2017-11-29, ir Nr. 12, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-04-07 iki 2017-04-24, Nr. 93, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-03-22 iki 2017-03-24, Nr. 98, kurioje pareiškėjas buvo nuo 2017-12-01 iki 2017-12-05. Nustatyta, kad dirbtinė apšvieta kamerose Nr. 12, 45, 93, 98 atitiko reglamentuojamą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 ribinį dydį – 200 lx. Oro temperatūra kamerose Nr. 45, 93, 98 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Oro temperatūra kameroje Nr. 12 buvo nevertinta, nes matavimo metu langai kameroje buvo praverti. Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 12, 45, 93, 98 atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus visose tikrintose kamerose sudaryta.

Nustatyta, jog kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra. Ant kamerų lubų ir sienų vizualiai matomo pelėsio nenustatyta, išskyrus kad ant kameros Nr. 98 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39).

Švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale. Patalpos švarios ir tvarkingos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos nebuvimo ir blogo apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus „Patalpų įrengimo ir priežiūros klausimai“ 17 punkte nurodyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kiti darbai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta. Tuo pačiu atmestinas pareiškėjo argumentas, kad ant langų buvo vidinės grotos, todėl būdavo sunku arba iš viso neįmanoma praverti arba uždaryti langų. Taip pat iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad buvo patikrintos kameros, kuriose buvo pareiškėjas ir kameros tikrintos įvairiais metų laikais. Tikrinimų metu dirbtinė apšvieta, oro temperatūra, santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius dėl blogo apšvietimo. Pareiškėjo teiginiai dėl surūdijusių lovų, vandens čiaupų, asbesto yra abstraktaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti, nes yra deklaratyvūs ir įtikinamai neindividualizuota, kokia žala pareiškėjui kilo dėl minėtų faktorių. Juo labiau, iš aukščiau paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto matyti, kad kitą kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, nuo lubų bėgančio vandens, vizualiai matomo pelėsio nebuvo, išskyrus kamerą Nr. 98. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 54–57) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 51–53) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tarp jų kamera Nr. 12 – buvo suremontuotos sienos, lubos. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo stalas, suoliukas, lentynos higienos reikmenims ir maistui susidėti, tačiau nebuvo spintelių drabužių laikymui. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2017-09-06 pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 47–50) matyti, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas, buvo baldai ir inventorius, numatyti Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 01 28), 14 punktas numato, kad kameroje turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.), spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.8 p.), viršutinių drabužių pakaba (14.9 p.). Kad kamerose buvo visi nurodyti baldai ir inventorius, nurodė pats pareiškėjas savo skunde. Pareiškėjas prieštarauja pats sau, teigdamas, kad kamerose buvo mažai vietos, tuo pačiu teigia, kad kamerose trūko inventoriaus. Iš atsakovo pateiktos pažymos (b. l. 47-50) matyti, kad kamerose yra nurodyti baldai, inventorius, o baldų ir inventoriaus užimamas plotas negalėjo apriboti pareiškėjo judėjimo laisvės.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-300 (16.3.187. 6.12) (b. l. 69–71, patikrinimas atliktas 2017 m. spalio 12 d.) konstatuota, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą (planinį 1 kartą per ketvirtį ir pagal poreikį) vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė – UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale (įrašas 2017-08-10).

Patikrinimo metu nustatyta, kad kamera Nr. 12 švari, tvarkinga. Valymo inventorius laikomas kamerose arba režiminio korpuso kiekviename aukšte tam skirtoje vietoje (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 72–76) nurodyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale; paskutinis įrašas 2017 m. vasario 14 d.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs. ŠTI laikomiems asmenims valymo priemonės (šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai, valikliai) yra. Valymo inventorius laikomas gyvenamosiose patalpose arba specialiai jiems skirtose uždarose spintose bendrojo naudojimo patalpose.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale. Patalpos švarios ir tvarkingos.

Taigi, nėra duomenų, kad atsakovo atstovas nevykdė, ar netinkamai vykdė Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-02-12 Nr. 20/01-1023 patvirtintą Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos-dezinfekcijos planą 2016–2017 m. (b. l. 36–44). Taip pat nebuvo pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktas, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Pareiškėjo naudai vertintinos tos aplinkybės, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuota, kad kameroje Nr. 12 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12). Tuo pačiu teismas pažymi, kad lempos be apsauginių gaubtų neskleidžia didesnio dirbtinio apšvietimo, o gaubtai yra tik apsaugos priemonė. Ant kameros Nr. 98 lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktuose konstatuota, kad kitą kameroje esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62108-8 (b. l. 54–57) ir iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 51–53) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje per 2016–2017 metus buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tačiau kad būtų pašalintas pelėsis kameroje Nr. 98 iki pareiškėjo perkėlimo į ją, nėra pateikta objektyvių duomenų.

Nėra duomenų, kad pareiškėjas skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai dėl netinkamų sąlygų gyvenamosiose kamerose, kas leidžia konstatuoti, jog tokių skundų nebuvo.

