- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 1-18-805/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 79-1-00132-12
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Nukentėjusysis
- A. M., V. K.
- Kaltinamasis
- V. V.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio žuvo žmogus (BK 281 str. 6 d.)
- 1.1.7Bausmė (BK VII skyrius)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.16.1Kardomosios priemonės
- 2.3.6.4Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, Violetai Raguckienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Gyliui, Mindaugui Povilanskui, kaltinamojo gynėjai advokatei A. R., nukentėjusiajam A. M., nukentėjusiajai V. K., jos atstovui – advokatui V. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, specialybės neįgijęs, registruotas darbo biržoje, nevedęs, 2008-07-11 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 93 str. pagrindu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad kaltinamasis V. V. pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, dėl ko kilus eismo įvykiui žuvo žmogus, o būtent, jis 2012 m. balandžio 1 d. apie 21 val. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus, 19 km. 270 m., Prienų r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei neturėdamas teisės vairuoti automobilio, vairavo jam priklausantį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neturintiems šios teisės ir neblaiviems asmenims, 133 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, t.y. vairuodamas automobilį, nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo paties vairuojamo automobilio, dėl ko nuvažiavo į kairėje kelio pusėje esantį griovį ir trenkėsi į pakelėje augantį medį, ko pasekoje įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis L. K. ir buvo nesunkiai sutrikdyta keleivio A. M. sveikata.
Kaltinamasis V. V., sutikęs duoti parodymus po nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, kaltės iš esmės neneigė. Kaltinamasis V. V. parodė, kad 2012-04-01 apie 12 val. atėjęs V. J. paprašė nuvažiuoti jo automobiliu BMW, sidabrinės spalvos, iki Kauno, nes jis pats neturėjo mašinos, buvo sugedusi. Automobiliu BMW buvo kaltinamojo mašina, kurios nespėjo persirašyti, kadangi įsigijo mašiną nepilnai prieš mėnesį laiko iki įvykio. Už vairo sėdo V. J., kartu vyko A. M., L. K. sėdėjo automobilio gale. Važiavo į Aleksoto „Maxima“. Tenai V. J. pirko anteną, kabelį, o jie nusipirko alaus. Kaltinamasis sėdėjo šone vairuotojo. Važiuodami gėrė alų, jis pats 3-4 bonkas alaus išgėrė. Grįžo į Linksmakalnį. Linksmakalnyje toliau gėrė. L. K. sugalvojo važiuoti į kaimą pas kažkokius draugus. Ten nuvažiavę toliau gėrė alų. Tada Jis su A. M. išvažiavo į Linksmakalnį pasiimti G.. Kai važiavo G. pasiimti, tada gėręs alaus vairavo jis pats. G. sėdo už vairo, važiavo į Pakumprio kaimą. Pakumpryje toliau jis, L. K., A. M. ir du nepažįstami gėrė, o tada prabudo ligoninėje. Buvo laikęs mokyklinius vairavimo egzaminus prieš metus laiko iki įvykio. Nelabai buvo kada viską pabaigti. Sau įsigijo minėtą mašiną. Automobilis BMW buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“, praėjęs techninę apžiūrą. Automobilio įsigijimo metu techninė apžiūra buvo, jos galiojimas nebuvo pasibaigęs. Prisimena kaip paėmė G., kaip važiavo iki Pakumprio kaimo ir tenai gėrė, o toliau įvykio aplinkybių nepamena. Kai važiavo atgal iš Pakumprio kaimo nieko neatsimena. Galimai dėl girtumo ar dėl traumos neprisimena. Jis neatsimena, kad sėdėjo greitosios automobilyje, prabudo ligoninėje. Dėl sąmonės praradimo paaiškino, jog atsibudo ligoninėje. Neskaičiavo kokį kiekį alkoholio iš viso išgėrė. Įvykio vietoje buvo asfaltinė danga, sausas asfaltas, nelijo. Apie civilinį ieškinį girdėjęs. Stengsis atlyginti civilinį ieškinį. Iki šiol nieko neatlygino, nes nukentėjusioji su juo nešneka. Prieš tai tik vieną kartą vairavo neblaivus, už tai buvo nubaustas. Jausdavo šios mašinos mėtymą. Mano, kad dėl važiuoklės ir ratų, kurie buvo per platūs, mėtė mašiną. Automobilio techninė apžiūra buvo praeita. Nusipirkęs mašiną už poros savaičių pradėjo jausti, kad kažkas negerai. Tvarkė ją po truputį. Kaltinamasis V. V. nurodė, kad gyvena iš motinos pajamų, registruotas darbo biržoje. Šeimoje jis, mama ir dvi sesės, viena iš jų yra nepilnametė 8 metų amžiaus, mama dirba. Pergyvena dėl to, kas įvyko. Jam pačiam dėl autoįvykio tik antakį siuvo.
