Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-239-594/2016, kurioje D. Z. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, motyvuojant tuo, kad nustatyti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pažeidimai, trukdantys tinkamam, išsamiam ir nešališkam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui.

Nei 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu nuorašas, nei jo išsiuntimą pagrindžiantis 2016 m. vasario 3 d. lydraštis Nr. 2S-(204)-6429, kuriais, kaip teigiama prokuroro skunde, buvo išsiųsti civilinio ieškovo atstovės E. K. tarnybinio elektroninio pašto adresu, teisme nebuvo gauti. Prokuroro pridėtas vidinio prokuratūros sistemos siunčiamų dokumentų registro elektroninis išrašas nėra tinkamas skundžiamo nutarimo įteikimo teismui įrodymas, kadangi nei teismo atstovė, nei kiti teismo darbuotojai šia sistema nesinaudoja ir neturi prieigos prie šios sistemos. Dėl šių priežasčių, su 2016 m. vasario 3 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) teismo atstovė susipažino tik 2016 m. kovo 15 d., o jo nuorašą gavo 2016 m. kovo 18 d., kai teismas sumokėjo už dokumentų kopijavimą. Todėl ir BPK 214 str. 5 d. nustatytą terminą prokuroro nutarimui apskųsti civilinis ieškovas pagrįstai skaičiavo nuo nurodytos datos - 2016 m. kovo 18 d., taip pat prašė jį atnaujinti, kadangi šis terminas buvo labai nežymiai (tik vieną dieną) praleistas. Teismo administracijos atstovai objektyviai negalėjo priimti sprendimo dėl nutarimo apskundimo nesusipažinus su jo turiniu, be to, pagal BPK 214 str. 5 d. skundai dėl prokuroro nutarimo gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos nenumato civiliniam ieškovui ar kitiems proceso dalyviams pareigos teikti informaciją dėl ketinimų skųsti ikiteisminio tyrimo metu priimtus procesinius sprendimus, o prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo teismo per nustatytą terminą nebuvo pateiktas, kadangi teismas nesiekė ikiteisminio tyrimo papildymo. Teismo vadovybė 2016 m. kovo 18 d. susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, priėmė sprendimą siekti skundžiamo prokuroro 2016 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu, panaikinimo, o ne prašyti papildyti ikiteisminį tyrimą, taigi pasirinko alternatyvų civilinio ieškovo teisių gynimo būdą. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui nepriėmus dėl teismo skundo jokio procesinio sprendimo BPK nustatyta tvarka, buvo užkirstas kelias civiliniam ieškovui ginti savo pažeistas teises ikiteisminio tyrimo procese.

Atsiliepime į skundą nesutinkama su prokuroro pozicija, kad gavusi teismo skundą dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei prašymą atnaujinti terminą šiam skundui paduoti jau po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, prokuratūra nekompetentinga nei spręsti skundo priėmimo klausimo, nei priimti sprendimo dėl jame keliamų klausimų. Prokuroras, atsisakydamas nagrinėti teismo 2016 m. balandžio 8 d. skundą, nepagrįstai rėmėsi Generalinio prokuroro patvirtintų rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui 9 punkto 3 dalies nuostata, kurioje kalbama apie terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikti prašymus dėl šio tyrimo papildymo. Kauno apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje padarė bylos medžiaga pagrįstą išvadą, kad prokuroras turėjo spręsti (duomenys neskelbtini) teismo pateikto skundo dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo klausimą BPK 214 str. nustatyta tvarka, o to neatlikęs, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Neatlikus būtinų papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų, nebus pilnai atskleistos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o tai neabejotinai turės įtakos ir teisingam civilinio ieškinio baudžiamojoje bylos išsprendimui.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro skundas tenkinamas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 straipsnio nuostatos. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Pažymėtina, kad pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, esminiais šio Kodekso pažeidimais laikytini tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių suvaržomos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie kliudo teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BPK 369 straipsnio 3 dalies prasme baudžiamojo proceso teisės pažeidimas trukdo priimti teisingą sprendimą, t. y. priežastinis ryšys tarp baudžiamojo proceso teisės pažeidimo ir neteisingo teismo sprendimo priėmimo (neteisingo bylos išnagrinėjimo) yra tada, kai negalima atmesti galimybės, kad, nepadarius baudžiamojo proceso teisės pažeidimo, byla būtų išnagrinėta kitaip. Priežastinio ryšio tarp baudžiamojo proceso teisės pažeidimo ir neteisingo teismo sprendimo priėmimo nėra tada, kai yra visiškai akivaizdu, kad baudžiamojo proceso teisės pažeidimas neturėjo jokios įtakos teismo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-942/2015).