Dėl sanitarinio mazgo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose tualetai įrengti netinkamai, nes vanduo nenusileidžia, o atliekant gamtinius reikalus nebuvo užtikrinamas privatumas, sklisdavo nemalonus kvapas.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo durų ir uždaro viršaus. Higienos norma HN 134:2015 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, o veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus san. mazgų zonų kamerose lentelės (b. l. 45–46) matyti, kad kamerose Nr. 12, 45, 41, 43, 98 san. mazgo atitvarinė konstrukcija yra mūrinė, kamerose Nr. 49, 93, 92 yra OSB, o kameroje Nr. 21 – PDF, tačiau kokios atitvarinės konstrukcijos yra iš priekio (ar yra durys ir kokio dydžio), nenurodyta. Be to, atitvarinių konstrukcijų aukštis skirtingas, pvz.: kamera Nr. 49 – 2,29, Nr. 12, Nr. 92 – 1,84.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 nurodoma, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, nustatanti laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą (1 p.), nors ir taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tačiau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms visgi yra taikomi tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.).

Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taip pat, atsižvelgiant į tai, jog tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, pareiškėjo nurodoma aplinkybė, dėl ventiliacijos tualete nebuvimo iš dalies vertinama kaip pagrįsta.

Dėl galimybės skalbti drabužius

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių drabužių laikymui, drabužiai buvo laikomi rankinėse, o išplautų rūbų nebuvo kur džiauti, todėl jie prasmirsdavo ir ant jų užsidėdavo pelėsis.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 43 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. kovo 13 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-55 (16.3.187. 6.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. kovo 7 d., b. l. 72–76) nurodyta, kad švarūs skalbiniai iki išdavimo laikomi švariai, specialiai jiems skirtose patalpose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Patalynė, darbuotojų teigimu, keičiama 1 kartą per savaitę po kalinamųjų nusiprausimo duše.

Patikrinimo metu patikrintos bendrojo naudojimo vietos ir jose esantys įrenginiai, pasimatymų kambarys, švarių skalbinių laikymo patalpa. Nustatyta, kad įrenginiai ir inventorius švarūs.

Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale. Patalpos švarios ir tvarkingos.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku.

Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 (b. l. 62–65) ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 (b. l. 66–68) tvarką, asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 (b. l. 61) patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nustatyta Šiaulių tardymo izoliatoriuje rūbų skalbimo tvarka ar kad būtų kreipęsis į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl numatytų tvarkų pakeitimo. Teismas pritaria atsakovo atstovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad jokie teisės aktai nenumato, jog laisvės atėmimo vietose kalinamiems asmenims būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus gyvenamosiose kamerose. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytas pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl sveikatos sutrikimų

Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė bendravimo stygių, kai kurių socialinių įgūdžių praradimus, emocinius sutrikimus.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 13–23) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo, žalingi įpročiai: rūkymas. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. sausio 23 d. pažymos Nr. 61/04-160 (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-03-20 iki 2017-12-05 į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių kreipėsi vieną kartą, tačiau ne dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o dėl, pareiškėjo nuomone, melagingai pareigūno surašyto tarnybinio pranešimo. Į pareiškėjo skundą buvo atsakyta (b. l. 32-35), atsakymą pareiškėjas turėjo teisę nustatyta tvarka ir terminais apskųsti.

Pareiškėjo argumentas, kad jis žodžiu ir raštu kreipdavosi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją dėl jo nurodytų laikymo sąlygų, tačiau buvo verčiamas atsiimti skundus, dėl tokių jo skundų pareigūnai jam rašydavo išgalvotus tarnybinius pranešimus, buvo kilnojamas iš kameros į kamerą, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir subjektyvus.

Pareiškėjo pateiktas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas (b. l. 97–98) dėl pareiškėjo perkėlimo iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nevertintinas.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad įvertinus kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 223 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į EŽTT didžiosios kolegijos skirtingos praktikos harmonizavimą, teismas nustatė, kad pareiškėjui visas 223 dienas nebuvo sudarytos prielaidos patirti nepatogumus dėl kamerų ploto, pareiškėjo argumentai dėl sanitarinio mazgo pripažinti iš dalies pagrįstais bei tai, kad kameroje Nr. 12 (pareiškėjas buvo 18 dienų) dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 12), o ant kameros Nr. 98 (pareiškėjas buvo 5 dienas) lubų ir sienų yra vizualiai matomų pelėsių (pažeidžiamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 IV skyriaus punktas 39). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, nenurodo, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma (aplamai nurodė, kad neturtinę žalą paskaičiavo pagal vidutinį mėnesinį atlyginimą), todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos pareiškėjo laikymo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2016 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2157-442/2016, 2017-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-832-442/2017, 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017 ir kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 200 Eur. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė 10000 Eur neturtinę žalą, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo L. L. skundą tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui L. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 200 Eur (du šimtai Eur 00 Euro ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė