Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2014-02-28 · Byla Nr. N1-4-783/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
N1-4-783/2014
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Nukentėjusysis
E. M., N. L.
Kaltinamasis
M. K.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas, Rasa Užkuraitienė
2014 m. vasario 28 d.Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant:prokurorui Gediminui Stočkui,nukentėjusiajam E. M. ,nukentėjusiajam N. L. (2014-01-24 teismo posėdyje),nukentėjusiojo E. M. įgaliotai atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2012 m. birželio 23 d. apie 2:54 val., veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems susitaikius su nukentėjusiuoju, viešoje vietoje - Kupiškio mieste, ant pėsčiųjų tilto per Kupos upę, nuo B. Ž. gatvės, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam N. L. sveikatą, o būtent: konflikto metu nukentėjusiajam N. L. sudavė, spyrė ne mažiau 9 kartų į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais dėl atviro dešinės plaštakos IV-to piršto naginio pirštikaulio lūžio, muštinės žaizdos viršugalvyje N. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei tyčia pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis M. K. 2013 m. birželio 29 d. apie 4:00 val. (duomenys neskelbtini), ant pėsčiųjų tako, esančio netoli prekybos centro NORFA, dėl kilusio konflikto tyčia sudavė E. M. ne mažiau vieną smūgį ranka į galvos sritį ir ne mažiau vieną smūgį keliu į kaktą, šiais veiksmais dėl kairiojo kaktinio ančio priekinės sienelės lūžimo nukentėjusiajam sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. kaltę dėl pirmos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nurodė, jog prieš pusantrų metų per Jonines kartu su J. B. , L. Z. , K. B. , L. S. ėjo namo, kuomet kartu su juo ėję asmenys susikivirčijo su N. L. , susistumdė, po to prisidėjo ir jis, sudavė nukentėjusiajam 2 smūgius. Antrą nusikalstamą veiką pripažįsta iš dalies, nurodė, jog su draugais L. S. , K. B. buvo balkone, kai pro šalį ėjęs E. M. į K. B. prašymą netriukšmauti pasiūlė čiulpti mamos spenį, po ko jie nutarė pasivyti E. M. ir kartu su juo buvusius asmenis. Pasivijo juos ties Atodūsių tiltu, norėjo pasiaiškinti dėl tokių E. M. žodžių, tačiau E. M. jam sudavus, jis smūgiavo atgal. Sudavė du kartus, abu kartus kumščiu ir į galvą. Po pirmo smūgio E. M. parkrito. Daugiau E. M. be dviejų smūgių nesudavė, konfliktas baigėsi, kai E. M. pripažino kaltę dėl tokių savo žodžių. Pripažįsta iš dalies, nes abu smūgius sudavė ranka, o ne ranka ir koja, kaip inkriminuojama. Be jo, su E. M. niekas nesimušė.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

1 nusikalstama veika. Viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus N. L. sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis N.L. parodė, jog per Jonines draugais ėjo namo, kai prie jų prisikabino kaltinamasis M. K. su draugais. Kai pasiūlė šiems atšokti, jie, taip pat ir M. K. , panaudojo smurtą prieš jį. Su M. K. yra susitaikęs, pretenzijų jam neturi.

Liudytoja R.M. parodė, jog kartu su N. L. , J. M. ėjo nuo marių, kai prie jų prisikabino penkiese, pradėjo smurtauti prieš N. L. , sudraskė J. M. . Ji bandė klausti, kas čia vyksta, bet niekas jai nieko neaiškino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 16-17) matyti, jog kaip įvykio vieta apžiūrėtas pėsčiųjų tiltas per Kupos upę nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g., Kupiškio m. Iš specialisto išvados Nr. G 872/12(05) (T. 1, b.l. 38), kurioje nurodyta, kad N. L. dėl tyrimo metu nustatytas atviras dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžis, muštinės žaizdos viršugalvyje, N. L. sveikata dėl dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio lūžio sutrikdyta nesunkiai (T. 1, b.l. 38). Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b.l. 4-6) matyti, jog ikiteisminis tyrimas prieš M. K. , kaip ir J. B. , K. B. , L. S. , L. Z. , dėl BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. nutrauktas BK 38 str. pagrindais, tai yra susitaikius su nukentėjusiuoju N. L. , šiame nutarime konstatuota, jog visi įtariamieji kaltę padarė jiems inkriminuojamą veiką pripažino visiškai, gailėjosi.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. K. , viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais asmenimis, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius, smurtaudami prieš nukentėjusįjį N. L. sukėlė šiam nesunkų sveikatos sutrikdymą, šiais įžūliais smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė viešąją tvarką, todėl kaltinamojo veika pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. iš esmės kvalifikuota tinkamai. Kaltinime tik patikslinama aplinkybė nurodant, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis M. K. padarė su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes šia byla nėra sprendžiamas kitų asmenų atsakomybės klausimas ir jų įvardinimas veikoje nėra būtinas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiame epizode yra tai, jog kaltę pripažįsta visiškai, gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

2 nusikalstama veika. Nesunkus E. M. sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis E. M. parodė, jog kartu su draugais ėjo iš susibūrimo, kai balkone buvę du ar trys asmenys pasiūlė cigarečių. Jis jiems atsakė, kad šie čiulptų mamos spenį, ir visi nuėjo toliau. Beeidami pro tiltą suprato, kad paskui juos eina tie patys asmenys, tarp jų kilo konfliktas ir M. K. jam sudavė vieną ar du smūgius, jis parkrito, o kai stojosi, jam buvo suduotas dar vienas smūgis, keliu, ir visi išsiskirstė. Tuo matu balkone esantiems asmenims sakydamas čiulpti mamos spenį turėjo galvoje, kad jie yra dar nesubrendę (rūkymui), už šiuos žodžius po smurto prieš jį M. K. atsiprašė. Dėl patirtos traumos gydėsi ligoninėje, namie, pasekmes jaučia ir dabar.

Liudytojas K.V. parodė, jog einant kartu su E. M. ir kitais tarp jų ir balkone buvusių asmenų kilo apsižodžiavimas, po kurio juos balkone buvę asmenys pasivijo, įvyko konfliktas, kurio metu buvo sužalotas E. M. . Pamena, jog buvo smūgis, bet kuris sudavė ir kaip (koja ar ranka), tiksliai nebepamena, bet jam atrodo, kad ranka. Pamena, jog konfliktas prasidėjo dėl to, jog iš balkono paprašė cigarečių, po ko jie kažką įžeidžiamai atsakė, bet ką, taip pat nebepamena.

Liudytojas E.M. parodė, jog beeinant su E. M. ir kitais draugais pro balkoną, ten buvę asmenys kažką šūktelėjo, po ko E. M. pasakė čiulpti papą. Balkone buvę asmenys juos pasivijo, vienas iš jų sudavė smūgį E. M. , šis nugriuvo. Kas konkrečiai sudavė, negali pasakyti, bet taip pat nematė, kad be šio asmens būtų dar kas nors sudavęs E. M. .

Liudytojas L.S. parodė, jog buvo balkone, kai kilo konfliktas tarp jų ir pro šalį ėjusių jaunuolių, iš kurių vienas jiems pasiūlė čiulpti motinos spenį. Tada jie pasivijo nueinančius tuos pačius asmenis, bandė išsiaiškinti, M. K. priėjo prie E. M. , E. M. trenkė M. K. , po ko ir M. K. trenkė E. M. , šis eidamas krito atbulas. Kiti tarpusavyje nesmurtavo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 134-136) matyti, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro NORFA esantis pėsčiųjų take. Iš specialisto išvada Nr. G 1227/13 (05) (T. 1, b.l. 168) matyti, jog tyrimo metu E. M. nustatytas kairiojo kaktinio ančio priekinės sienelės lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje vieno smūgio pasekoje, dėl sužalojimo E. M. sveikata sutrikdyta nesunkiai.