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad prokuroras pažeidė BPK nustatytą prokuroro priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarką, tokiu būdu padarydamas esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo tinkamam, išsamiam ir nešališkam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Aukštesnysis prokuroras turėjo spręsti (duomenys neskelbtini) teismo pateikto skundo dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmimo klausimą BPK 214 straipsnio nustatyta tvarka. Įvertinus skundžiamoje nutartyje nurodytas aplinkybes, skundo argumentus, kitus baudžiamosios bylos duomenis, konstatuotina, kad apygardos teismo išvada, kad nagrinėjimu atveju buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo teismui nagrinėti bylą, ir dėl to nepagrįstai perdavė bylą prokurorui, yra nepagrįsta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas ne tik D. Z., bet ir A. K., tačiau Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Valerijus Sevostjanovas 2016 m. vasario 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl A. K. nutraukė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo išaiškinta ir šio procesinio sprendimo apskundimo tvarka – per 20 dienų nuo nutarimo gavimo dienos skundžiamas aukštesniajam prokurorui (b. t. 7, b. l. 153-164). Iš prokuroro aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad vykdant BPK 214 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir 8¹ straipsnio 6 dalies nuostatas, šis nutarimas civilinio ieškovo atstovei E. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2016 m. vasario 3 d. 15.51 val. (t. 11, b. l. 63-66). Pagal BPK 8¹ straipsnio 6 dalį, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms prokuratūra procesinius dokumentus ikiteisminio tyrimo metu įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Nors atsiliepime į skundą nurodoma, kad prokuroro pridėtas vidinio prokuratūros sistemos siunčiamų dokumentų registro elektroninis išrašas nėra tinkamas skundžiamo nutarimo įteikimo teismui įrodymas, kadangi nei teismo atstovė, nei kiti teismo darbuotojai šia sistema nesinaudoja ir neturi prie jos prieigos, tačiau iš minėtų duomenų aiškiai matyti, kad prokuroro nutarimas buvo siunčiamas anksčiau nurodytu elektroninio pašto adresu. Kaip pagrįstai nurodoma prokuroro skunde, tuo pačiu elektroninio pašto adresu civilinio ieškovo atstovui išsiuntus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, Vilniaus apskrities VPK KP ENTV buvo gautas pranešimas, kad atstovas pageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, todėl nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu buvo išsiųstas tinkamu elektroninio pašto adresu. Taigi, BPK 214 straipsnio 3, 4, 5 dalių ir 8¹ straipsnio 6 dalies nuostatos buvo įvykdytos tinkamai.

Per BPK 214 str. 5 d. nustatytą terminą negavus proceso dalyvių skundų dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui 2016 m. kovo 3 d. pavedė atlikti BPK 218 str. numatytus veiksmus. Per nustatytą terminą negavus proceso dalyvių prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą, šiam procesiniam veiksmui vadovaujantis prokuroras 2016 m. balandžio 8 d. surašė kaltinamąjį aktą ir baudžiamąją bylą vadovaujantis BPK 220 str. perdavė teismui, tokiu būdu pabaigdamas ikiteisminį tyrimą (t. 11, b. l. 69). 2016 m. balandžio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo gautas (duomenys neskelbtini) teismo pirmininko pasirašytas 2016 m. balandžio 8 d. skundas dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą asmens atžvilgiu (t. 11, b. l. 70). Šis skundas prokuratūroje buvo gautas jau baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perdavus teismui, t. y. pasibaigus ikiteisminio tyrimo stadijai. Skunde pagrįstai nurodoma, kad pasibaigus ikiteisminio tyrimo stadijai, baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus nagrinėti teisme, prokuroras ir aukštesnysis prokuroras neteko kompetencijos priimti proceso sprendimus, skirtus šiai baudžiamojo proceso stadijai. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstas skundžiamos nutarties argumentas, kad šiuo atveju prokuratūroje vis tiek turėjo būti išspręstas skundo priėmimo klausimas BPK 214 straipsnyje numatyta tvarka. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo atveju buvo pažeista BPK nustatyta prokuroro priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą tvarka, ir tokiu būdu buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas. Nors civilinio ieškovo atstovas paduodamas skundą dėl prokuroro 2016 m. vasario 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą siekė, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas būtų pateiktas ir A. K., tačiau šiuo metu minėtas prokuroro nutarimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pagal BPK 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, byla gali būti perduota prokurorui, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi, jei bylos nagrinėjimo teisme metu bus nustatyta, kad reikia papildyti ikiteisminį tyrimą, pareiškiant įtarimus ir kitiems asmenims, prokuroras turės galimybę pareikšti prašymą grąžinti jam bylą.

Skundą nagrinėjantis teismas taip pat nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje bei teismui nagrinėti bylą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2008, 2K-480/2012, 2K-556/2012). Iš nagrinėjamoje byloje esančio kaltinamojo akto turinio matyti, kad D. Z. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BK 184 straipsnio 2 dalies ir 223 straipsnio 1 dalies dispoziciją, nes kaltinamajame akte yra detaliai įvardyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamosios veiksmai, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, t. y. jame išdėstytos visos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis, taip pat pateikta veikų, kuriomis kaltinama D. Z., kvalifikacija, nurodant BK straipsnius ir jų dalis. Taigi pareikštas kaltinimas yra aiškus ir nepažeidžia kaltinamosios teisė į gynybą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartis, kuria nutarta baudžiamąją bylą Nr. 1-239-594/2016, kurioje D. Z. kaltinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui, naikintina ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama nagrinėti tam pačiam teismui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje D. Z. kaltinama pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.