Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-15 · Administracinė byla Nr. I-578-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-15
Bylos Nr.
I-578-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Veslava Ruskan, Audrius Bakaveckas
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
V. J., R. K.
Kategorijos
  • 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-578-602/2007Procesinio sprendimo kategorija 11.1, 61. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008 m. vasario 15 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Audriaus Bakavecko, Mefodijos Povilaitienės sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei,

dalyvaujant pareiškėjui V. J., atstovei D. Puzirauskienei,atsakovo atstovei I. Šapokaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. J., R. K., dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas 2007-07-10 kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-16 sprendimą Nr. 01-194 dalyje dėl S. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekio buvusioje Pšykontek g., Vilniaus mieste (b.l. 83-84). Nurodė, kad jis yra pretendentas į I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise Vilniaus mieste valdytą žemę. Tik gavęs I. K. nuosavybės teisių atkūrimo bylą, sužinojo, jog Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-16 sprendime Nr. 01-194 yra padarytos šiurkščios klaidos, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą pagal I. K. 1992-03-31 pateiktą prašymą. Minėtame sprendime nurodoma, kad I. K. turi teisę pretenduoti į 0,1639 ha žemės buv. Pšykontek g., Vilniuje. Ši sprendimo dalis yra neteisėta ir neteisinga. Pareiškėjas nurodo, jog remiantis nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, matyti, jog atsakovas, priimdamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo archyvinius dokumentus, patvirtinančius aplinkybę, jog I. K. nuo 1933 m. buvo nekilnojamojo turto – 3 sklypų, esančių Vilniuje, Przykontek g., Nr. 3 – įgyto kaip S. K. palikimo. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje pateikta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-04-28 pažyma, patvirtinanti, kad S. K. nuosavybės teisėmis turėjo žemės sklypus Nr. 73, 75 ir 77 iš 572 kv. sieksnių žemės, kurią nupirko 1911 m. Po jo mirties (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismas 1932-05-04 sprendimu patvirtino turto paveldėtoja dukterį I. K.. Sprendimas dalyje dėl grąžinamo žemės kiekio prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms nuosavybės teisių atkūrimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad nei iki kreipimosi į teismą, nei vykstant teismo procesui, su atsakovu geruoju nepavyko išspręsti klausimo dėl žemės, į kurią turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės, kiekio patikslinimo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį palikti nenagrinėtu (b.l. 97-98). Atsakovas nurodė, jog 1991-10-02 I. K. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pateikdama nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. 1996-01-16 Vilniaus miesto nuosavybės teisių į žemę atstatymo tarnybos ir nuosavybės teisės į žemę Vilniaus mieste atstatymo klausimams nagrinėti komisija posėdyje nusprendė, kad I. K. nuosavybės teisėmis valdė 1639 kv. m. žemės. Vilniaus apskritis 1999-04-16 sprendimu Nr. 01-194 atkūrė nuosavybės teises I. K. į 0,1191 ha žemės Lakštingalų g. Vykdant tolesnį nuosavybės teisių atkūrimą, pakartotinai buvo peržiūrėti nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentai ir nustatyta, kad nėra pateiktas notariškai patvirtintas S. K. mirties liudijimas ir I. K. gimimo liudijimas. Pareiškėjui pateikus prašomus dokumentus, galima bus pakartotinai įvertinti nuosavybės teises patvirtinančius duomenis ir sprendimas koreguojamas administracine tvarka. Pažymėjo, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo gali būti patikslinami apskrities viršininko, jei dėl to neiškyla ginčas. Šiuo atveju pareiškėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, nepateikė reikiamų dokumentų, dėl to nėra galimybės apsvarstyti ginčijamo sprendimo tikslinimo galimybės neteismine tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinės bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka, pareiškėjo skundas paliktinas nenagrinėtu.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė palikti skundą nenagrinėtu. Nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs atsakovui sprendimo, kurį prašo patikslinti ir prašymo dėl įsakymo patikslinimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Tretysis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-16 sprendimu Nr. 01-194 I. K. yra atkurtos nuosavybės teisės į S. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą 0,1639 ha žemės buvusioje Pšykontek g. Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1191 ha 24163 Lt vertės žemės sklypą ind. gyv. namo statybai Lakštingalų gatvėje, Vilniuje (b.l. 110).