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma šiame epizode neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis M. K. tyčia ranka ir koja suduodamas nukentėjusiajam E. M. į galvą ne mažiau du smūgius sukėlė nesunkų sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Nors kaltinamasis neigia sudavęs keliu nukentėjusiajam į galvą, nukentėjusysis kategoriškai teigia, jog be smūgio kumščiu į veidą, buvo suduotas smūgis ir keliu, šio paaiškinimais nėra pagrindo abejoti, todėl pripažįstama, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis, be smūgio kumščiu, nukentėjusiajam įspyrė vieną smūgį ir keliu. Antra vertus, iš esmės tai neturi įtakos jo veiksmų įvertinimui, kadangi kaltinamasis neneigia vienas panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, kuriam dėl jo veiksmų nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, specialisto išvadoje (T. 1 b. l. 168) nėra konstatuojama, jog sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą, padaryta įspyrus keliu (nurodoma, jog sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje), todėl pripažįstama, kad yra įrodyta, jog nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų. Prokuratūra kaltinamajam pateikė kaltinimą pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., tai yra kaltino jį nesunkiai sutrikdžius kito asmens sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje pripažįstama, jog chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartiys Nr. 2K-454/2011, 2K-641/2012). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusįjį panaudojo po to, kai pats nukentėjusysis, kaltinamajam užklausus klausimą, pavartojo įžeidžiamus žodžius kaltinamojo ir su juo buvusių asmenų atžvilgiu. Tai yra smurtas buvo panaudotas ne dėl siekio priešpastatyti save kitiems ar pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį, o dėl paties nukentėjusiojo įžeidaus elgesio, kuris, atsižvelgus į vartojamų žodžių reikšmę ir pobūdį, įvertinus įvykio aplinkybes, negali būti pripažįstamas mažareikšme dingstimi kaltinamajam naudoti smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrindu inkriminuoti chuliganiškas paskatas. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų panaudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį nepriklausomai nuo jo atsakymo, tai yra kaltinamajam jau būtų susiformavęs siekis panaudoti smurtą prieš nukentėjusįjį šiam dar prieš atsakant į klausimą. Taip pat teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog smurtą kaltinamasis panaudojo ir prieš kitus kartu su nukentėjusiuoju ėjusius asmenis, kas netiesiogiai patvirtintų chuliganiškų paskatų buvimą. Prokuroro teiginiai, jog kaltinamojo kaltę įrodo tai, jog prieš tai jis buvo tą naktį dėl savo elgesio įspėtas už visuomenės rimties trikdymą, yra nepagrįsti, nes tas faktas, kad kaltinamasis buvo padaręs teisės pažeidimą prieš trumpą laiką iki nusikalstamos veikos padarymo, neįrodo kaltinamojo chuliganiškas paskatas. Todėl teismas pripažinęs, jog kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., o pagal BK 138 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ją perkvalifikuoja. Šis perkvalifikavimas esminių faktinių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo padėties nesuvaržė ir jo padėties nepablogino.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, pasireiškęs įžeidžia replika į klausimą (BK 59 str. 1 d. 6 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 162-163), kuriuo iš kaltinamojo prašė priteisti 9000 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, jog dėl patirtos traumos (impresinio kairiojo frontalinio sinuso priekinės sienos lūžimo) buvo paguldytas į Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikas chirurginiam gydymui, jam atlikta operacija, kurios metu kaktos vidurio linijoje ir palei kairiojo antakio liniją buvo atlikti du pjūviai, atidalintas antkaulis, identifikuoti lūžgaliai, jie iškelti ir fiksuoti (apatinis kraštas su Y formos plokštele, ją prisukant 4 sraigtais, viršutinis – Vicryl O/O siūlu. Turtinę žalą sudaro patirtos gydymo išlaidos, tvarsčiai bei kelionės išlaidos į Kauną apžiūrai, po to – gydymuisi. Kadangi dėl sveikatos būklės vienas važiuoti negalėjo, buvo lydymas mamos V. M. . Kelionės, gydymosi išlaidos sudaro 2000 litų, plastinės operacijos, kuri bus reikalinga ateityje, kaina yra 7000 Lt. Neturtinę žalą sudaro patirti dideli dvasiniai išgyvenimai, kadangi buvo sužalota veido dalis, jame liko randai, įdėta metalinė plokštelė. Dėl šių sužalojimų negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, bendrauti su žmonėmis, juto skausmą, dalis galvos iki šiol yra užtirpusi. Dėl atliktos operacijos jam buvo draudžiama kelis mėnesius maudytis vandens telkiniuose, būti saulėje. Teigia, jog minėti randai veido srityje apriboja jo galimybes susirasti darbą klientų aptarnavimo srityje, nes veidas yra nereprezentatyvus. Dėl įdėtos metalinės plokštelės gali turėti problemų keliaudamas oro uostose ir lankydamasis teisėsaugos institucijose, kuriuose yra metalo detektoriai, negalės įsidarbinti teisėsaugos institucijose, nors mokosi Mykolo Romerio universitete ir jo išsilavinimas suteiktų tokią galimybę ateityje. Ieškovas, ieškovo atstovė ieškinį palaiko visiškai, atsakovas teigia, kad tokių sumų padengti neturi galimybės, atsakovo atstovas prašo pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Dėl turtinės žalos. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Nustačius, kad kaltinamasis M. K. neteisėtais veiksmais padarė žalą nukentėjusiajam E. M. , šis turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (CK 6.247 str.). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog nukentėjusysis dėl patirtos traumos gydymo 2013 m. birželio 29 d. automobiliu „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. ADT935, buvo vežamas į VšĮ Panevėžio respublikinę ligoninę, 2013 m. liepos 3 d., liepos 8 d. – į Kaune esančias VšĮ Kauno klinikas, 2013 m. liepos 12 d. – iš Kauno klinikų parvežtas į Vėžionių k., 2013 m. liepos 18 d. – į VšĮ Kupiškio ligoninė, 2013 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. – į Vilniuje esančią UAB „DR Klinika“ (T. 2, b.l. 61, 69-84, 86), viso automobiliu „Toyota Corolla“ buvo nuvykta 1786 km, už šis transporto išlaidas priteisia patirtą turtinę žalą. Teismas atmeta prašymą priteisti išlaidas už vykimą 2013 m. liepos 9 d., kadangi nustatyta, jog nukentėjusysis į Všį Kauno klinikas atvyko 2013 m. liepos 8 d., tai yra tą dieną, kuriai buvo priimtas sprendimas dėl jo hospitalizavimo (T. 2, b.l. 85), tačiau nukentėjusysis klinikose nepasiliko, nes operacija turėjo būti atliekama kitą dieną, tai yra iš esmės sprendimą dėl vykimo į (duomenys neskelbtini)nukentėjusysis priėmė pats, šis vykimas yra susijęs ne su kaltinamojo veiksmais, o paties kaltinamojo sprendimu ar gydymo įstaigos organizaciniais sutrikimais (hospitalizacijos data buvo paskirta 2013-07-08, tačiau nuvykus ir paaiškėjus, kad operacija bus atliekama 2013-07-09, tai lėmė nukentėjusiojo sprendimą vykti namo), todėl priteisti už šią 2013-07-09 kelionę iš Vėžionių k. į Kaune esančias klinikas nėra pagrindo, šios išlaidos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais. Taip pat nėra pagrindo priteisti už nukentėjusiojo vykimą 2013-09-20 iš Vėžionių k. į Kauną, kadangi nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog lankėsi tą dieną kokioje nors gydymo įstaigoje ir kad ši kelionė susijusi su gydymo tikslais. Teismas priteistiną sumą dėl transporto išlaidų apskaičiuoja remdamasis 1995-10-12 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro nustatymo metodika, jog „Toyota Corolla“, kurios variklio darbinis tūris yra 1598 cm, kuro sąnaudos, naudojant benziną, vasaros laikotarpiu yra 8,34 litro (Nk?6.6?1,598), žiemos laikotarpiu – 9,17 litro (10 procentų pridedama prie vasaros kuro normos) 100 km. Nustatyta, jog gydymo tikslais automobiliu „Toyota Corolla“ buvo nuvykta 1786 km, 2013-06-29 už kuro litrą sumokėta 4,52 Lt, liepos 8 d. – 4,45 Lt, rugpjūčio 2 d. – 4,68 Lt, gruodžio 14 d. – 4,44 Lt (atskaičius nuolaidas), todėl iš kaltinamojo už nukentėjusiojo transporto išlaidas gydymo tikslais priteisiama 555,73 Lt. Taip pat priteisiami ir 100 Lt už konsultaciją (T. 2, b.l. 62), 220 Lt išlaidas medikamentams įsigyti (T. 2, b.l. 63-67), manoma, jog ieškovas įrodė dėl šių išlaidų pagrįstumo, kaltinamasis ar jo atstovas šių išlaidų neginčijo. Teismas atmeta reikalavimą iš kaltinamojo priteisti 7000 Lt turtinę žalą dėl būsimo gydymo išlaidų, susijusių su plastinės operacijos darymu. Remiantis CK 6.249 str. 3 d., teismas kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe, tačiau ieškovo pateiktas įrodymas (2013-08-02 išrašyta gydytojo D. B. pažyma (T. 2, b.l. 62)) nepagrindžia, jog ši žala realiai atsiras: šioje pažymoje, kuri surašyta praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui po traumos, tik teigiama, kad sugijus žaizdoms bus rekomenduojamos korekcinės randų operacijos, numatomos chirurginio ir pooperacinio gydymo kainos – 6500 Lt – 7000 