- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- I-602-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. Č., F. P., V. Ž., L. G., S. P., E. U., M. D., P. S., R. R., L. Š., K. G., Ž. J., K. A., J. M., N. G., D. K., R. S., T. Š., A. V., A. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Č., F. P. (F. P.), V. Ž., L. G., S. P. (S. P.), E. U., M. D., P. S., R. R., L. Š. (L. Š.), K. G. (K. G.), Ž. J., K. A. (K. A.), J. M. (J. M.), N. G., D. K., R. S., T. Š., A. V. (A. V.) ir A. B., dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teismas 2018-01-09 nutartimi (b. l. 57–59) priėmė pareiškėjo V. D. skundo (b. l. 1–4) dalį tiek, kiek juo prašoma įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – VTS) vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodo, kad VTS vedėjas 2017-08-03 vienašališku pavedimu Nr. A121-17228/17(2.1.19-SM) (toliau – 2017-08-03 pavedimas) perkėlė jį dirbti į kitą ekipažą su kolega, su kuriuo nuolat kyla konfliktai. Apie tai 2018-08-03 tarnybiniu pranešimu Nr. A121-17273/17(2.1.19-SM4) (toliau – 2017-08-03 tarnybinis pranešimas) informavo VTS vedėją. Pareiškėjo nuomone, VTS vedėjas taip elgiasi tyčia, siekdamas pakenkti pareiškėjui dėl jo veiklos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinėje sąjungoje (toliau – Profesinė sąjunga), taip pat kerštaudamas už tai, kad dėl VTS vedėjo netinkamų veiksmų pareiškėjo iniciatyva 2017-08-01 buvo atvykusi Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI). Pareiškėjas VTS vedėjui pateikė siūlymus dėl ekipažų sudėties, tačiau pastarasis nenori atsižvelgti nei į pareiškėjo, nei į kolektyvo nuomonę. Administracijai leidus pasirinkti darbo pradžios laiką, 2017 m. balandžio mėn. vykusio VTS susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas pirmos pamainos laiką suskirstyti ir daliai darbuotojų leisti dirbti nuo 7.00 val. 2017 m. gegužės, birželio ir liepos mėn. darbuotojai dirbo pagal susirinkime nustatytą darbo laiką, tačiau VTS vedėjas, neatsižvelgdamas į susirinkime išreikštą darbuotojų nuomonę, 2017-08-03 pavedimu darbo pradžios laiką nustatė nuo 6.00 val. Pareiškėjas ir kiti kolegos prašėsi būti perkelti iš šios pamainos, tačiau vadovas į tai neatsižvelgė. Apie tai pareiškėjas 2017-08-31 tarnybiniu raštu Nr. A121-19250/17(2.1.19-SM4) (toliau – 2017-08-31 tarnybinis pranešimas)informavo VTS vedėją ir prašė vienašališkus sprendimus pakeisti, tačiau VTS vedėjas nenori atsižvelgti į kolektyvo nuomonę, nors privalo užtikrinti tinkamas, nežalojančias sveikatos darbo sąlygas, rūpintis, kad darbuotojai nepatirtų streso.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Administracija atsiliepime (b. l. 68–73) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
3.1. VTS funkcijos įtvirtintos Administracijos direktoriaus 2011-06-30 įsakymu Nr. 40-499 patvirtintuose VTS nuostatuose (toliau – VTS nuostatai), o jų 15 punkte nustatyta, kad VTS vadovauja vedėjas. VTS darbas turi būti atsakingai ir griežtai organizuojamas, kontroliuojamas bei koordinuojamas, kadangi šio skyriaus uždaviniai ir funkcijos yra susiję su viešosios tvarkos Vilniaus mieste palaikymu bei užtikrinimu. Administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-238 patvirtinto VTS vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – VTS vedėjo pareigybės aprašymas) 4 punkte įtvirtinta VTS vedėjo pareigybės paskirtis – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti VTS darbą, užtikrinti uždavinių ir funkcijų vykdymą, organizuoti įvairius patikrinimus, todėl būtent VTS vedėjas yra atsakingas ir turi teisę organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti VTS darbą.