VĮ „Registrų centras“ pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-16 sprendimo pagrindu 1999-04-16 – 1999-05-06 buvo įregistruota I. K. nuosavybės teisė į 0,1191 ha žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje; 1999-05-06 – 2001-06-13 buvo įregistruota V. J. nuosavybės teisė į nurodytą sklypą; nuo 2001-06-13 yra įregistruota R. K. nuosavybės teisė į nurodytą sklypą (b.l. 194).

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2007-02-20 įsiteisėjusiu sprendimu yra nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. J., priėmė I. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (b.l. 101).

Nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad I. K. pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 1 arba 3 p., pagal kurį buvo priimtas ginčijamas įsakymas (nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, vaikams) buvo priskirta prie subjektų, kuriems galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į valdytą nekilnojamąjį turtą. Jeigu minėto įstatymo 2 str. 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d.). Todėl pareiškėjas turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą I. K. vardu.

I. K. 1991-10-02 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos iki nacionalizavimo valdytą, paveldėtą, turtą - 0,5 ha žemės, es. Pšykontek g. Vilniuje (b.l. 161, 167). Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas buvo sprendžiamas vadovaujantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1995-04-28 pažymėjimu ir Lietuvos valstybinio archyvo 1991-03-18 pažymėjimu (b.l. 165, 166). 1991-03-18 archyvo pažymėjime yra nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, ipotekos byloje yra žinių, jog I. K., S. nuo 1933 m. buvo nekilnojamojo turto – 3 sklypų Vilniuje, Przykontek 3, įgyto kaip S. K. palikimas, savininkė. 1995-04-28 archyvo pažymėjime yra nurodyta, kad Vilniaus miesto magistrato 1920-1939 m. archyviniame fonde, nekilnojamojo turto ir žemės sklypų savininkų sąraše įrašytas savininkas K. S. Vilniuje, Pšykontek gatvėje turėjęs 1639 kv.m. žemės, 1 mūrinį ir du medinius namus; tame pačiame archyviniame fonde gyventojų registracijos 1929-06-10 – 1931-03-13 knygoje, skiltyje „namo savininkas“ įrašyta S. K. mirė, dabar I. K.; Vilniaus apygardos teismo ipotekos skyriaus archyviniame fonde, Vilniaus miesto Pšykontek 3 nekilnojamojo turto 1911-1933 ipotekos knygoje yra žinių, jog S. K. nuosavybės teise valdė žemės sklypus Nr. 73, 75 ir 77 viso 572 kv. sieksnių žemės, kurią nupirko 1911 m., po jo mirties (duomenys neskelbtini) m., Vilniaus apygardos teismas 1932-05-04 sprendimu patvirtino turto paveldėtoja dukterį I. K.; Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, Priekampio 3 1940-03-30 – 1943-07-03 namų knygoje įrašyta savininkė I. K..

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvo pateikti gimimo akto nuorašas, patvirtinantis, kad I. K. tėvas buvo S. K., mirties liudijimo nuorašas, patvirtinantis S. K. mirties faktą bei datą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 163, 164).

Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantis 2005-06-09 Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštas, adresuotas I. K., patvirtina, kad minėtu laiku jau buvo inicijuotas klausimas dėl 1999 m. įsakymo patikslinimo, buvo pakartotinai tikrinami duomenys, buvo patikslintas įsakymas dėl eilių patvirtinimo ir buvo informuojama, kad reikia pateikti notariškai patvirtintas S. K. mirties liudijimo ir I. K. gimimo liudijimo kopijas (b.l. 107). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra duomenų, kad ankščiau būtų buvę reikalaujami nurodyti dokumentai.

2007-09-25, vykstant šios bylos nagrinėjimui, pareiškėjas pateikė Vilniaus apskrities viršininkui rašytinį pareiškimą, kuriame pareiškė analogišką reikalavimą kaip ir šioje byloje - ištaisyti klaidą įsakyme dėl žemės ploto (b.l. 200). 2007-11-05 raštu Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją apie 2005-06-09 savo raštą ir juo reikalautus dokumentus bei nurodė pateikti 1999-04-16 įsakymo originalą (t. 2, b.l. 2). Iš šio rašto turinio galima daryti išvadą, kad šiuo metu pareiškėjas nėra pateikęs tik 1999-04-16 įsakymo originalo, kiti reikalingi dokumentai yra pateikti.

Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. yra numatyta, kad jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka.

Šioje teisės normoje yra numatyta sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę keitimo tvarka, kuomet asmenys, kuriems sukuria teises įsakymas, iš esmės neginčija įsakymo ar viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso, užbaigto šiuo įsakymu, bet nurodyti asmenys ar apskrities viršininkas mano, jog įsakymas priimtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir juo atkurtų teisių apimtis turėtų būti pakeista. Įsakymas gali būti tikslinamas apskrities viršininko jeigu dėl to neiškyla ginčų. Iš aprašytų bylos duomenų matyti, kad toks tikrinimo procesas nuosavybės teisių atkūrimo byloje tęsėsi nuo 2005 m., atsakovas neabejotinai nustatė, kad nuosavybės teisės buvo atkurtos į mažesnį žemės plotą, negu savininkas valdė iki nacionalizavimo, ginčo dėl to tarp šalių nėra, tačiau atsakovas iki šiol nėra įvykdęs Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. numatyto reikalavimo. Todėl yra įpareigojamas vykdyti šį įstatymo reikalavimą teismo sprendimu.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog minėta teisės norma numato ikiteisminę tvarką, asmenims pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises. Šioje normoje nustatyta minėta įsakymo tikslinimo tvarka, kitos teisės ir pareigos apskrities viršininkui, o ne asmenims pretenduojantiems atkurti nuosavybės teises. Todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo atskiro prašymo. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra dokumentai, kurie sudarė pagrindą išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, kitaip negu buvo išspręstas ginčijamu įsakymu – I. K. prašymas atkurti nuosavybės teises į didesnį plotą žemės negu yra atkurtos nuosavybės teisės, bei nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4, 5, 9, 10 str.).

Dėl nurodytų motyvų, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p. pagrindu (Teismas skundą (prašymą) palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka). Nepagrįsti yra atsakovo argumentai dėl skundo palikimo nenagrinėtu nesant tarp šalių ginčo. Tokio skundo palikimo nenagrinėtu pagrindo įstatymas nenumato. Todėl paduotas skundas turi būti išnagrinėtas teismo, jeigu ir pripažįstama atsakovo pareiga yra nevykdoma geruoju.

Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai reikalavo pateikti notariškai patvirtintas S. K. mirties liudijimo ir I. K. gimimo liudijimo kopijas. Iš minėtų archyvo pažymėjimų matyti, kad visą žemę - 572 kv. sieksnių, nuo 1933 metų ir iki žemės nacionalizavimo valdė I. K., dokumentuose nurodytas žemės įsigijimo pagrindas – paveldėjimas po savo tėvo S. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmus palikimą teismo sprendimo pagrindu. Visi nurodyti faktai yra patvirtinti rašytiniais įrodymais. Iš nurodytų duomenų matyti, kad žemės savininku buvo I. K.. Todėl į nuosavybės teisių atkūrimo bylą neturėjo būti reikalaujami minėti dokumentai, patvirtinantys giminystės ryšį su savininku, nes asmuo, kurio vardu atkuriamos nuosavybės teisės – I. K., žemės nacionalizavimo metu pati buvo žemės savininkė. Todėl ginčijamame įsakyme neteisingai yra nurodytas buvęs žemės savininkas S. K.. Pastarasis faktas neturėjo esminės reikšmės atkuriant nuosavybės teises, nes I. K. turėtų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir kaip buvusio žemės savininko vaikas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.). Kadangi yra sprendžiamas įsakymo patikslinimo klausimas, todėl turėtų būti patikslinta taip pat ir dalis dėl buvusio žemės savininko.

Pareiškėjo naudai yra priteistina 96 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43-45 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. J. skundą patenkinti.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 1999-04-16 sprendimą Nr. 01-194 dalyje dėl įsakyme nurodyto 0,1639 ha S. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės kiekio buvusioje Pšykontek gatvėje Vilniuje, ir dėl įsakyme nurodyto buvusio žemės savininko.

Priteisti pareiškėjo V. J. naudai iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 96 Lt.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiMefodija PovilaitienėAudrius BakaveckasVeslava Ruskan