Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. T-350-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-19-749/2019Nutartis · 2019-10-15Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-350-1095/2020Nutartis · 2020-04-07Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-07
Bylos Nr.
T-350-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38265-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Nuteistasis
G. L.-T.
Kategorijos
Byla Nr. T-350-1095/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38265-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 7 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 01/7-941 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai G. L.-T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Teismas, susipažinęs su Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu ir nuteistosios asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. nuosprendžiu G. L.-T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas, ją atliekant pataisos namuose ir į ją įskaitant sulaikyme išbūtą laiką (2 paras). Bausmės pradžia – 2018 m. kovo 22 d. Bausmės pabaiga – 2021 m. kovo 20 d. 2019 m. kovo 20 d. nuteistoji atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 01/7-941 (už balsavo 6 nariai) nutarė G. L.-T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Tai, kad nuteistoji vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo nuo 60 balų vertinimo pradžioje iki 49 balų, elgesys bausmės atlikimo metu (aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi 12 klasėje, galiojančių nuobaudų neturi, skatinta 1 kartą) ir kitos reikšmingos aplinkybės (atliko didelę teismo paskirtos bausmės dalį, yra motyvuota atsisakyti žalingo alkoholio vartojimo), Komisijos vertinimu, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros atsiliepimas, pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

Komisijos nutarimas tvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Iš teismui pateikto nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji G. L.-T. yra atlikusi privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį norint taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes ji, kaip nuteistoji, kuriai paskirta bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, 2019 m. kovo 20 d. atliko 1/3 teismo paskirtos bausmės laiko (BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė (49 balai), turi būti vertinama, ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji anksčiau teista vieną kartą, bausmę pataisos namuose atlieka antrą kartą, priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. G. L.-T. Panevėžio pataisos namuose dalyvauja pataisos programose: baigė neformalaus švietimo programą „Pažink kompiuterį“, dalyvavo Apsaugos ir priežiūros specialisčių organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse: viktorinoje, gerumo akcijoje „Namukai“ (gamino namukus beglobėms katėms), dalyvavo ir sėkmingai baigė programą „Agresijos ir konflikto valdymas“, buvo nukreipta lankyti nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus ir nors iš pradžių nerodė didelės motyvacijos, bet pastarąjį pusmetį programoje dalyvavo noriai ir aktyviai (paaiškino, kad programa jai labai padeda, jaučiasi psichologiškai stipresnė), taip pat lanko Veikliųjų žmonių bendrijos užsiėmimus, sėkmingai dalyvavo elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokosi 12 klasėje, ruošiasi abitūros egzaminams, profesinio rengimo centre mokosi virėjo amato, vykdant integracijos į visuomenę programą, dalyvavo teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos.

Iki suėmimo nuteistoji legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Nuteistosios teigimu, pragyvenimo šaltinis buvo atlyginimas iš nelegalaus darbo, pašalpos, artimųjų materialinė parama. Teismo nuosprendžiu priteista 4520 Eur suma turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei 1020,90 Eur proceso išlaidų. Į pataisos namus atsiųsti antstolių patvarkymai 2235 Eur sumai. Bausmės atlikimo metu nuteistoji sumokėjo 165 Eur. Taip pat iš nuteistosios priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai (po 100 Eur per mėnesį), kurios atžvilgiu motinos valdžia apribota neterminuotai. Kol dirbo VĮ „Mūsų amatai“, nuteistoji išlaikymą mokėjo.

Atlikdama bausmę nuteistoji ištekėjo, santykius su vyru apibūdina kaip palaikančius, socialinius ryšius su juo palaiko telefoninių pokalbių, pasimatymų metu (vyras dirba užsienyje). Nuteistoji turi tėtį, močiutę, krikšto mamą. Socialinius ryšius su jais palaiko susirašinėdama laiškais, bendraudama telefoninių pokalbių bei pasimatymų metu. Santykiai su artimaisiais geri. Atlikusi bausmę vyks gyventi pas močiutę. Apie dukrą sužino iš savo močiutės, krikšto mamos, nes dukros globėja nenori bendrauti. Palaikantys ryšiai su šeima yra apsauginis, pakartotinio nuteistosios nusikalstamumo riziką mažinantis veiksnys.

Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus nuteistoji pažeidė 4 kartus (2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.), tačiau nuobaudos išnyko suėjus senaties terminui (taigi nuteistoji galiojančių nuobaudų neturi), o už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką skatinta 1 kartą (2020 m. sausio 23 d.).

Remiantis „OASys“ metodika gautais duomenimis, iš pradžių nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo 60 balų, 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo sumažėjusi iki 54 balų, o šiuo metu nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra sumažėjusi iki 49 balų. Taigi G. L.-T.s pakartotinio nusikalstamumo rizika nuo bausmės atlikimo pradžios iš viso yra sumažėjusi 11 balų. Statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 20 balų, o dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – 29 balus. Nurodyta nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizikos dinamika rodo, kad jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, nuosekli, stabili ir pakankamai greita.

Vienas iš kriminogeninių veiksnių yra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nesilaikymas, nes nuteistoji lygtinio paleidimo metu nepaisė apribojimų ir įvykdė naujas nusikalstamas veikas, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastaruoju metu fiksuojamos teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu pataisos namuose. Tai patvirtina aplinkybė, kad iš pradžių per trumpą laiką (2018 m. liepos–rugpjūčio mėn.) nuteistoji vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus buvo pažeidusi 4 kartus, tačiau vėliau bausmės atlikimo metu tokių pažeidimų nebeužfiksuota, priešingai, ji 2020 m. sausio 23 d. paskatinta už nepriekaištingą elgesį ir daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kiti du kriminogeniniai veiksniai – alkoholio vartojimas ir agresyvus elgesys yra susiję, nes smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistoji padarė apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau jos gyvenimo stiliuje nėra pastovių agresijos panaudojimo pavyzdžių. Nuteistoji teigia, kad būdama blaivi nėra linkusi elgtis neapgalvotai, impulsyviai, vengia konfliktinių situacijų, tačiau pavartojus alkoholio kritiškumas sumažėja ir tada ne visuomet apsvarsto savo veiksmus prieš juos atlikdama. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistoji pripažįsta, kad turi priklausomybę alkoholiui, supranta, kad tai problema, kurią reikia spręsti. Pastarąjį pusmetį nuteistoji noriai ir aktyviai lankė nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus bei paaiškino, kad programa jai labai padeda, jaučiasi psichologiškai stipresnė. Todėl nutarime pagrįstai nurodyta, kad nuteistoji yra motyvuota atsisakyti žalingo alkoholio vartojimo.

Nors problemų sprendimo įgūdžių stoka yra dar vienas nuteistosios kriminogeninis veiksnys, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistoji pagrindines problemines gyvenimo sritis atpažįsta, jaučia poreikį jas spręsti, yra numačiusi gana konkrečius sprendimo būdus. Nuteistoji yra išsikėlusi gana realistiškus ilgalaikius tikslus, numačiusi žingsnius jiems įgyvendinti, yra atvira mokymuisi iš klaidų. Nusikaltimą G. L.-T. įvykdė neapgalvotai, nes buvo išgėrusi, pasirinkusi netinkamus draugus. Supranta, kad praeityje pasiduodavo neigiamai įtakai, tačiau pastaruoju metu visus socialinius ryšius su asmenimis, kurie jai darė neigiamą įtaką, nutraukė. Komisijos posėdžio metu nuteistoji teigė, kad išėjusi į laisvę planuoja užbaigti 12 klasę, įgyti vidurinį išsilavinimą, vėliau su vyru apsigyvens Utenoje, planuoja įsidarbinti mėsos perdirbimo įmonėje.

Aptartas pakartotinio nusikalstamumo rizikos mažėjimas, tai, kad nuteistoji pripažįsta priklausomybę ir ėmėsi veiksmų ją spręsti (lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus), bei tai, kad nuteistoji vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, rodo nuteistosios teigiamus pokyčius probleminėse su alkoholiu, gyvenimo stiliumi ir draugais susijusiose srityse. Kaip nurodyta Komisijos nutarime, pagerėjo nuteistosios gebėjimas atpažinti padaryto nusikaltimo ir alkoholio vartojimo pasekmes, išskirti gyvenimo prioritetus, lankomi savitarpio paramos grupės, Veikliųjų žmonių užsiėmimai bei baigta elgesio korekcijos programa „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“ padėjo pamatyti piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį sau ir kitiems, kokią įtaką bei pasekmes turi pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai.

Šios nutarties priėmimo metu nuteistoji yra atlikusi daugiau nei 2 metus laisvės atėmimo bausmės iš paskirtų 3 metų, t. y. atliko jau daugiau nei 2/3 paskirtos bausmės. Atsižvelgęs į nustatytus G. L.-T.s kriminogeninius veiksnius, teismas daro išvadą, kad nors nuteistoji dar turi savo elgesį ir mąstymą koreguoti teigiama linkme, tačiau, teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, jos elgesio bausmės atlikimo metu korekciją į teigiamą pusę bei pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, todėl pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąją, kuri atliko didelę dalį paskirtos bausmės, toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nustatytos nuteistąją teigiamai apibūdinančios aplinkybės ir jos pasiekta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog G. L.-T. gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos, t. y. jog nuteistąją toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą probuotojo.

Komisijos nutarime taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei tvirtinamas, nuteistajai nustatant pareigas, kurios, teismo nuomone, turės teigiamos įtakos jos elgesiui ir skatins ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,

nutaria:

Patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 01/7-941 taikyti nuteistajai G. L.-T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir G. L.-T. nustatyti šias pareigas:

– per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

– per visą lygtinio paleidimo iš įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

– per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė