- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- e2A-140-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) E.B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-03 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. patikslintą ieškinį dėl palikimo priėmimo (netiesioginis ieškinys) pareikštą atsakovui G. B., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: notarė Jūratė Mockuvienė, antstolis Dalius Traigys, S.B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, kreiptis į Vilniaus miesto 41-ajį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus; 2) atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, suteikti teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus, t. y. pateikti prašymą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, pateikti prašymą turto apyrašo sudarymui bei pateikti turto apyrašą Vilniaus miesto 41-ajam notarų biurui, kreiptis į Vilniaus miesto 41-ąjį notarų biurą pateikiant prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teises į paveldėtą turtą bei atlikti visus kitus su paveldėjimo priėmimu ir registravimu susijusius veiksmus.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. B. 2014-11-10 išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ieškovui E. B. dėl 9 000 Eur. Skolininkui G. B. vengiant atsiskaityti su kreditoriumi E.B., ieškovas 2015-01-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notarą Mindaugą Kačergį dėl vekselio apmokėjimo ir vykdomojo įrašo. Notaras Mindaugas Kačergis 2015-02-03 padarė vykdomąjį įrašą, reikalaujant iš skolininko G. B.išieškoti 9 000 Eur dydžio sumą. Notaro Mindaugo Kačergio atliktas vykdomasis įrašas 2015-02-10 buvo atiduotas antstoliui Daliui Traigiui vykdyti. Nepaisant to, atsakovas G.B. iki šiol nėra padengęs įsiskolinimo ir šiuo metu yra skolingas ieškovui E.B. 11 763,52 Eur.
3. Ieškovas pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina A. B.. Vadovaujantis Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro 2022-02-22 duomenimis, palikėja nebuvo sudariusi testamento, todėl atsirado paveldėjimo teisė pagal įstatymą. Nors terminas pareiškimams dėl palikėjos palikimo priėmimo suėjo 2022-04-10, tačiau pagal Testamentų registro duomenis matyti, jog 2022-02-24 palikėjos palikimą priėmė palikėjos sūnus S. B. (toliau – trečiasis asmuo). Ieškovas laikėsi pozicijos, kad atsakovas tyčia, vengdamas atsiskaityti su kreditoriumi, neįgyvendina savo teisės priimti palikėjos palikimo. Ieškovo turimais duomenimis, palikėjai asmeninės nuosavybės teise priklausė šis turtas: atsiskaitomosios sąskaitos lėšos; nekilnojamasis turtas – butas/patalpa (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog antstolis Dalius Traigys areštavo turtines teises į po skolininko G. B.motinos A. B.mirties likusį visą mirusiosios turtą (pinigines lėšas, nekilnojamąjį turtą). Turtas buvo areštuotas antstolio vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0241/15/00248-2 išieškojimo iš atsakovo, kaip skolininko, vykdymo tikslais. Atsakovui šiuo metu yra vykdomos 8 vykdomosios bylos ir bendras atsakovo įsiskolinimas kreditoriams yra 48 008,75 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina A. B.. Motina A. B. iki jos mirties rūpinosi, ją išlaikė ir prižiūrėjo trečiasis asmuo S. B.. Pagal motinos Aldonos B. iki mirties išreikštą norą ir valią, visą jos turtą turi paveldėti tik jos sūnus S. B.. Atsakovas gerbia savo motinos norą ir valią, todėl dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Taip pat nurodė, kad netiesioginį ieškinį turi teisę pareikšti už skolininką jo kreditorius trečiajam asmeniui, kurio atžvilgiu skolininkas turi reikalavimo teisę, tačiau jos neįgyvendina. Ieškovas reikalavimą reiškia atsakovui (pačiam skolininkui), o ne trečiajam asmeniui, kurį su atsakovu sietų tam tikra prievolė, todėl teismas neturi teisės taikyti netiesioginį ieškinį reglamentuojančių teisės normų. Pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas – tai asmens teisė, o ne pareiga, todėl nėra teisinio mechanizmo priversti asmenį pasinaudoti šia teise. Įstatymas draudžia versti kitą asmenį sudaryti bet kokį sandorį prieš jo valią.
6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Jūratė Mockuvienė, antstolis Dalius Traigys, S. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-10-03 sprendimu ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju įstatymų nustatytas terminas priimti palikimą jau yra suėjęs ir atsakovas palikimo nėra priėmęs, o pagal teisines pasekmes tai yra prilyginama atsisakymui priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei mano ieškovas, aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas nėra išreiškęs valios priimti palikimą, yra esminė, dėl kurios nagrinėjamoje byloje negali būti taikoma teismų praktika, kuomet įpėdinis jau yra išreiškęs valią priimti palikimą, tačiau neatlieka tam tikrų formalumų, kurie leistų išieškoti iš paveldėto turto (nesikreipia dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turto apyrašo sudarymo ir pan.). Taip pat nagrinėjamu atveju negali būti taikoma teismų praktika, kuomet, palikėjo įpėdiniui atsisakius priimti palikimą, buvo formuluojami kitokio pobūdžio ieškinio reikalavimai, kurių esmė – leisti nukreipti išieškojimą į paveldėtą turtą. Teismas pažymėjo, kad tiek taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą, tiek sprendžiant ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas savo ieškinyje neformuluoja reikalavimų, nukreiptų į palikimą sudarantį turtą.