Lt. Tai yra iš esmės nepateikė tokių įrodymų, jog šis pasirinktas gydymo būdas yra būtinas ir neišvengiamas, taip pat nepagrįstos ir šios gydymo išlaidos, apsiribojama tik kaina. Kita vertus, be to, kad šios būsimos išlaidos yra pagrįstos, teismų praktikoje šios išlaidos paprastai priteisiamos atsižvelgus ir į turtinę nukentėjusiojo asmens padėtį bei jo galimybes šias išlaidas padengti, tai yra įrodinėjama, kad šių išlaidų nukentėjusysis neturi galimybės apmokėti. Nukentėjusysis E. M. teismui nepateikė įrodymų dėl turtinės padėties (vien tai, kad asmuo studijuoja, nėra pagrindas spręsti dėl jo turtinės padėties), dėl kurios jis negalėtų apmokėti gydymo išlaidas, jeigu jos yra būtinos. Pažymėtina, kad atsiradus naujų išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam padarytu sužalojimu, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo turtinės žalos priteisimo, pateikęs su tuo susijusius įrodymus. Likusioje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos (dovanos gydytojams, medicininiam personalui ir kt.) atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nukentėjusysis nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Dėl neturtinės žalos. Remiantis CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, CK 6.250 str. 2 d. numato, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Vienas iš CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens (-ų) turtinė padėtis, t. y. jo (-ų) turimas turtas ir gaunamos pajamos, tačiau teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atvejais. Teismo nustatyta, jog prieš nukentėjusįjį buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, sužalota nukentėjusiojo sveikata, ir jis turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos E. M. , dydį, atsižvelgia į tai, jog sveikata sužalota nesunkiai, E. M. dėl sužalojimo pobūdžio galėjo patirti išgyvenimus, ieškinyje išvardintus nepatogumus buityje, laisvalaikiu, dėl sužalojimo jam kurį laiką buvo ribotos galimybės bendrauti su kitais asmenimis, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog nukentėjusysis ir pats savo veiksmais galėjo sąlygoti sužalojimą. Teismas neatsižvelgia į ieškovo nurodomas aplinkybes dėl galbūt ateityje būsiančių nepatogumų oro uostose, pasirenkant profesiją, nes pirmu atveju apskritai tai nelaikoma kažkokiu nepatogumu, o tik paprasta procedūra, antruoju atveju nepateikta įrodymų, jog E. M. ketino dirbti teisėsaugos įstaigose, kuriose šis jo sužalojimas būtų kliūtis įsidarbinti. Todėl manoma, jog nukentėjusiojo E. M. prašoma 10000 Lt neturtinė kompensacija už prieš jį padarytą nusikalstamą veiką yra per didelė, ji mažinama iki 7000 Lt. Manoma, kad ši suma atitinka padarytos veikos pobūdį, jam sukeltas pasekmes, neprieštarauja suformuotai teismų praktikai (baudžiamosiose bylose dėl nesunkių sveikatos sutrikdymų buvo priteisiama iki 20000 Lt neturtinės žalos (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2012, 2K-29/2011, 2K-544/2011, 2K-252/2012), todėl priteisiama iš kaltinamojo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė už žalą atsakingam asmeniui 2121,18 Lt dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b.l. 151-152). Ieškinyje nurodė, jog ieškinį sudaro dėl nukentėjusiojo E. M. patirtos gydymo išlaidos, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF). Nurodė, kad gydymo išlaidas sudaro E. M. 2013-07-02 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikose teikta gydytojo otorinolaringologo konsultacija (89,71 Lt), [pacientas nuo 2013-07-08 iki 2013-07-15 gydytas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikose, gydymo kaina – 2031, 47 Lt, šias sumas sumokėjo Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 d., jeigu fizinis asmuo sužalotas, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirto nuostolius, o atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nustačius, jog dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų gydymui buvo išleista 2121,18 Lt, ši suma buvo apmokėta iš PSDF, kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą, su šia žala sutinka ir kaltinamasis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės kaltinamajam padengus dalį ieškinio (2014 m. vasario 14 d. sumokėjo 500 Lt (T. 2, b.l. 100)), iš kaltinamojo priteisiama 1621,18 Lt žalos atlyginimo. Kadangi, remiantis LR sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p., PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, žala iš kaltinamojo išieškoma šiai institucijai.

Bausmių skyrimo pagrindai

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. K. bausmes dėl šių nusikalstamų veikų padarymo atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padaryti trys nesunkūs nusikaltimai (BK 11 str.), du iš jų (BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (2012-06-23 veika)) sudarantys idealiąją sutaptį, šiais nusikaltimais pasikėsinta į viešąją tvarką, kitų asmenų sveikatą, atsižvelgia į panaudoto smurto intensyvumą, priežastis, sveikatos sutrikdymo mastą, sužalojimų pobūdį. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: yra jauno amžiaus, pirmą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, anksčiau teismo neteistas (b.l. 182), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas (b.l. 175), yra moksleivis, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai (b.l. 179), yra jo viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kiekvienam epizode), nėra sunkinančių. Todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, tikslinga jam skirti už BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. numatytas veikas laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydžius parinkti sankcijos ribose, nustatyti įpareigojimus, susijusius su buvimu namuose ir neatlygintinais darbais įstaigose, kuriose rūpinamasi asmenimis, reikalingais pagalbos ar patyrusiais traumas, sukeltas ir nusikalstamais veiksmais. Manoma, kad šie įpareigojimai padės jaunam kaltinamajam, teisiamam už smurtines veikas tamsiu paros metu, suvokti savo veiksmų pasekmes ir ateityje kritiškiau vertinti savo elgesį. Bausmės, atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d. (2012-06-23 veika), sudaro idealiąją sutaptį, šios su BK 138 str. 1 d. (2013-06-29 veika) – sudaro realiąją sutaptį, bendrinamos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d., 6 d. taisyklės. Nors kaltinamojo gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas apeliuoja į ankstesnio ikiteisminio tyrimo metu priimtus netinkamus procesinius sprendimus ir siūlo priimti su tuo susijusius sprendimus (dėl BK 38 str. taikymo nepilnamečiam asmeniui), teismas pažymi, jog sprendimas, kuriuo kaltinamasis M. K. tuo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nebuvo apskųstas, buvo įsiteisėjęs ir kėlė kaltinamajam pasekmes tik tuo atveju, jei šis per vienerius metus padarys naują nusikalstamą veiką. Tai yra, iš esmės toks sprendimas net buvo ir švelnesnis, nei BK 93 str. reglamentuojamas nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kuomet atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės yra taikomos ir auklėjamojo poveikio priemonės (BK 93 str. 2 d.). Taip pat pažymėtina, kad šis prokuroro sprendimas atleisti nepilnametį nuo atsakomybės nustojo galioti, kai kaltinamasis per vienerius metus padarė naują tyčinę nusikalstamą veiką (BK 38 str. 4 d.), ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Sprendžiant iš naujo teismas taiko BK XI skyriuje nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat, jeigu yra pagrindas, gali taikyti ir BK 93 straipsnyje nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Tačiau teismas, taikantis šį BK 93 straipsnį ir atleisdamas kaltinamą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų pripažinti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nustatęs, jog kaltinamasis nepraėjus vieneriems metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padaro tos pačios rūšies, iš esmės analogišką, veiką, laikyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas neturi pagrindo, todėl skiria bausmę už kaltinamojo anksčiau padarytą veiką neatsižvelgdamas į ankstesnį sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (BK 38 str.).

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo M. K. išieškoma nukentėjusiojo turėtos 1500 Lt dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Sumažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2012 m. birželio 23 d. veika) ir paskirti 5 mėn. (penkių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 4 mėn. (keturis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. (keturiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (2012 m. birželio 23 d. veika) ir paskirti 3 mėn. (trijų mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 2 mėn. (du mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 val. (dvidešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. (2013 m. birželio 29 d. veika) ir paskirti 8 mėn. (aštuonių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei per 6 mėn. (šešis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. (šešiasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 6 d., už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskirti 10 mėn. (dešimties mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir per 8 mėn. (aštuonis mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 80 val. (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

Civilinį ieškinį, pareikštą E. M. , tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. K. priteisti 875,73 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis litus 73 centus) turtinės žalos bei 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinės žalos, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Civilinį ieškinį, pareikštą Panevėžio teritorinės ligonių kasos, į. k. 188784179, tenkinti iš dalies ir iš M. K. priteisti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, naudai 1621,18 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt vieną litą 18 centų) žalos atlyginimo, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išieškoti iš M. K. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) nukentėjusiajam E. M. jo patirtoms išlaidoms advokatės paslaugoms apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą M. K. , iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėjas Virginijus Skaraitis