Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-09-21 · Civilinė byla Nr. 2-5064-772/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-21
Bylos Nr.
2-5064-772/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-04120-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Pareiškėjas
G. M.
Suinteresuotas asmuo
V. Y., V.V., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5064-772/2012Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04120-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 21 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant pareiškėjai G. M., neatvykus suinteresuotiems asmenims: V. Y. ir V.V. bei Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V. Y., V. V. ir Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (ŠAVMI).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionės motinos V. I. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra palikėjai priklausiusį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama turtą valdyti. Pareiškėja teigė, kad po motinos mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus (jo dalį), mokėjo mokesčius, naudojosi jais, bei atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėja nurodė, kad šie daiktai (jo dalis) yra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale velionės vardu. Kadangi laiku po motinos mirties nesikreipė į notarą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, tačiau į bylą pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu visiškai ir prašė teismo jį tenkinti, o bylą nagrinėti jam nedalyvaujant

Suinteresuotas asmuo V. Y. iki teismo posėdžio pateikė prašymą, prašydamas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Taip pat pareiškėjas atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su jos prašymu sutinka, bei nepretenduoja į motinos palikimą.

Suinteresuotas asmuo ŠAVMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Iš bylai pateiktų dokumentų, dalyvaujančio asmens paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja G. M. yra turto palikėjos V. I. dukra, o pavardę ji pakeitė įregistravus santuoką (8-9 b.l.). Iš teismui pateikto palikėjos mirties liudijimo kopijos seka, kad V. I. mirė (duomenys neskelbtini) (7 b.l.). Palikėjos buvęs sutuoktinis P. I. mirė dar (duomenys neskelbtini) (12 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo išrašo ir nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties darytina išvada, jog nekilnojamasis daiktas (jo dalis) viešame registre yra įregistruoti palikėjos V. I. vardu (5-6 b.l.) (CK 3.89 str. 1d.). Po velionės motinos mirties tik pareiškėja priėmė palikėjos palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir rūpinosi juo kaip savo turtu (13-15 b.l.). Kadangi suinteresuoti asmenys V. V. ir V. Y. bei ŠAVMI prieštaravimo nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja G. M. priėmė velionės motinos V. I. palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Tačiau po turto palikėjos V. I. mirties kiti įpėdiniai į vietos notarų biurą per įstatymo nustatytą terminą irgi nesikreipė, todėl laikytina, kad jie atsisakė paveldėjimo teisės į velionės palikimą.

Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja G. M. po velionės motinos V. I. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.11 str. 1p.), priėmė motinos palikimą, tai yra nekilnojamąjį daiktą (jo dalį), pradėdama juos faktiškai valdyti ir naudoti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas. ( LR CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 5 p.). Į palikėjos vardu atsiradusi palikimą kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų neturi (20, 23-24 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos V. I. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pradėdama juos faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas G. M. paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys