Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai R. K.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. G., VšĮ Klaipėdos butai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretieji asmenys D. G., VšĮ Klaipėdos butai atsiliepimų į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2019-01-07 butas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis ieškovui, buvo užpiltas iš viršuje esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, 2019-01-07 į užlietą butą buvo iškviesta UAB „Mano būstas“ avarinė tarnyba, kuri apžiūrėjo įvykio vietą ir surašė pažymą dėl buto užpylimo, kurioje nustatyta, kad avarija įvyko dėl netvarkingo 13 buto šalto vandens vamzdyno. 2019-01-16 butą apžiūrėjo MB „Bonada“ statybos inžinierius, turto vertintojas, surašyta lokali sąmata ir nustatytas žalos dydis nekilnojamajam turtui, pateikta informacija apie sugadinimų pobūdį. Pagal pateiktą atkūrimo kaštų nustatymo detalizacijos lokalinę sąmatą žalos dydis nekilnojamajam turtui – 2 041,09 Eur. Taip pat nustatyta, jog buto užpylimo metu nepataisomai sugadinti šie daiktai: 50 Eur vertės šviestuvas, 200 Eur vertės rašomasis – kompiuterio stalas. Be to, ieškovas turėjo papildomų būtinųjų išlaidų, susijusių su žalos dydžio nustatymu bei teisinių paslaugų suteikimu, kurias sudaro: 72,60 Eur už žalos dydžio nekilnojamajam turtui įvertinimą, 290 Eur už teisines paslaugas, iš viso 362,60 Eur.

Butas adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė 2009-07-27 su D. G. sudarė gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 510-2294. 2019-02-18 ieškovo atstovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę su pretenzija dėl padarytos žalos užpylus butą atlyginimo, nurodyta padaryta ir nustatyta žala, atsakovei pasiūlyta išspręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovė neatlygino ieškovui padarytos žalos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformulavęs taisyklę, jog turto sugadinimo atveju, kai įtariama, jog butas užpilamas iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) nesugebėjimas naudotis turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto ieškovas neprivalo įrodinėti, jis tik privalo įrodyti tą aplinkybę, jog buto užpylimo židinys yra viršuje esantis butas, o ne kiti šaltiniai.

Nagrinėjamu atveju ieškovui priklausančio buto užpylimas įvyko dėl viršuje esančio savininko, atsakovės, netinkamo turto valdymo ar naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens užpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534/2016). Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra trijų aukštų, butai Nr. 8 ir Nr. 13 yra vienas virš kito, t.y. ieškovui priklausantis butas Nr. 8 yra antrajame pastato aukšte, o virš jo – trečiajame pastato aukšte, yra butas Nr. 13, priklausantis atsakovei. Taip pat byloje pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Jūros būstas“ 2019-01-07 pažyma dėl ieškovo buto užpylimo, įvykio vietos apžiūros aktas, MB „Bonada“ žalos nustatymas nekilnojamajam turtui po užpylimo vandeniu Nr. BK-S-190131, fotonuotraukos, patvirtina, jog ieškovui priklausantis butas Nr. 8 buvo užpiltas iš viršuje esančio buto Nr. 13, nuosavybės teise priklausančio atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei. Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo užlietas kitas butas, buvo išnuomotas trečiajam asmeniui, nagrinėjamu atveju nepašalina atsakovės atsakomybės, kadangi nuomos sutarties sąlygos reguliuoja tik šios sutarties šalių tarpusavio santykius, t.y. atsakovo ir trečiojo asmens, tačiau nereguliuoja trečiųjų asmenų ir ieškovo tarpusavio santykių. Tuo pačiu įvertinama ir tai, kad pagal byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, atsakovei nuosavybės teise priklausantis ginčo butas iš esmės buvo netinkamas saugiai naudoti tretiesiems asmenims kitų kaimynų atžvilgiu, tačiau atsakovė nepagrįstai pasitikėdama leido trečiajam asmeniu naudotis netinkamu saugiai eksploatacijai bei naudojimui kaip gyvenamosiomis patalpomis butu, nesiėmė jokių konkrečių priemonių galimam įvykiui kilti bei atsirasti nustatytoms neigiamoms pasekmėms. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, jog byloje nebuvo ginčijamas žalos faktas bei dydis, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl laikoma įrodyta, jog ieškovui padarytos žalos dydis yra 2 653,69 Eur (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinus nustatytas aplinkybes bei tirtus įrodymus, daroma išvada, jog ieškovas įrodė savo reikalavimų pagrįstumą, todėl jo reikalavimas tenkintinas ir priteistina jam iš atsakovės 2 653,69 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.210 str. 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuria sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė 2 653,69 Eur privalėjo sumokėti iki 2019-03-12, tačiau nesumokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2019-03-13 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, 2019-11-20 iš atsakovės priteistina 91,08 Eur palūkanų.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 60 Eur žyminis mokestis ir 1 034 Eur už teisines paslaugas, viso 1 094 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui M. K. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės 2 653,69 Eur (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus 69 centus) žalos atlyginimo, 91,08 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 8 centus) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 2 744,77 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 77 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. lapkričio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 094 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.