Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, jog ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas), Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr.1V-361 patvirtintas Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašas. Minėtoje tvarkoje nustatyta, jog asmeniui pateikus prieglobsčio prašymą, jį priimančios valstybės institucijos tarnautojas be kitų atlieka ir šiuos pirminius veiksmus: pagal turimus asmens tapatybę patvirtinančius ir kitus dokumentus nustato prieglobsčio prašytojo tapatybę bei kelionės maršrutą (jeigu jis neturi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jo tapatybė ir kelionės maršrutas nustatomi Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka Užsieniečių registracijos centre). Nustačius asmens tapatybę, apie tai nedelsiant informuojamas MD (9, 9.6 punktai). Nustatyta, kad 2005 m. spalio 6 d. Nigerijos pilietis F.O., prisistatęs Liberijos Respublikos piliečiu R.D., gim. 1983 m. spalio 26 d., kreipėsi į Migracijos departamentą, teigdamas, kad savo šalyje bus persekiojamas už tai, kad pabėgo iš sukilėlių būrio, į kurį buvo prievarta paimtas ir tris dienas buvo mokomas tapti kovotoju. Pareiškėjas paaiškino po trijų naktinių mokymų šaudyti ir žudyti nutaręs pabėgti iš stovyklos, nežinomų asmenų padedamas atvykęs į Lietuvos Respubliką, kadangi gimtojoje šalyje - Liberijos Respublikoje - jam grėstų pavojus gyvybei ir sveikatai. Jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė, jo tapatybė nustatyta iš žodžių. Kilus abejonių dėl tikrosios tapatybės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras 2005 m. rugsėjo 14 d. raštu kreipėsi į Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrą dėl asmens, pasivadinusio R.D., fotonuotraukų, padarytų sulaikius, ir pateiktų Lietuvos Respublikos ambasadai Egipto Arabų Respublikoje Nigerijos imtynių rinktinės narių anketose vizai gauti, sulyginimo ekspertizės. Atlikto tyrimo rezultatas įformintas 2006 m. sausio 16 d. specialisto išvada Nr. 7690, kurioje konstatuota, jog tiriamasis asmuo, prisistatęs R.D. vardu, yra asmuo, pavaizduotas Nigerijos piliečio F.O. pateiktame prašyme gauti Lietuvos Respublikos vizą, t. y. R.D. ir F.O. yra tas pats asmuo. Teismo konstatavimu, F.O. atvykimą į Lietuvos Respubliką įrodo byloje esanti medžiaga, pagal kurią dėl vienkartinės trumpalaikės vizos dalyvavimui Pasaulio jaunimo imtynių čempionate išdavimo į Lietuvos Respublikos ambasadą Egipte kreipėsi 19 Nigerijos piliečių, tarp kurių buvo ir F.O., į Lietuvą atvykęs 2005 m. vasarą. Atsižvelgiant į tai, kad R.D. vardu jokių oficialių dokumentų nėra, teismas padarė išvadą, jog R.D. vardu prisistatęs pareiškėjas ir F.O. yra tas pats asmuo, o skunde pateikti argumentai nėra pakankami daryti priešingą išvadą. Nustatyta, jog MD 2006 m. liepos 1 d. dieną priėmė sprendimą Nr. (15/6-6)-12PR-71, kuriuo nusprendė nesuteikti Nigerijos piliečiui F.O. (pasivadinusiam R.D.) pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos (Migracijos departamento byla, b. l. 124-126). Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 80, 86, 88 straipsniais, įvertinęs 2005 m. spalio 6 d. pareiškėjo pateiktą prašymą (Migracijos departamento byla, b. 1. 13-14) suteikti jam prieglobstį dėl grėsmės gyvybei Liberijoje, konstatavęs, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jo persekiojimą, o pareiškėjas tokių įrodymų taip pat nepateikė, padarė išvadą, jog atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė detaliai išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, remdamasis Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. birželio 30 d. išvada Nr.(15/6-6)-13PR-71RN, surašyta atsižvelgus į surinktą apie Nigeriją medžiagą (iš jos matyti, jog Nigerijoje veikia 10-15 nevyriausybinių organizacijų, pasiruošusių ginti asmenis, o į teikiamą paramą įeina ir apgyvendinimo prieglaudoje galimybės suteikimas, neneigiama vidinio persikėlimo galimybė). Teismo konstatavimu, pareiškėjas nepateikė jokių rimtų argumentų dėl prieš jį nukreipto individualaus persekiojimo, jo nurodytas persekiojimo (grėsmės) pagrindas nėra 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso" ir minėto Įstatymo dalykas (prašytojas turi būti persekiojamas ar visiškai pagrįstai bijoti būti persekiojamu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, o pareiškėjas nepriskirtinas nei vienai iš šių kategorijų). Atsižvelgus į tai, padaryta išvada, jog pareiškėjas neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalies nustatytų būtinų pabėgėlio sąvokos kriterijų, todėl toks statusas jam nesuteiktas pagrįstai. Teismas vadovavosi Įstatymo 87 straipsniu ir konstatavo, jog į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės dėl kilmės valstybėje gresiančių veiksmų įrodymais, o tariamų baimių, jeigu tokios ir būtų, nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnį. Teismas nurodė, jog atvykimo į Lietuvą (prisidengiant dalyvavimu Pasaulio jaunimo imtynių čempionate), buvimo joje ir prašymo dėl prieglobsčio padavimo aplinkybės (tik po sulaikymo) leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas iš Nigerijos išvyko ne genamas visiškai pagrįstos baimės, o dėl kitų prašyme suteikti prieglobstį įvardintų priežasčių, tai taip pat patvirtina pateikta medžiaga apie pareiškėjo elgesį prašymo nagrinėjimo metu. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas surinko pakankamai informacijos sprendimui priimti bei įvykdė Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos 66 punkte numatytus reikalavimus, atlikdamas tyrimą, todėl naikinti MD 2006 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. (15/6-6)-12PR-71 skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.