3.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paskirtas dirbti su kitu porininku, kadangi pareiškėjo iki tol buvęs nuolatinis porininkas pradėjo dirbti Šeškinės seniūnijoje, o dabartinė pareiškėjo porininkė V. Ž. tuo metu taip pat neturėjo porininko. Pareiškėjo argumentai, dėl neva blogų V. Ž. vairavimo įgūdžių yra visiškai nepagrįsti, kadangi ši tarnautoja turi teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, be to kiti apklausti kolegos nurodė, kad ji vairuoja tvarkingai. VTS nėra nei policija, nei kita skubios pagalbos tarnyba, todėl vairuojant tarnybinius automobilius ekstremalių vairavimo įgūdžių nereikia. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VDI 2017-08-01 buvo atvykusi dėl netinkamų VTS vedėjo veiksmų, nes, kaip matyti iš byloje esančio VDI 2017-08-10 rašto, tyrimas dėl VTS veiklos buvo atliekamas gavus pareiškėjo 2017-06-11 skundą, o užbaigus tyrimą, pateiktos išvados, kuriose jokių VTS vedėjo netinkamų veiksmų nustatyta nebuvo. VTS ekipažai dažniausiai yra sudaryti iš to paties poskyrio tarnautojų, tačiau tais atvejais, kai poskyriai lieka su nelyginiu skaičiumi tarnautojų, ekipažai yra sudaromi iš skirtingų poskyrių tarnautojų. VTS vedėjas susipažino su pareiškėjo skunde nurodytu 2017-08-03 raštu Nr. A121-17273/17(2.1.19-SM4) ir su šiuo raštu supažindino tiesioginį pareiškėjo vadovą. Joks teisės aktas, nenumato pareigos VTS vedėjui sudarinėti tarnautojų pageidavimų sąrašus ir sprendimus priimti tik pritarus pavaldiems darbuotojams, todėl pareiškėjo prašymas nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti, yra visiškai nepagrįstas ir yra atmestinas. Pareiškėjo argumentai dėl priešiškų santykių su ekipažo porininke yra tik subjektyvi jo nuomonė ir galimai diskriminacinė dėl vairavimo įgūdžių, kadangi porininkė yra moteris.
3.3. Pareiškėjo reikalavimas grąžinti jį į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį yra nepagrįstas. VTS tarnautojai yra skirstomi į pamainas taip, kad kiekvienoje pamainoje būtų lygus darbuotojų skaičius, taip užtikrinant tolygų pamainų darbo krūvį bei tinkamą ir laiku atliktą VTS uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą. VTS tarnautojai, kaip matyti ir iš pareiškėjo pateiktų darbo grafikų, dirba slenkančiu grafiku, o kuriam tarnautojui (ekipažui) kokioje pamainoje skiriama dirbti, priklauso nuo poreikio organizuojant darbus. VTS vedėjas, sudarinėdamas darbų grafikus laikosi Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimų, jis turi teisę ir pareigą suskirstyti tarnautojų pamainas, ir atlieka tai taip, kad būtų užtikrinamas kokybiškas ir sklandus viso skyriaus funkcijų ir uždavinių įgyvendinimas. VTS darbuotojams sudarytos geros darbo sąlygos, t. y. visi VST darbuotojai yra apdrausti asmens draudimu juridiniams asmenims, tai reiškia, jog tarnautojai yra apdrausti nuo neįgalumo, traumų, mirties vykstant į darbą ir iš darbo, taip pat darbo metu, visi tarnautojai turi jiems skirtus tarnybinių uniformų komplektus, batus su šiuolaikinėm membranom, yra aprūpinti naujais tarnybiniais automobiliais, tarnautojams yra įrengtos persirengimo patalpos, tarnautojai turi mikrobangų krosnelę ir šaldytuvą, planšetinius kompiuterius, telefonus, racijas, GPS įrangą. VTS tarnautojas ne pats renkasi pamainą, o dirba toje pamainoje, į kurią yra paskirtas pagal patvirtintą grafiką, o jei tarnautojas pareiškia pagrįstą prašymą (pvz., šeimyninės aplinkybės)dėl pageidavimo dirbti kitoje pamainoje, į tai yra atsižvelgiama.
