Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo L. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu penkiems mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 17 d. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. spalio 17 d., apie 17.28 val., Laisvės g., Plungės m., vairavo automobilį „Fiat Ulysse“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,65 promilės ± 0,017 promilės, po paklaidos 0,63 promilės). Tokiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 30¹ straipsnyje numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesija ar darbo pobūdis, taip pat šeimos narių vežiojimas į įstaigas nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodytos aplinkybės, kad L. B. nėra bausta ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl, pasak teismo, įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neteisingas, Institucijos teigimu, byloje nėra reikšmingos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors Insititucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, Institucijos apeliaciniame skunde keliamas pažeidėjai paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai taikė pažeidėjai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskyrė švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y., Institucija nesutinka su apylinkės teismo sprendimu skirti pažeidėjai trumpesnį nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju L. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patraukta už tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis (jos nėra ginčijamos) vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,65 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,63 promilės).

ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas L. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, specialios teisės atėmimo terminą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą L. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: byloje nustatytas lengvas pažeidėjos girtumo laipsnis – 0,65 promilės (± 0,017 promilės, po paklaidos 0,63 promilės), kuris nežymiai teviršijo teisės normos numatytą minimumą, nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailėjimasis padarius teisės pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, L. B. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad L. B. nesijautė neblaivi, todėl klaidingai įvertino savo galėjimą vairuoti, pažeidėja kritiškai vertina savo elgesį, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ji viena išlaiko šeimą, automobilis reikalingas nuvažiuoti į darbą iš Mažeikių r. į Plungę ir grįžti iš darbo į namus. Įvertinęs šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas taikė pažeidėjai L. B. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė trumpesnį, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas, papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, atimdamas teisę vairuoti penkiems mėnesiams.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas L. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė. Kaip ir nustatyta įstatyme, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo aplinkybes (pažeidimas fiksuotas 2014 m. spalio 17 d., apie 17.20 val., girtumas nežymiai viršija minimalią ribą), rėmėsi ATPK 31 straipsnyje nustatyta atsakomybę lengvinančia bei kitomis įstatyme nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Institucijos apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias apeliaciniame skunde minimas išskirtines aplinkybes nenurodama, tuo tarpu ATPK 30¹ straipsnyje įvardytus pagrindus teismas nustatė.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad L. B. padarytas pažeidimas nelaikomas mažareikšmiu, priešingai, jis vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju L. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį patraukta už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi – jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Teismas pažymi, kad byloje nustatytas lengvas pažeidėjo girtumo laipsnis – 0,65 promilės (įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą (± 0,017 promilės) pažeidėjos naudai, jos neblaivumo laipsnis būtų dar mažesnis – 0,63 promilės), jai vairuojant neblaiviai nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. L. B. iš karto prisipažino padariusi pažeidimą bei savo 2014 m. spalio 17 d. paaiškinime policijai nurodė, kad maždaug prieš valandą laiko trise išgėrė butelį šampano, nesijautė neblaivi, todėl vairavo automobilį, nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo (b. l. 15), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidėja tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, L. B. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nepriėmė sprendimo neskirti pažeidėjai ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tik skyrė trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, padarydamas pagrįstą išvadą, kad tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti ir nebus per švelni.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad L. B. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti Institucijos apeliacinį skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.