Nukentėjusioji V. K. parodė, kad žuvusysis yra jos sūnus. Telefonu vyro brolio žmona R. K. 2012-04-01 maždaug nuo 21.20 val. iki 21.30 val. pranešė, kad sūnus išvežtas į ligoninę. Sakė, kad lyg sūnus papuolė į eismo įvykį. R. K. nieko daugiau nepasakojo. Ji tik sakė, kad sūnus išvežtas į ligoninę. Sakė, kad kažkokia pažįstama važiavo pro šalį ir pažino sūnų. Tada su vyru V. važiavo į KMUK. Sūnus buvo komoje 4 paras. Jam koją ir galvą vienu kartu operavo. Po operacijos sūnus iš komos nesugrįžo. Medikai sakė, kad su tokiais sužalojimais sūnus turėjo vietoje žūti. Paaiškino, kad sūnus neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis nevairavo mašinos. Ji anksčiau nepažinojo nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo A. M.. Jeigu jie buvo kartu, vadinasi, vienas kitas pažinojo. Tiesiog sūnus išėjo tą dieną, buvo sekmadienis, apie 15-16 val. į lauką. Kur ir ką veiks sūnus jai nesakė. Nors šeimoje yra automobilis, anksčiau ji nėra mačiusi važiuojančio sūnaus jų automobiliu, sūnus neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Pagal amžių jis jau galėjo vairuoti, savo automobilio neturėjo. Po įvykio su kaltinamuoju nebuvo susitikę, jis neatsiprašė. Pirmą kartą kaltinamąjį pamatė teisme. Dėl kaltinamojo atsiprašymo ir žalos atlyginimo, tokios kalbos nebuvo prieš teismo posėdį. Draudimas atlygino 6000 Lt neturtinės žalos ir visą turtinę žalą. Iš viso 10250 Lt atlygino draudimas. Dėl 294000 Lt civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti, palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti iš kalto asmens. Nurodė, kad jos santykiai su sūnumi iki įvykio buvo geri, tarpusavyje pasikalbėdavo, bendraudavo. Ji turėjo tik vieną sūnų, daugiau vaikų neturi. Sūnus nemėgo vartoti alkoholinių gėrimų. Nurodė, jog sūnus prie Ilgakiemio oficialiai dirbo. Be to, jis mokėsi profesinės veiklos Statybininkų profesinio rengimo centre. Sūnus kartu siekė ir vidurinio išsilavinimo, ir profesinio išsilavinimo. Dėl sūnaus žūties ji patyrė nervinį stresą, depresiją. Visa tai visą per visą gyvenimą nepraeis. Geria vaistus nuo nemigos, nervų. Kreipėsi pas šeimos gydytoją, kuri gydo Jonučių šeimos klinikoje. Gydytoja išrašė raminančių vaistų, žolelių sakė pagerti. Dar ir šiuo metu laikas nuo laiko lankosi gydymo įstaigoje.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis jo draugas, o nukentėjusiosios V. K. nepažįsta. Tą dieną apie pietus išėjo į krepšinio aikštelę. Tenai buvo V. J., o kitų asmenų neatsimena, nes jų daug buvo. Kaltinamasis atėjo vėliau. Su L. K. susitiko Pakumprio kaime jau po krepšinio aikštelės. Paskui kaltinamasis su V. J. nuėjo pasiimti iš saugojimo aikštelės mašiną, į kurią visi susėdo. V. J., būdamas blaivus, sėdo už automobilio vairo ir vairavo automobilį. Važiavo į „Maxima“ bazę, tenai pirko anteną. Automobilį BMV vairavo V. J., kartu automobilyje važiavo jis ir kaltinamasis. Tuo metu L. K. dar nebuvo. Tada grįžo ir važiavo į Laukiškes, kiek sakė V. J., ko važiavo, nežino. Į Laukiškes automobilį vairavo V. J.. Nežino, nes miegojo mašinoje, iš kur atsirado L. K. Pakumprio kaime. V. J. nuvairavo automobilį į Pakumprį, paskui prie vairo sėdo kaltinamasis V. V.. Matė, kad kaltinamasis vairavo automobilį tada, kai važiavo iš Pakumprio į Linksmakalnį pasiimti G. K., kad ši galėtų vairuoti, nes ji buvo blaivi. Tada važiavo dviese - kaltinamasis ir jis. Tenai pasiėmė G., kuri sėdo už vairo, o jis su kaltinamuoju gėrė alų. G. K. vairavo automobilį. Kai G. sėdo už vairo buvo orientuotas, o kai G. jau nevairavo, toliau neatsimena. Pabaigoje automobilį vairavo kaltinamasis, jis matė V. V. už vairo. Kai mašina pradėjo plaukioti, A. M. pradėjo dairytis, kas vyksta. Pamatė, kad kaltinamasis buvo už vairo, o tada buvo smūgis. Smūgio nematė, jį tik pajautė. Viskas įvyko labai greitai. V. V. už vairo, tada smūgis. Kai atsitrenkė tada ir prarado sąmonę. Prabudo, kai vaikščiojo aplinkui gaisrininkai. Jis pats sėdėjo keleivio vietoje kai pamatė gaisrininkus, tada vėl atsijungė ir prabudo ligoninėje. Daktarai sakė, kad automobilyje buvo trise. Kai jį patį traukė iš automobilio, V. V. nematė, nes jis galimai buvo išlipęs. Prieš tai netekę važiuoti su kaltinamuoju. Pirmą kartą atsisėdo pas kaltinamąjį į automobilį BMW. Automobilis geram stovyje, bet galinė važiuoklė važiuojant greitai matomai dėl techninių parametrų mėtydavosi, gal dėl to ir sumėtė mašiną. Avarijos metu jam pačiam buvo dubens kaulas lūžęs. Pusę metų gydėsi. Kai orai keičiasi, skauda tą vietą. Nereikalauja žalos atlyginimo iš kaltinamojo, kadangi jis jo nesodino į mašiną per prievartą. Pats atsisėdo į automobilį ir kartu važiavo. Kartu gėrė alkoholinius gėrimus su kaltinamuoju. Patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l.53-54).
Liudytojas V. J. parodė, kad V. V. draugas, o V. K. - pažįstama, A. M. taip pat draugas. Abu su kaltinamuoju balandžio mėn. 1 d. pasiėmė mašiną BMV, kuri priklausė V. V. iš saugojimo aikštelės. Važiavo į Linksmakalnį, o paskui jam reikėjo iki Aleksoto. A. M. ir L. K. pasiėmė nuo parduotuvės Liepų g., Linksmakalnyje. Jie abu tenai buvo. Jie atsisėdo į automobilį ir važiavo kartu į Kauną. Visi nuvažiavo iki Aleksoto, nuėjo į parduotuvę. A. M. sau pirkosi alaus, po to visi ėjo į „Maxima“ bazę. Vykstant iki Kauno keleiviai irgi turėjo alaus, bet ne daug. Kai grįžinėjo į Linksmakalnį, kažkas sugalvojo važiuoti iki Laukiškių. Tenai važiavo jis, kaltinamasis, L. K. ir A. M.. Nuo Linksmakalnio iki Laukiškių vairavo jis. L. susirašė su draugu iš Pakumprio telefonu ir tada sugalvojo tenai važiuoti. Nuvažiavo iki Išlaužo. Tenai jie visi nusipirko alaus. Išlauže apie 4 bambalius alaus pirko L. K.. Tada važiavo į Pakumprį pas L. draugą, kurio vardo ir pavardės nepamena. Tuo metu vairavo automobilį liudytojas. Nuvykus į vietą, sėdėjo pavėsinėje, gėrė alų. Po kokio pusvalandžio kaltinamasis V. V. ir A. M. išvažiavo. L. K. ir liudytojas liko Pakumpryje, sakė, kad į Linksmakalnį išvažiavo. Po kokios valandos laiko jie grįžo į Pakumprį. G. buvo už automobilio vairo. Tada jis su L. sėdėjo pavėsinėje. Kai jie atvažiavo, už kokių 10 minučių visi sėdo mašiną ir važiavo į Linksmakalnį kartu su G.. Tada G. vairavo. L. Ž. gatvėje liudytojas V. J. išlipo ir išėjo namo. Automobilyje pasiliko: G. K., V. V., A. M. ir L. K.. Kai jį patį paleido, G. sėdėjo už automobilio vairo, o ką jie toliau veikė ir kur važiavo, liudytojas nežino. Jie nuvažiavo tolyn Žaliąja gatve. G. turėjo vairuotojo teises. Paaiškino, kad tuo metu, kai jie buvo Linksmakalnyje, kaltinamasis V. V. vairavo automobilį, tačiau tam, kad V. V. nevairuotų būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo G., nes ji turėjo vairuotojo teises. Kaip įvyko eismo įvykis jam nežinoma. Kaltinamojo sesuo V. V. parašė žinutę apie 21.30 val. Kitas aplinkybes sužinojo kitą dieną. Vėliau nekontaktavo su kaltinamuoju ir nesiaiškino aplinkybių. Kalbėjo apie įvykio aplinkybes su A. M., kuris sakė, kad V. V. vairavo automobilį įvykio metu. Nurodė, kad, vairuodamas automobilį, jautė, kad galas plaukiojo, gal važiuoklė buvo pagedusi. Nekalbėjo apie automobilio plaukiojimą su V. V.. Automobilio šviesos veikė. Jis pats matė automobilio techninį pasą, visi automobilio dokumentai buvo tvarkingi. Anksčiau jam neteko su ta mašina važiuoti, tačiau matė, kad V. V. su ta mašina važinėjo. Atrodo, kad greitai nelėkdavo. Mano, kad kaltinamasis galėjo vairuoti automobilį įvykio metu, nes kai jis išlipo iš mašinos, tai nukentėjusysis A. M. vos nemiegojo, L. K. niekad nebuvęs už vairo, tai beliko tik kaltinamasis. Kodėl G. K. pasišalino iš jų kompanijos, liudytojas nežino. Jis pats alkoholio tą dieną nevartojo, vienintelis, išskyrus G.. buvo blaivus.
Liudytoja G. K. parodė, kad apie 17 val. 2012-04-01 Linksmakalnyje atvažiavo V. V. su A. M. ir paprašė, kad pavairuotų BMW mašiną, sidabrinės spalvos, iki Pakumprio kaimo. Tą kartą už automobilio vairo buvo V. V.. Automobilyje dar buvo A. M., kuris sėdėjo šone vairuotojo keleivio sėdynėje. Ji žinojo, kad V. V. neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi pažįstamas, kuris vairuotojo teisių neturi, paprašė jos pavairuoti, galvojo paveš kur reikia. V. prašė pavairuoti, sakė, kad reikia nuvažiuoti paimti draugų. Važiavo į Pakumprio kaimą, kuris yra netoli nuo Linksmakalnio, maždaug apie 10 km atstumu. V. V. sėdo į keleivio sėdynę priekyje, A. M. sėdo į automobilio galą. Atvažiavę sustojo prie kažkokios pavėsinės kieme. Tuomet V. V. su A. M. nuėjo gerti. V. J. tenai irgi buvo. Maždaug valandą ji laukė kol visi gėrė. V. taip pat dar gėrė alaus prie tos pavėsinės. Toje kompanijoje dar buvo L. K. ir kažkokie kiti du jaunuoliai, kurių pavardžių nežino, kurie tenai pasiliko kai jie išvažiavo. Kažkiek palaukusi pasakė, kad daugiau kol jie gers laukti neketina. Tada visi susėdo į automobilį ir važiavo. Išlauže vaikinų kompanija dar nusipirko alaus, o tada grįžo į Linksmakalnį. Po valandos laiko laukimo prie pavėsinės į mašiną atgal susėdo: ji, V. V., kuris atsisėdo šone jos, L. K. atsisėdo į automobilį, taip pat V. J. ir A. M.. Visus nuvežė į Išlaužo miestelį. Kelionė truko apie 10 min. Tada visi nuėjo į „Express market“ ir nusipirko alaus. Visi susėdo į mašiną ir grįžo į Linksmakalnį. Atvykus V. J. išlipo iš automobilio ir nuėjo namo, ji paliko mašiną aikštelėje ir pasakė V. seseriai V., kad brolis išgėręs ir, kad ši jį vestųsi namo. Aikštelėje jie visi turėjo toliau gerti alų. Toliau niekur su jais liudytoja nevyko. Ji pati buvo Linksmakalnyje, kai kitas draugas pasakė, kad įvyko avarija. Pasakė, kad mašina atsitrenkusi į medį, atvykusi gaisrinė ir greitoji. Atvykusi į įvykio vietą pamatė, kad tenai yra V. V. BMW, jis pats buvo greitojoje. L. K. buvo mašinos gale, t.y. ant galinės sėdynės per vidurį. A. M. ištraukė iš keleivio pusės. Vairuotojo pusėje nieko nebuvo. Liudytoja G. K. patvirtino, kad L. K. buvo automobilio gale, per vidurį, vairuotojo sėdynė buvo tuščia. Kaltinamasis buvo greitosios automobilyje. L. K. dar buvo netrauktas iš automobilio, o A. M. išiminėjo iš keleivio sėdynės. Kažkada ir anksčiau yra tekę vairuoti kaltinamojo automobilį. Nežino kodėl jo automobilį mėtė. Mano, kad taip yra dėl to, jog ratai dideli, bet, matyt, ir daugiau kas buvo. Automobilio visi dokumentai buvo tvarkingi. Teigė, kad kaltinamasis mėgsta vairuoti išgėręs, nes jis daug kartų baustas administracine tvarka už tai, kad, neturėdamas vairuotojo teisių, vairuodavo.