3.4. Administracijos darbuotojų darbo laiką reglamentuoja Administracijos direktoriaus 2011-08-17 įsakymu Nr. 40-611 patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklės (toliau – Darbo tvarkos taisyklės), kurių 4.6 punkte nustatyta, kad VTS darbuotojai, patruliuojantys Vilniaus mieste, visomis savaitės dienomis dirba po 8 valandas pagal departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą darbo grafiką. Kiekvieno VTS tarnautojo pareigybėje nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal Direktoriaus patvirtintą grafiką dirba pamainomis, slenkančiu grafiku. VTS darbo laikas nuo 6.00 – 23.00 val. yra reikalingas siekiant įgyvendinti šiam skyriui ir kiekvienam kontrolės poskyriui keliamus tikslus, todėl kiekvienam tarnautojui leisti sau pasirinkti darbo laiką ir sudaryti kiekvienam tarnautojui atskirą darbo laiko grafiką yra neįmanoma ir netikslinga. VTS vedėjas susipažino su pareiškėjo skunde nurodytais 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybiniais raštais, su jais supažindino tiesioginį pareiškėjo vadovą. Darbo grafikai kiekvienu atveju yra derinami ir su Profesine sąjunga, kuriai teigia atstovaujantis pareiškėjas, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos profsąjunga, šios profesinės sąjungos darbo grafikus suderino. Atsakovei nesuprantama, kodėl pareiškėjas teigia, kad darbo sąlygos pradedant darbą nuo 6.00 val. ryto nėra saugios ir sveikos, o nuo darbo sąlygos, pradedant jį nuo 7.00 val. – saugios ir sveikos. Taip pat nėra aišku, kodėl prašoma ne visiems tarnautojams pradėti darbo laiką nuo 7.00 val., o tik daliai (taip pat neaišku kuriai), kitiems darbuotojams paliekant darbo laiką nuo 6.00 val. ryto, kuris anot pareiškėjo neužtikrina saugių ir sveikų darbo sąlygų. Atsakovė informavo, kad šiuo metu vienam iš VTS tarnautojų išėjus iš darbo pareiškėjas 2018 m. vasario mėn. bus perkeltas į pamainą į kurią pageidavo būti perkeltas, taip pat jam bus paskirtas kitas, be kolegos likęs porininkas.
3.5. Pareiškėjo pateiktas įgaliojimas suteikia jam teisę Profesinės sąjungos vardu atlikti tam tikrus įgaliojime nurodytus veiksmus bei atstovauti Profesinės sąjungos interesams, tai reiškia, kad pareiškėjas gali atstovauti tik Profesinės sąjungos nariams, bet ne visiems VTS darbuotojams. Iš Profesinės sąjungos steigiamajame susirinkime dalyvavusių asmenų registracijos lapo, matyti, kad daugiau nei pusė Profesinės sąjungos steigėjų nėra Administracijos darbuotojai, tarp kurių yra netgi nedirbantis asmuo bei pensinio amžiaus asmuo. Pareiškėjui nepateikus Profesinės sąjungos narių sąrašo bei kitų dokumentų, patvirtinančių asmenų narystę šioje profesinėje sąjungoje, taip pat nepateikus įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teisę atstovauti VTS darbuotojų, nesančių Profesinės sąjungos nariais interesus šioje administracinėje byloje, pareiškėjo skundo reikalavimai, kuriuos jis reiškia visų darbuotojų vardu, turėtų būti atmesti, kaip pareikšti asmens neturinčio tam teisės.
4. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Č. ir F. P. atsiliepimuose (b. l. 175–176) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nėra ir niekada nebuvo Profesinės sąjungos nariais, todėl pareiškėjas jo teisių ir teisėtų interesų teisme neatstovauja. Teigia, kad jokių priešiškų santykių su VTS darbuotojais neturi, visada laikosi nustatyto darbo grafiko ir keblumų dirbti nuo 6.00 val. niekada neturėjo. Jų manymu, pamaina nuo 6.00 val. yra reikalinga dėl VTS darbo specifikos.
5. Tretieji suinteresuoti asmenys V. Ž., L. G., S. P., E. U., M. D., P. S., R. R., L. Š., K. G., Ž. J., K. A., J. M., N. G., D. K., R. S., T. Š., A. V. ir A. B. atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti VTS vedėją atlikti su darbo organizavimu šiame skyriuje susijusius veiksmus.
7. Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad: VTS vedėjas 2018-08-03 pavedimu Nr. A121-17228/17(2.1.19-SM4) „Dėl 2017 m. III ketvirčio VTS ekipažų sudėties ir patruliavimo teritorijos“ (2018-08-03 pavedimas), be kita ko, pavedė pareiškėjui nuo 2017-08-07 dirbti ekipaže su V. Ž. ir patruliuoti II sektoriuje (b. l. 5–6); pareiškėjas 2017-08-03 tarnybiniu pranešimu Nr. A121-17273/17(2.1.19-SM4) „Dėl darbo su VTS II-jo Kontrolės poskyrio vyriausiąja specialiste V. Ž.“ (2017-08-03 tarnybinis pranešimas) kreipėsi į VTS vedėją, be kita ko, prašydamas išspręsti susidariusią situaciją dėl VTS ekipažų sudėties bei nurodė, kad sprendimo būdai gali būti šie: pastovus ekipažų sudėties keitimas, pastovus ekipažų sudėties keitimas tik tarp ekipažų, kuriuose dirba mažai tarpusavyje suderinti asmenys, sąrašų sudarymas, kurie darbuotojai gali (nori) dirbti kartu, galimi ir kiti variantai (b. l. 7–9); pareiškėjas 2017-08-31 tarnybiniu pranešimu Nr. A121-19250/17(2.1.19-SM4) „Dėl vienašališkai priimtų sprendimų panaikinimo“ (2017-08-31 tarnybinis pranešimas) kreipėsi į VTS vedėją, be kita ko, prašydamas pakeisti vienašališką sprendimą dėl ekipažo sudėties keitimo bei sąrašų, kokie darbuotojai su kuo gali dirbti, sudarymo, pareiškėjo perkėlimo į kitą pamainą bei darbo laiko nuo 6.00 val. pirmoje pamainoje nustatymo (b. l. 12–13).
8. Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, reiškiantis, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kurioms grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012), nei kvaziteisminė institucija, nei teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (žr., pvz., LVAT 2008-09-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Todėl pirmiausiai būtina tiksliai nustatyti nagrinėjamos administracinės bylos dalyką.
9. Paminėtinos šios nagrinėjamos administracinės bylos dalykui nustatyti reikšmingos su pareiškėjo skundo pateikimu, tikslinimu ir priėmimu susijusios faktinės aplinkybės:
(1) Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT) 2017-10-11 gautas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti VTS vedėjo 2017-08-03 pavedimo Nr. A121-17228/17(2.1.19-SM4) dalį, kuria pareiškėjas paskiriamas nuolat dirbti su kolega, su kuriuo yra susiklostę priešiški santykiai ir kuris neturi pakankamų vairavimo įgūdžių; 2) įpareigoti VTS vedėją neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 3) įpareigoti VTS vedėją grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 4) įpareigoti VTS vedėją grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.;
(2) VAAT 2017-11-09 nutartimi (b. l. 31–32) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti. LVAT 2017-12-12 nutartimi (b. l. 41–46) panaikino VAAT 2017-11-09 nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VTS vadovą atlikti veiksmus (neskirti V. D. ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; įpareigoti VTS vedėją grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; įpareigoti VTS vedėją grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.) ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;
(3) VAAT 2017-12-18 nutartimi (b. l. 48–49) nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus apie tai, kokiu būdu Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas reagavo į pareiškėjo 2017-08-03 ir 2017-08-31 pateiktus tarnybinius pranešimus; pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo įgaliojimus atstovauti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus teisme, be kita ko, reiškiant reikalavimus nuolat keisti Viešosios tvarkos skyriuje sudarytų ekipažų sudėtis, sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti, be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas, atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį, įpareigoti Viešosios tvarkos skyriaus vedėją grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
(4) VAAT 2017-12-28 gauti pareiškėjo paaiškinimai (b. l. 51), kuriuose, be kita ko, teigiama, kad pareiškėjas Profesinės sąjungos vardu veikia pagal 2014-06-18 išduotą įgaliojimą, jį teismui pateikė, paaiškino, kad VTS vedėjas nėra pateikęs atsakymų į jo 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybinius pranešimus ir kad pareiškėjas palaiko visus pateiktame skunde reiškiamus prašymus;
(5) VAAT 2018-01-09 nutartimi (b. l. 57–59) priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti VTS vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
10. Įvertinus su skundo priėmimu susijusias aplinkybes, priimtos skundo dalies bei su ja susijusių reikalavimų turinį, visų byloje surinktų įrodymų kontekste, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neprašo įpareigoti VTS vedėją atsakyti į pareiškėjo 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybinius pranešimus, konstatuotina, kad, teikdamas skundą teismui, pareiškėjas siekia, kad būtų atlikti atitinkami jo darbo organizavimo pakeitimai. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir VTS vedėjo egzistuoja pavaldumo santykiai (t. y. tarnybiniai santykiai), o 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybinius pranešimus VTS vedėjui pareiškėjas teikė ne kaip valstybinio administravimo subjektui, o kaip darbdavio atstovui. Vadinasi, nagrinėjamas ginčas laikytinas tarnybiniu ginču dėl darbo sąlygų nustatymo ir (arba) pakeitimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas); šis ginčas nelaikytinas administraciniu ginču dėl valstybinio administravimo subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11. Atsižvelgiant į tai, šioje administracinėje byloje nebus sprendžiama dėl to, ar yra pagrindas įpareigoti VTS skyriaus vedėją atsakyti į pareiškėjo 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybinius pranešimus ir nebus vertinama ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas šiuo aspektu konstatuoti VTS skyriaus vedėjo neveikimą (t. y. vilkinimą atlikti veiksmus). Šioje byloje teismas vertins, ar yra pagrindas įpareigoti VTS vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
12. Tiek pareiškėjas, tiek VST vedėjas yra karjeros valstybės tarnautojai, o bendros jų abiejų funkcijos įtvirtintos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) ir Darbo tvarkos taisyklėse (b. l. 84–99). VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo, be kita ko: tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas). Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta, kad: VTS darbuotojai, patruliuojantys Vilniaus mieste, visomis savaitės dienomis dirba po 8 valandas pagal departamento direktoriaus įsakymu patvirtintą darbo grafiką, vienos valandos pietų pertraukos laikas nustatomas individualiai pagal darbo grafiką (4.6 punktas); Administracijos struktūrinių padalinių vadovai privalo užtikrinti efektyvų ir tinkamą padalinių darbą, kad viso Administracijos darbo laiko metu padaliniai vykdytų priskirtas funkcijas (4.8 punktas); personalo atsakomybę, uždavinius ir funkcijas nustato Administracijos struktūrinio padalinio, kuriame dirba tarnautojas ar darbuotojas, nuostatai ir tarnautojo ar darbuotojo pareigybės aprašymas (28 punktas); personalas privalo vykdyti, be kita ko, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams (53, 53.1 punktai).
13. VTS vedėjo funkcijos, susijusios su VTS skyriaus darbuotojų darbo organizavimu, inter alia (lot. k. be kita ko) su ekipažų sudarymu, jų sudėties keitimu, pamainų ir darbo laiko grafikų nustatymu įtvirtintos VTS nuostatuose (b. l. 96–99) ir VTS vedėjo pareigybės aprašyme (b. l. 74–75). VTS nuostatuose, be kita ko, nustatyta, kad šiam skyriui vadovauja vedėjas (15 punktas), kad šis skyrius dirba pagal Saugaus miesto departamento direktoriaus patvirtintus darbo grafikus (22 punktas). VTS vedėjo pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad VTS vedėjo pareigybė reikalinga organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šio skyriaus darbą, užtikrinti uždavinių įgyvendinimą ir funkcijų vykdymą, organizuoti įvairius patikrinimus. VTS vedėjo pareigybės aprašymo 7 punkte įtvirtintos šios VTS vedėjo funkcijos: planuoti, organizuoti ir kontroliuoti šio skyriaus darbą, užtikrinti kokybišką darbų atlikimą (7.1 punktas); paskirstyti darbus šio skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams (7.2 punktas).
