Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui D. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo atstovas, taip pat ir atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems paskelbta ABTĮ nustatyta tvarka. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla išnagrinėta iš esmės pareiškėjo atstovui bei atsakovui nedalyvaujant.

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p. numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, 12 str. 1 - 2 p. reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str. apibrėžia, kad savivaldybių institucijoms yra pavesta organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o 30 str. 1 d. numato, jog savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. 2008-11-27 sprendimu Nr. T-214 Alytaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Alytaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų turinio analizė leidžia konstatuoti, kad vietinė rinkliava – tai Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Nuostatai imperatyviai numato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais už 100 m² nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 11 p.- 12 p.). Pagal Nuostatų 15 p. - 16 p. turinį pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Remdamasis oficialiais viešojo registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už einamąjį ketvirtį ir mokėjimo terminus, rinkliavos dydį bei pateikia mokėjimo pranešimų spausdinimo ir įteikimo paslaugas teikiančiai įmonei, kuri jį iki kiekvieno ketvirčio antro mėnesio dešimtos dienos pateikia kiekvienam vietinės rinkliavos mokėtojui (Nuostatų 20 p.). Vietinė rinkliava turi būti sumokama iki kiekvieno ketvirčio paskutinės dienos (Nuostatų 22 p.).

Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto, esančio Alytaus miesto savivaldybės teritorijoje, savininkas (turtą su trečiuoju suinteresuotu asmeniu valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Pateikti duomenys taip pat patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas yra atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė ir tai pažymėta viešajame registre (CK 3.87 str., 3.88 str.). Toks turtas turi būti valdomas ir disponuojama juo abiejų bendrasavininkių susitarimu (CK 3.92 str. 1 d.). Tiek Nekilnojamojo turto registro įstatymo (2 str. – 4 str.), tiek Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (3 str., 9 str.), taip pat paminėtų įstatymų pagrindu priimtų atitinkamų Nuostatų normų analizė patvirtina išvadą, jog viešųjų registrų duomenys laikomi teisingais, kol jie nepakeisti (nenuginčyti) teisės aktų nustatyta tvarka. Iš to seka, kad atsakovas ir tretysis asmuo pareiškėjo atžvilgiu yra solidarieji skolininkai ir todėl pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykti ir vienas iš skolininkų – šiuo atveju atsakovas (CK 6.6 str. 1 – 4 d.). Dėl to atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, kadangi įvykdęs solidariąją prievolę, jis įgys regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į trečiąjį asmenį – turto bendrasavininkį (CK 6.9 str.). Darydamas šią išvadą teismas vertina ir tai, kad ABTĮ normos reglamentuoja, jog atsakovą byloje nurodo pareiškėjas ir keisti arba įtraukti naują atsakovą galima tik su pareiškėjo sutikimu bei jo iniciatyva (ABTĮ 54 str.).

Tai duoda pagrindą išvadai, kad pagal Nuostatų 5 p. atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas (ABTĮ 57 str.). Be to, iš pateiktų Įspėjimų bei Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų matyti, kad atsakovas nuo 2009-07-01 iki 2014-09-30 nepilnai mokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, todėl pagrįstai susidarė pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas ir skundas patenkintinas visiškai (ABTĮ 57 str.).

Aktualu ir tai, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d. vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą atsakovui atsiranda pagal Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų imperatyvias nuostatas. Tai ne kartą konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str., 20 str., 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-275/2012, 2012-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012 ir kt.), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse LVAT pabrėžė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (pvz. šiukšlių išvežimu). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, turi būti vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos visoje savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Iš to seka, kad teisiškai nėra svarbus realiai susidariusių atliekų kiekis arba jų išvežimo (neišvežimo) periodiškumas. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas, todėl patenkintinas visiškai (ABTĮ 57 str.). Teismas akcentuoja ir tai, jog LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra betarpiškai siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“. Šį principą išreiškia ABTĮ 44 str. 1 d., nustatanti, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 str. 2 d. nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas su advokatų profesine bendrija yra sudariusi teisinių paslaugų teikimo sutartį. Turėtas teismo išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas surašant skundą pagrindžia pareiškėjo pinigų mokėjimą patvirtinantys dokumentai ir bankinio mokėjimo kvitas. Iš pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 50 Lt (14 EUR) suma. Rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (Rekomendacijų 7 p.). LRV 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013-01-01 patvirtino 1000 Lt minimalią mėnesinę algą (toliau - MMA). Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos akivaizdžiai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių ir laikytinos protingomis bei pagrįstomis (ABTĮ 57 str.). Pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkintinas visiškai (ABTĮ 44 - 45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 4 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 104 EUR (šimtą keturis eurus)(359,19 Lt) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2014-09-30.

Priteisti iš atsakovo D. B. pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 14 EUR (keturiolika eurų) (50 Lt) teismo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.