Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, langų montuotojas, teistas:

1) 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams;

2) 2013-12-31 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2012-12-19 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams;

3) 2014-01-31 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013-12-31 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) 2014-02-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 10 mėnesių;

5) 2014-02-24 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2014-04-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2014-01-31 ir 2014-02-20 Trakų rūmų nuosprendžiais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

6) 2015-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) terminuotu laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta 2014-04-28 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

7) 2019-03-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu 60 parų, 2019-07-05 bausmę atliko;

8) 2021-01-22 Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 MGL (3 000 eurų) bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką, 56 MGL (2 800 eurų) bauda. Baudos išieškojimą vykdo Vilniaus miesto antstolis Arminas Naujokaitis;

9) 2022-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, 2023-10-09 bausmę atliko, turintis neišnykusį teistumą

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Įvertinus pirmiau nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir vadovaujantis jais nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad E. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, t. y. kaltiname nurodytu laiku ir vietoje sugadino svetimą turtą – L. D. priklausančio lengvojo automobilio Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą ir apgadino automobilio dangtį (gaubtą) bei jo apdailą.

Be paties E. Č. parodymų, kuomet jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios L. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad kas galėjo apgadinti jai priklausantį automobilį, nežino, tik įtaria, kad tai galėjo padaryti pas kaimynę V. P. atvykęs vyras, kurio nepažįsta; liudytojų V. P., R. G. parodymais, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis, kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, veikdamas tyčia, apgadino svetimą turtą, t. y. suvokė, kad gadina nukentėjusiajai L. D. priklausantį automobilį, numatė, jog dėl jo veiksmų bus sugadintas svetimas turtas ir norėjo taip veikti. Byloje nustatyta, kad bendra apgadinto vertė viršija 10 MGL dydį, tačiau neviršija 400 MGL dydžio. Taigi kaltinamojo veika atitinka BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tad pagal šią teisės normą kvalifikuota teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

E. Č. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausme ir dydžiu.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. Č. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Surašydama pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė prašė pripažinti E. Č. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Taigi šiuo metu galiojanti BK 27 straipsnio redakcija švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl taikytina E. Č.

Sprendžiant dėl asmens pripažinimo recidyvistu, įvertinama, ar asmuo teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis. E. Č. anksčiau teistas devynis kartus, paskutinį kartą teistas 2022-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bausmę atliko. Taip pat šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptariamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas mano, kad šiuo atveju tikslinga kaltinamąjį E. Č. pripažinti recidyvistu ir tai laikyti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis, kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis E. Č. teistas devynis kartus, kartu pažymėtina, kad kaltinamasis E. Č. per penkerius metus administracine tvarka baustas 11 kartų, paskutinį kartą 2024-08-02 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 2 dalį 260 eurų bauda, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą. Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad ankstesniu baudžiamuoju įsakymu skirta su laisvės atėmimu nesusijusį bausmę kaltinamasis vykdyti vengė ir vėl nusikalto. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kadangi arešto bausmė BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas gali paskirti nuteistajam šio straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis E. Č. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realios laisvės atėmimo bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 3 (trims) mėnesiams intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, įpareigojant E. Č. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

VI. Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. D. pateikė civilinį ieškinį dėl 795,44 eurų, t. y. 645,44 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos, atlyginimo. L. D. reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo, įsipareigojo atlyginti. Esant šioms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje nustačius, kad nukentėjusioji turtinę žalą patyrė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, L. D. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo E. Č. L. D. naudai 645,44 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginti.

2025-10-13 susitarimu dėl žalos atlyginimo kaltinamasis E. Č. pasirašė įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad nukentėjusiajai L. D. padarytą 645,44 Eur turtinę ir neturinę 150 Eur žalą atlygins per 3 mėnesius, todėl vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsniu, 69 straipsniu, E. Č. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant nusikaltimu padarytą nukentėjusiajai L. D. 645,44 eurų turtinę žalą atlyginti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – betoninė plytelė, perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina.

DVD diskas, 1 vnt., su telefono sujungimų išklotine, DVD diskas su parodymų patikrinimo vietoje filmuotu vaizdo įrašu, paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu E. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant 3 (trims) mėnesiams intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis pagal nuteistojo gyvenamąją vietą, įpareigojant E. Č. visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu E. Č. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsniu, 69 straipsniu, skirti E. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant nusikaltimu padarytą nukentėjusiajai L. D. 645,44 eurų turtinę žalą atlyginti per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

L. D. civilinį ieškinį patenkinti ir iš E. Č. civilinio ieškovo naudai priteisti 645,44 Eur turtinės ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

E. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti, o prie bylos medžiagos saugomą E. Č. asmens tapatybė kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti E. Č.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - betoninę plytelę, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. 2 (dvi) kompaktines laikmenas, palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti E. Č., kad nuteistieji, kuriems paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba;

4) jeigu asmuo vengia laikytis probacijos sąlygų, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal teismo baudžiamąjį įsakymą paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.