14. Pareiškėjo funkcijos nustatytos Administracijos direktoriaus 2015-07-20 įsakymu Nr. 40-238 patvirtintame VTS 2-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme (toliau – VTS vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymas). Šiame aprašyme, be kita ko, nustatyta, kad: šias pareigas einantis valstybės tarnautojas turi turėti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones (6.3 punktas), atlieka patikrinimus pagal gautus pranešimus, skundus, pareiškimus, teisės aktų nustatyta tvarka vykdo VTS vedėjo ir VTS Poskyrio vedėjo pavedimus (7.2 punktas).
15. Nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju VTS vedėjas surašydamas 2018-08-03 pavedimą (t. y. sudarydamas ekipažus, nustatydamas jų sudėtis, darbo teritorijas) taip pat Saugaus miesto departamento direktoriui teikdamas tvirtinti VTS valstybės tarnautojų darbo grafikus, kuriuose atitinkamai kai kuriems VTS valstybės tarnautojams (įskaitant pareiškėją) buvo pavedama dirbti nuo 6.00 val., įgyvendino VTS nuostatų 15, 22 punktuose ir VTS vedėjo pareigybės aprašymo 7, 7.1, 7.2 punktuose įtvirtintas funkcijas planuoti, organizuoti šio skyriaus darbą, paskirstyti darbus šio skyriaus valstybės tarnautojams ir darbuotojams.
16. Pareiškėjo skunde, atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus įvertinus byloje surinktų rašytinių įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai, susiję su galimai tyčiniu VTS vedėjo elgesiu, pastarajam neva keršijant už pareiškėjo veiklą Profesinėje sąjungoje, iškviečiant VDI atlikti patikrinimą nesudaro jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju VTS vedėjas, surašydamas 2018-08-03 pavedimą (t. y. sudarydamas ekipažus, nustatydamas jų sudėtis, darbo teritorijas) taip pat Saugaus miesto departamento direktoriui teikdamas tvirtinti VTS valstybės tarnautojų darbo grafikus, kuriuose atitinkamai kai kuriems VTS valstybės tarnautojams (įskaitant pareiškėją) buvo pavedama dirbti nuo 6.00 val., veikė neteisėtai ir (arba) kokiu nors būdu pažeidė pareiškėjo teises. Teismas pritaria atsiliepime išdėstytai atsakovės pozicijai, kad pareiškėjo teiginiai dėl priešiškų santykių su ekipažo porininke yra tik subjektyvi jo nuomonė, o pareiškėjo teiginiai apie VTS vedėjo tariamą kerštą pastarajam teisėtais veiksmais paskiriant pareiškėją dirbti su tame pačiame skyriuje dirbančia valstybės tarnautoja V. Ž., pasisakymai apie ją yra ne tik, kad neetiški ir nekolegiški, bet galimai diskriminaciniai.
17. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2017-08-03 ir 2017-08-31 tarnybiniais pranešimais VTS vedėjo 2018-08-03 pavedimą kvestionuoja be teisėto pagrindo. Kartu paminėtina ir tai, kad skunde teismui pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VTS vedėją atlikti veiksmus (t. y. „neskirti <...> kitų darbuotojų dirbti su kolegomis“, „nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti“, „be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį“, „grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.“) susijęs ne tik su jo paties, bet ir su kitų VTS valstybės tarnautojų darbinėmis teisėmis ir pareigomis. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad dalis jų nepriklauso pareiškėjo atstovaujamai Profesinei sąjungai ir nėra suteikę pareiškėjui jokių įgaliojimų jų vardu kreiptis į teismą dėl darbo organizavimo (žr. pvz., b. l. 118, 124, 128). Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina priimtų nagrinėti pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumą.
18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus (t. y. įpareigoti VTS vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.) skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.