Liudytojas V. B. parodė, jog dirba Prienų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Tai nutiko 2012-04-01 už Išlaužo. Gavo pranešimą, kad prispausti trys žmonės. Įvykis buvo 19-20 km. kelio Kaunas- Prienai-Alytus ruože. Atvyko jau po Garliavos komandos atvykimo, buvo po 21 val. vakaro. Kartu vyko ugniagesys A. D., I. F., R. K.. Buvo vienas žmogus gale ant mašinos sėdynės, jį išėmė rankų pagalba, jis prispaustas nebuvo, perdavė medikams. Negalėtų apibūdinti to žmogaus, kurį išėmė iš mašinos. Sužalojimų nesimatė, gyvybės ženklų nevertino, jisai nešnekėjo. Daugiau žmonių mašinoje nebuvo. Sėdinčių salėje žmonių nepažįsta.
Liudytojas L. G., dirbantis 3 priešgaisrinėje gelbėjimo komandoje Kaune, parodė, kad, gavę iškvietimą, iš Garliavos vyko į gelbėjimo darbus. Iš Garliavos be jo dar važiavo K. ir K.. Dar buvo kviesta ir Prienų komanda. Jų komanda į įvykio vietą atvažiavo pirma, jų rūpestis buvo kuo greičiau atiduoti medikams sužeistus žmones. Reikėjo vieną žmogų išgelbėti, kuris gulėjo gale ir, berods, buvo prispaustas. Dar vienas lyg tai sėdėjo keleivio sėdynėje priekyje. Pas jį paklausė kaip jaučiasi, šis atsakė, kad galva labai plyšta. Gale žmogus buvo nesąmoningas. Vairuotojo automobilyje nebuvo. Nepamena ar jiems atvykus, jau buvo atvykę medikai. Abu žmones, buvusius automobilyje, perdavė medikams.
Liudytojas R. P. parodė, kad dirba Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje operacinio skyriaus vyresniuoju specialistu. Buvo gautas pranešimas, kad kelyje yra autoįvykis ir yra prispaustų žmonių. Buvo išsiųstos Garliavos ir Prienų komandos. Važiavo abu skyriai. Pirmiausia atvažiavo Garliavos komanda. Po to jis pats vyko pažiūrėti kaip vykdomi gelbėjimo darbai. Atvykus matė du greitosios pagalbos automobilius. Vienas nukentėjęs jau buvo ištrauktas ir perduotas medikams, kitas buvo ištraukinėjamas. Vairuotojo automobilyje nematė. Pagal pirminį pranešimą buvo nurodyta, kad trys žmonės prispausti. Atvykus pasakė, kad du prispausti. Iš kur buvo atvykę greitosios pagalbos automobiliai, liudytojas nežino. Matė, kad iškeldinėjo žmogų nuo galinės automobilio sėdynės. Į gydymo įstaigą buvo išvežti du žmonės, vienas su viena greitąja buvo vežamas, kitas su kita.
Liudytojas G. B., Kauno greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas, parodė, kad vyko į Linksmakalnį, Prienų raj., kur buvo eismo įvykis. Įvykio vietoje vienas vyrukas buvo prispaustas automobilio gale ant sėdynės, o kitas keleivis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Vairuotojo vietoje nieko nebuvo. Vežė du jaunuolius, t.y. tą, kuris vaikščiojo, ir tą, kuris sėdėjo šalia jo. Vaikinus nuvežė į KMUK, o gale prispaustą vaikiną paliko kitai greitosios medicinos pagalbos brigadai. Su juo važiavo slaugytoja L. K.. Jai žinomos tokios pačios aplinkybės. Vieną vaikiną į greitosios automobilį atnešė ant neštuvų, o kitas vaikinas jau sėdėjo jų greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Vairuotojo pusėje nieko nebuvo. Jie paėmė vaikiną iš priekinės keleivio pusės. Tas vaikinas, kuris vaikščiojo, nebuvo praradęs sąmonės, bet jis buvo kažkoks nestabilus. Jis lyg kalbėjo, kad kažkur važiavo ar grįžo, apie tai, kas vairavo, nekalbėjo. Nežino, ar tas vaikinas, kuris vaikščiojo, buvo blaivus. Į Kauno klinikas vežė vaikščiojantį žmogų ir žmogų, išimtą iš priekinės keleivio pusės, o žmogų iš automobilio galo vežė kitas greitosios medicinos pagalbos automobilis. Dėl L. K. pildomų medicininių dokumentų pirminėje stadijoje atvykus į eismo įvykį paaiškino, kad ji pildo dokumentus kas liečia medicininę pusę. Patvirtino, jog L. K. turėjo supildyti kažkokius dokumentus, ji užrašo tai, kas reikalinga medicinai. Pamena, kad vaikinui, kuris sėdėjo priekinėje automobilio keleivio pusėje, buvo dėtas kaklo įtvaras ir jį ant neštuvų kartu su gaisrininkais dėjo į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Kitas vaikinas pats važiavo su jais, jis sėdėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pirminius medicininius duomenis slaugytoja teikia medicinos įstaigai, į kurią yra nuvežamas ligonis. Patvirtino, kad tas vaikinas, kurį nešė su neštuvais, sėdėjo keleivio vietoje. Jį reikėjo išimti iš automobilio, nes kažkas buvo automobilio durims nutikę. Duris plėtė su gelbėtojais ir tada ėmė keleivį iš keleivio sėdynės. Keleivis pats savarankiškai nepajėgė išlipti iš automobilio.
Liudytojas V. T., dirbantis ugniagesiu - gelbėtoju Kauno priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Garliavos komandoje, parodė, kad nukentėjusiuosius bandė traukti iš mašinos, vienas iš jų sėdėjo šalia vairuotojo sėdynės, o kitas - už jo. Kelio pavadinimo neatsimena, buvo vykta nuo Garliavos link Prienų. Matė du nukentėjusius asmenis įvykio vietoje. Įvykio vietoje buvo BMV automobilis sidabrinės spalvos. Kai priėjo prie mašinos, tai vairuotojo automobilyje nebuvo. Vienas iš nukentėjusiųjų sėdėjo šalia vairuotojo keleivio sėdynėje, o kitas buvo už pastarojo galutinėje automobilio sėdynėje. Priekyje automobilio sėdintis žmogus buvo su gyvybės ženklais, o gale buvęs žmogus atrodė kaip nualpęs, be sąmonės. Priekyje automobilio sėdintis keleivis buvo sąmoningas, automobilio vairuotojo nematė. Traukė nukentėjusius žmones iš mašinos. Kai atvažiavo į įvykio vietą, pirmiausia rinkosi reikiamą įrangą ir tada traukė nukentėjusiuosius žmones. Dėl sužalojimų nukentėjusiojo, sėdėjusio priekinėje automobilio sėdynėje, paaiškino, kad jam galėjo būti kojų ir nugaros sužalojimai. Be ugniagesių pagalbos jis nebūtų galėjęs išlipti iš mašinos, nes jo kojos nuo smūgio buvo prispaustos dėl mašinos konstrukcijos. Vadavo priekinėje automobilio sėdynėje sėdintį žmogų. Iškirpo duris ir tik tada keleivis galėjo išlipti. Negalėjo keleivis peršokti į vairuotojo vietą. Atsimena K. ir L., kurio pavardę pamiršo, buvusius ekipaže. Paskui atvyko dar viena ugniagesių komanda. Daugiausia buvo sugadinta priekinė automobilio dalis, šalia vairuotojo keleivio pusėje.
Teisėjai, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nuostatomis, pagarsinus liudytojos L. K., kuri dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, nurodžius, kad daugiau informacijos, be tos, kuri užfiksuota iš greitosios medicinos pagalbos kortelės F.Nr. 110/a, duomenis pagal bylos medžiagą, pareikalautą iš Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos brigados (t.2, b.l. 11-12, 16, 17, 22, 28, 33, 35), nes liudytoja atvykti į teismo posėdį negali ir prašo vadovautis pirminiais medicininiais dokumentais, matyti, kad slaugytoja L. K., greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje 2012-04-01 Nr. (duomenys neskelbtini), aprašydama pagal policijos kvietimą V. V., dalyvavusio eismo įvykyje, sveikatos būklę, 21.12 val. pažymėjo, kad šis rastas vaikščiojantis šalia automobilio. Sąmoningas, įvykį prisimena, sąmonės praradęs nebuvo. Į klausimą ar vairavo jis – tyli. Dešinio viršutinio voko srityje muštinė – plėštinė žaizda, kojų rankų lūžių nestebima, iš burnos alkoholio kvapas, nusiskundimų neturi. Diagnozė – dešinio viršutinio voko žaizda, girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialistų išvados, kiti faktiniai bylos duomenys:
Iš tarnybinio pranešimo (t.1, b.l.2) matyti, kad 2012-04-01 21.01 val. kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 19 km. 270 m. įvyko eismo įvykis, kurio metu V. V. vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio metu vairuotojas nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės medį. Įvykio metu buvo sužalotas automobilio vairuotojas ir keleiviai A. M. ir L. K..
Iš 2012-04-01 transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto Nr. 01/04/12 matyti, kad po eismo įvykio apgadinta transporto priemonė BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutempta vilkiku į automobilių saugojimo aikštelę Ašmintos k., Prienų raj. (t.1, b.l.25), kuri V. V. grąžinta 2013-01-24 (t.1, b.l.26).
2012-03-07 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis pavirtina, kad V. V. automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 10000 litų įsigijo iš J. Z. (t.1, b.l.22).
VĮ Regitra duomenimis V. V. yra motociklo Suzuki, valst Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2010-07-01 (t.1, b.l.78).
Automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-03-22 techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis atitinka techninius reikalavimus, apžiūra galioja iki 2013-03-22 (t.1, b.l.23).
Aplinkybes dėl Kelių transporto eismo saugumo bei transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo patvirtina 2012-04-01 - 2012-04-02 eismo įvykių suvestinės (t.1, b.l.5) ir pirminės bendrosios policijos informacijos duomenys (t.1, b.l.6-8).
Automobilio BMW 3 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių draudimo liudijimas prasideda 2011-09-30 baigiasi 2012-09-29 AB Lietuvos draudimas (t.1, b.l.24).
AB Lietuvos draudimas kreipėsi į Prienų rajono PK dėl informacijos apie įvykį, kurio metu nukentėjo apdraustas turtas BMW 3 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.27, 29).
Pirminės greitosios pagalbos 2012-04-01, Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nustatyta, kad V. K. nukentėjęs autoįvykyje keleivis, sėdėjęs ant galinės automobilio sėdynės, ištrauktas ugniagesių gelbėtojų, nesąmoningas, žodinio ir motorinio atsako, dešinys šlaunikaulis deformuotas, kvėpavimas krintantis, koma (t.2, b.l.34).
Greitosios medicinos kortelės 2012-04-01 duomenimis, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl A. M. būklės pažymėta, kad nukentėjęs keleivis rastas sėdintis priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vairuotojo, prispaustas mašinos nuolaužų. Sąmoningas, būklė stabili, skausminga nugaros sritis, iš burnos jaučiamas alkoholio kvapas, kalba ir orientacija sutrikusi alkoholio poveikyje. Teigia sąmonės praradęs nebuvo, apie įvykį prisimena (t.2, b.l.36).
2012-04-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienų r., kelyje Kaunas-Prienai-Alytus 19 km. 270 m. Po eismo įvykio automobilis BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kairėje kelio pusėje esančiame griovyje. Nuo automobilio BMW 320 priekinės ašies iki dešinio važiuojamosios dalies kelkraščio yra 16,5 m., o nuo galinės ašies iki to paties kelkraščio yra 19,4 m. Nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto pietryčių rytų kryptimi yra automobilio dvi slydimo žymės. Kairiojo automobilio rato šoninė slydimo žymė 15,2 m. ilgio, dešiniojo automobilio rato šoninė slydimo žymė 13,2 m. (t.1, b.l.9-10).
Transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo 2012-04-01 protokole nurodyta, kad automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta priekinis bamperis, priekinis dešinys posūkio žibintas, priekinis stiklas, stogas, dešiniojo šono priekinės ir užpakalinės durys, dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, dešinys slenkstis, dešinys statramstis (t.1, b.l.19-20).
2012-04-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 324/12(02) konstatuota, kad L. K. mirties priežastis sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, trauminė smegenų edema. Tai komplikavosi antrine galvos smegenų išemija, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, ūmiu sunkiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, plaučių edema. Konstatuota kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio, trauminė smegenų edema, skeveldrinis dešinio šonkaulio ir skersinis dešiniojo blauzdikaulio lūžimas; odos nubrozdinimai kaktoje, viršugalvyje, dešinėje blauzdoje ir pėdoje; poodinės kraujosruvos viršutiniame dešinės akies voke, dešinėje plaštakoje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. L. K. mirė 2012-04-04 8.40 val. LSMUL VšĮ Kauno Klinikose (t.1, b.l.44-48).
2012-07-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 659/12(06) konstatuota, kad A. M. galvos bei veido sumušimas, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžimas, paviršiniai odos nubrozdinimai veide. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.57-59).
2012-11-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1068/12(06) konstatuota, kad V. V. galvos ir veido sumušimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galimybės kurioje automobilio vietoje sėdėjo V. V. atsakyti ekspertai neturi galimybės (t.1, b.l.87-90).
2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2744(12) nurodyta, kad tikėtina, kad eismo įvykio metu L. K. buvo ant automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje. Ttikėtina, kad eismo įvykio metu A. M. buvo ant automobilio BMW 320, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dešinės (keleivio) sėdynės. Tikėtina, kad eismo įvykio metu L. K. ir A. M. nevairavo automobilio BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.38-41).
2012-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3083/12(01) nurodyta, kad L. K. kraujyje rasta 2,15 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l.49).
2012-04-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3085/12(01) nurodyta, kad A. M. kraujyje rasta 3,35 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l.60).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 3086/12(01) nurodyta, kad V. V. kraujyje rasta 2,17 promilės etilo alkoholio (t.1, b.l.85).
2012-04-01 eismo įvykio nuotraukos pateiktos CD diske (t.1, b.l.17).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa raštu patvirtino, kad AB „Lietuvos draudimas“ žalą, padarytą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlygino, pervesdama pinigus į Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą (t.1, b.l.34).
Teismui perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, pripažinta nukentėjusiąja V. K. (t.2, b.l.52) pareiškė patikslintą 294000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.132, 175-176).
Byloje gauta advokato V. K., atstovavusio nukentėjusiosios V. K. interesus byloje, pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės naudai priteistina 908,80 Lt už suteiktas paslaugas (t.2, b.l.38).
Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad Valstybinei ligonių kasai išmokėta 15968,29 Lt už L. K. ir A. M. suteiktas gydymo paslaugas. A. M. išmokėta 2714 Lt draudimo išmoka (2632 Lt neturtinei žalai atlyginti, 82 Lt kuro išlaidoms kompensuoti), V. K. išmokėta 15210 Lt draudimo išmoka dėl L. K. žūties (6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4160 Lt laidojimo išlaidų ir 5050 Lt kapavietės tvarkymo išlaidoms kompensuoti. Pažymėjo, kad dėl šio įvykio yra išmokėta maksimali suma neturtinei žalai atlyginti – 8632 Lt (t.1, b.l.170, 179, 187, 189-194, t.2, b.l.29).
Taigi, bylos duomenimis darytina išvada, kad kaltinamasis V. V. vairavo jam priklausančią transporto priemonę BMW 320 būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vienu šiurkščiausių būdų pažeisdamas kelių eismo taisykles, dėl ko kilo skaudžios pasekmės, žuvo vienas žmogus, o kito buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokias aplinkybes aplinkybes patvirtina liudytojų G. K., V. J. parodymai, nukentėjusiojo A. M. parodymai, specialisto išvados, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai. Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltės neneigė, bet ir nedviprasmiškai nepatvirtino, kad būtent jis įvykus eismo įvykiui vairavo jam priklausančią transporto priemonę BMV 320. Vienok, tokias aplinkybes neginčijamai patvirtina pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas neturi teisinio pagrindo, nes jie iš esmės sutapo detalėse, prieštaravimų tarp jų nėra. 2012-12-31 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje specialistas, vadovaudamasis tyrimo metodikomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, į klausimus, kuris iš automobilyje buvusių asmenų buvo kurioje sėdynėje (keleivio ar vairuotojo vietoje) nurodė, jog tikėtina, kad nurodyto įvykio metu L. K. buvo ant užpakalinės automobilio sėdynės dešinėje pusėje, o eismo įvykio metu A. M. buvo ant automobilio priekinės dešinės keleivio sėdynės, kad eismo įvykio metu L. K., A. M. nevairavo automobilio. Nors specialistas, duodamas išvadą dėl atitinkamų asmenų konkrečios buvimo vietos, davė tikėtiną išvadą, tačiau šias aplinkybes patvirtino ir kiti teisminio nagrinėjimo metu surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojas G. B., kuris vairavo greitosios medicinos pagalbos automobilį, atvykęs į įvykio vietą matė, todėl patvirtino, kad automobilyje buvo du asmenys - vienas priekinėje automobilio sėdynėje, kitas - galinėje automobilio sėdynėje. Atsižvelgiant į tai, kokie sužalojimai po eismo įvykio buvo nustatyti nukentėjusiajam A. M., t.y. gaktikaulio lūžimas, dėl kurio šis negalėjo vaikščioti, ir, kad jis, būdamas prispaustas, be gelbėtojų pagalbos negalėjo išlipti, ir tik gelbėtojam atlikus automobilio ardymo darbus buvo perduotas greitosios pagalbos darbuotojams, atmeta gynybos versijas, kad jis galėjo pasikeisti vietomis, kadangi reikėjo karpyti automobilį, kad nukentėjusįjį A. M. ištraukti, patvirtina ir pirmiau apklaustų liudytojų ugniagesių gelbėtojų, kuriais abejoti teismas neturi jokio teisinio pagrindo bei pateis nukentėjusiojo A. M. parodymai. Taigi, bylos duomenų visetu akivaizdu, kad automobilį eismo įvykio metu vairavo kaltinamasis V. V., nes nukentėjusysis A. M. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o žuvusysis L. K. buvo automobilio gale. Jokių kitų asmenų, važiavusių automobiliu BMW 320 paskutinėje stadijoje, nebuvo, to nepatvirtino nei kaltinamasis, nei nukentėjęs asmuo, nei liudytojai, tokių aplinkybių teismas nenustatė ir kitų bylos duomenų pagrindu. Teisminio nagrinėjimo metu pagarsinta slaugytojos L. K. pažyma apie eismo įvykio vietoje nustatytas aplinkybes, ką ji konstatavo kaip medicinos darbuotoja, taip pat patvirtina, kad L. K. buvo galinėje automobilio sėdynėje, A. M. - vairuotojo dešinėje pusėje, o transporto priemonę vairavo būtent kaltinamasis V. V.. Medicininėje pažymoje pakanka objektyvių duomenų ir apie kaltinamojo būseną, sveikatos būklę, jo suvokimo bei mąstymo lygį po autoįvykio, ką patvirtina greitosios pagalbos medicinos darbuotojos L. užfiksuoti duomenys atvykus į įvykio vietą pirminėje medicininėje pažymoje apie V. V.. Liudytojas G. B. ir V. T. patvirtino aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su L. K., kurie fiksuoti pradinėje įvykio stadijoje medicinos ekipažui atvykus į įvykio vietą, rašytiniais duomenimis, šie parodymai iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo A. M. bei liudytojų G. K. ir V. J. parodymus. Taigi, bylos duomenimis įrodyta, kad kaltinamasis V. V., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neturint tam teisės, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo įstatyme numatytos skaudžios pasekmės, t.y. buvo nesunkiai sutrikdyta A. M. sveikata ir eismo įvykio pasekoje žuvo automobilio keleivis L. K.. Pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles, baudžiamosios teisės doktriną nusikalstamose veikose, jei dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų kyla skirtingo pobūdžio pasekmės, veiksmai kvalifikuojami pagal sunkiausias pasekmes, kas atitinka kaltinimą pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d.
V. K. (t.2, b.l.52) pareiškė patikslintą 294000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t.1, b.l.132, 175-176). Byloje pateikta advokato V. K., atstovavusio nukentėjusiosios V. K. interesus byloje, pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės naudai priteistina 908,80 Lt už suteiktas paslaugas (t.2, b.l.38). Atstovas teisiamajame posėdyje nurodė, kad nukentėjusiosios V. K. sveikatos būklė po 2012-04-01 patirto nervinio streso pablogėjo, ligonė gydyta ambulatoriškai, konsultuota specialistų. Nukentėjusioji dėl patirto įvykio ir šiuo metu gydosi ambulatoriškai. Nukentėjusioji patvirtino, jog draudimas neturtinę ir turtinę žalą jai pervedė į vyro sąskaitą.
Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai Pažymėtina, kad CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis Civilinio kodekso nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismą, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, elgesį po eismo įvykio. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinus kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos. Minėto įstatymo 11 straipsnis numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra: 1) iki 2009 m. gruodžio 10 d. – 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100 000 eurų dėl žalos turtui; 2) nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. birželio 10 d. – 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui; 3) nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko 2012-04-01. Pagal įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nustatyta - 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos). Neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigas (CK 6.250 str.). CK 6.250 str. 2 d. neturtinės žalos nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės, 2) žalą padariusio asmens kaltė. 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis, 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis, 5) kitos, turinčios reikšmės bylai aplinkybės, 6) teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Dėl šių motyvų spręstina, kad žuvusiojo L. K. motina V. K. turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatymo nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Teismas sutinka, kad nukentėjusioji, praradusi vienintelį savo sūnų, sužlugo, moraliai, ji skaudžiai išgyveno jauno, užauginto vaiko netektį, iškentė neapsakomą ir nepamatuojamą dvasinį skausmą, iki šiol pergyvena praradimo jausmą. Motinos netektis negali būti kompensuojama jokiais pinigais. Vienok, teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, laiko svarbia ir tą aplinkybę, kad žuvusysis L. K. (jo kraujyje rasta 2,15 promilės etilo alkoholio) nuo 2012-04-01 popietės iki eismo įvykio, kuris įvyko vakare, apie 21 val., kartu su kaltinamuoju V. V. vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad jis pats ir kaltinamasis išgėrę, nenutraukė neteisėtų kaltinamojo veiksmų, toliau kartu važinėjo V. V. automobiliu BMW, dėl ko laikytina, jog dalinai ir pats prisiėmė riziką dėl kilsiančių pasekmių. Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pateiktais duomenimis dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad Valstybinei ligonių kasai išmokėta 15968,29 Lt už L. K. ir A. M. suteiktas gydymo paslaugas. A. M. išmokėta 2714 Lt draudimo išmoka (2632 Lt neturtinei žalai atlyginti, 82 Lt kuro išlaidoms kompensuoti), V. K. išmokėta 15210 Lt draudimo išmoka dėl L. K. žūties (6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 4160 Lt laidojimo išlaidų ir 5050 Lt kapavietės tvarkymo išlaidoms kompensuoti. Pažymėjo, kad dėl šio įvykio yra išmokėta maksimali suma neturtinei žalai atlyginti – 8632 Lt (t.1, b.l.170, 179, 187, 189-194, t.2, b.l.29). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis atsakovas abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu atlygino maksimalią sumą - 8632 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, ir nors šiuo momentu jo turtinė padėtis nėra gera, nedirba, registruotino turto neturi, tačiau, imant domėn, kad perspektyvoje, nesant duomenų, kad sveikatos būklė neleidžia jam dirbti, susiras darbą ir dirbs, gaus pajamas ir turės galimybę atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, siekiant optimaliai atlyginti padarytą skriaudą, užtikrinti kompensavimo bei teisingumo principų įgyvendinimą, atsižvelgiant į draudimo kompanijos atlygintą 6000 Lt neturtinės žalos išmoką, nukentėjusiajai V. K. priteistina 34000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kas suminėje išraiškoje su jau išmokėta neturtinei žalai atlyginti suma, įvertinus žuvusiojo elgesį, sudarytų 40000 Lt.
Pažymėtina, kad skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio (teistumai, baustumai už administracinius pažeidimus) ir kitų svarbių aplinkybių (kaltinamojo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos), atliktų veiksmų intensyvumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai. Skiriant kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo principais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. V. V. pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis V. V. praeityje neteistas, teisiamas pirmą kartą už neatsargų nusikaltimą, vienok, dėl šios nusikalstamos veikos kilo itin skaudžios ir negrįžtamos pasekmės. Nors nusikalstama veika priskirtina prie neatsargių nusikaltimų, tačiau vertintina tai, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje jis jau kelis kartus buvo baustas už grubius kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su vairavimu neturint tam teisių, esant neblaiviam, kas rodo, kad išvadų iš anksčiau taikytų poveikio priemonių kaltinamasis nepadarė, yra linkęs ignoruoti kelių eismo taisyklių reikalavimus, kas charakterizuoja jį iš neigiamos pusės bei didina pavojingumą visuomenei. Vartodamas alkoholinius gėrimus kaltinamasis žinojo, kad vairavimas išgėrus yra uždrausta įstatymo, todėl turėjo pareigą įvertinti, kad, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio bei neturint tam teisės, jis gali nesuvaldyti automobilio ir numatyti dėl tokio pateis elgesio galimai kilsiančias pasekmes. Kaltinamasis psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su motina, seserimis ir broliais, yra jauno ir darbingo amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes girtumas laikytinas veiką kvalifikuojančiu požymiu. Nukentėjusysis A. M. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, nurodydamas, kad jo niekas per prievartą į kaltinamojo automobilį nesodino, nukentėjusioji V. K. kaltinamajam dėl sūnaus žūties atleisti negali, palaiko civilinį ieškinį pilnoje apimtyje, nurodė, kad kaltinamasis jos neatsiprašė, žalos, dėl sūnaus netekties neatlygino. Šios aplinkybės taip pat vertintinos individualizuojant bausmę.
Dėl gynėjos nurodytų aplinkybių taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, pažymėtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos BK 75 str. nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingas antivisuomeninis požiūris, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta net 2,17 promilės etilo alkoholio, sėdo prie vairo, jo veikimas buvo ypatingai lengvabūdiškas ir grubus. Taigi, akivaizdu, kad jis suvokė, jog – taip šiukščiai pažeidžia Kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, kas ir įvyko. Transporto priemonės vairavimas būnant stipriai apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles, ir dėl ko žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatė griežtesnes bausmes, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti kitos kaltininko asmenybės savybės, jaunas amžius ir pan., be to, teismas negali ignoruoti nukentėjusiosios, netekusios vienintelio sūnaus, interesų ir nuomonės, ankstesnių kaltinamojo baustumų administracine tvarka. Visa tai vertinama kaip paneigianti galimybė tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Taigi, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, vertinant tai, kad kaltinamasis šiurkščiai ignoravo Kelių eismo taisykles, kurio pasekmės negrįžtamai sunkios - jauno žmogaus mirtis, skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios V. K. atstovas prašė priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų 908,80 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l.38). Tokio dydžio suma yra pagrįsta pateiktais duomenimis, todėl priteistina iš kaltinamojo V. V..
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirti bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BVK 90 str. nuostatomis, V. V. bausmę paskirti atlikti atviroje kolonijoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios V. K. civilinį ieškinį. Priteisti iš V. V. V. K. naudai 34000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. V. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 908,80 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.