9. Skundžiamame sprendime teismo konstatuota, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, tad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą, kitokio pobūdžio reikalavimų nagrinėjamoje byloje ieškovas nebuvo suformulavęs. Teiams išaiškino, kad vadovaujantis proceso įstatyme įtvirtintais rungimosi ir dispozityvumo principais, būtent ieškovas turėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodydamas savo pasirinktą teisių gynybos būdą) ir pagrindą bei įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas yra privataus pobūdžio, šis ginčas kilo iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektams galimybė laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir pareigomis nėra ribojama ir kurio nagrinėjimas nepatenka į viešojo intereso apsaugos sritį. Todėl nagrinėjamoje byloje teismui nebuvo pagrindo paneigti proceso dalyvių elgesio dispozityvumo principą ir išeiti už nagrinėjamo ginčo ribų. Konstatavus, jog ieškovas pasirinko netinkamą pažeistų teisių gynybos būdą, teismas dėl kitų ieškinio argumentų nepasisakė, nes vien ši aplinkybė, teismo vertinimu, sudarė pagrindą ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliantas (ieškovas) E. B.apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-03 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11 Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinyje ieškovo nurodyto civilinių teisių gynimo būdo suteikti ieškovui teisę (įgaliojimą) palikimą priimti atsakovo vardu. Teigia, jog tai atitinka CK 6.68 straipsnio 1 dalies nuostatas numatančias, kad netiesioginiu ieškiniu ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti priverstinai skolininko vardu įgyvendinti skolininko teises, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
Atsiliepimas
12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad palikimo priėmimas (kartu su palikėjo skolomis) arba atsisakymas jį priimti – tai asmens teisė, o ne pareiga, todėl nėra teisinio mechanizmo priversti asmenį pasinaudoti šia teise. Įstatymas draudžia versti kitą asmenį sudaryti bet kokį sandorį prieš jo valią. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Taigi, teisė paveldėti yra susijusi tik su įpėdiniu. Pagal CK 6.68 straipsnio 3 dalį kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas prašo ne tik įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę, tačiau atlikti iš esmės su atsakovo asmeninėmis teisėmis (ne pareigomis) priklausančius veiksmus, kurie nėra vykdytini ar kažkuriam trečiajam asmeniui privalomi.
13. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog jo ieškinyje pareikštas reikalavimas, kuriuo jis prašo suteikti teisę pačiam apeliantui be atskiro atsakovo sutikimo (atsakovo vardu) atlikti visus su palikimo priėmimo susijusius veiksmus, yra pirmosios instancijos teismo neišspręstas, tačiau su tokia apelianto nuomone nėra pagrindo sutikti. Iš esmės įpareigojimas įpėdinį priimti palikimą ir palikimo priėmimas įpėdinio, t. y. atsakovo, vardu yra tas pats veiksmas – įpėdinio valios išreiškimas priimti palikimą. Apeliantas negali atlikti už įpėdinį veiksmų, kurie yra išimtinai asmeninio pobūdžio. Kitokio pobūdžio reikalavimų apeliantas byloje nereiškė
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl palikimo priėmimo (netiesioginis ieškinys), pagrįstumo.
16. Byloje keliamas pagrindų netiesioginiam ieškiniui pareikšti egzistavimo klausimas. Apelianto (ieškovo) teigimu, ieškovas turi teisę reikalauti priverstinai skolininko vardu įgyvendinti skolininko teises, jei skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia ieškovo interesus.
17. CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jei skolininkas pats šių teisų neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Taigi netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytas sąlygas, pareiškia už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2015).
18. Netiesioginį ieškinį pareikšti galima, tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Be to, jis taip pat neturi teisės netiesioginiu ieškiniu reikalauti įgyvendinti su skolininko asmeniu susijusių teisių (pvz., teisės į neturtinės žalos atlyginimą, išlaikymą, žalos, padarytos sužalojant sveikatą, atlyginimą ir pan.) (CK 6.68 straipsnio 3 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
19. Ieškovo teisė į netiesioginį ieškinį šioje byloje galėjo būti įgyvendinta, reikalaujant nukreipti išieškojimą pagal atsakovo skolas ieškovui į turtą, kurį paveldėti turėjo teisę atsakovas, o ne ieškovui perimant atsakovo teises, tvarkant turto paveldėjimo reikalus. Tokia pozicija išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-19 nutartyje, priimtoje, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-98/2007 (“atsakovo kreditorės pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn”). Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nurodė, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Būtent įpareigoti įpėdinį priimti palikimą reikalavo ieškovas.
20. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje neformulavo reikalavimų, nukreiptų į palikimą sudarantį turtą. Ieškovas prašė: 1) įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties; 2) atsakovui neįgyvendinus per nustatytą terminą teismo įpareigojimo atlikti visus reikiamus veiksmus priimti palikimą po palikėjos A. B. mirties, suteikti teisę ieškovui be atskiro atsakovo sutikimo atlikti visus su palikimo priėmimu susijusius veiksmus. Ieškovas kėsinosi į atsakovo teisnumą (CK 2.4 straipsnis). Tokie veiksmai negalimi (CK 2.6 strtaipsnis). Palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Taigi, teisė paveldėti yra susijusi tik su įpėdiniu. Pagal CK 6.68 straipsnio 3 dalies nuostatas kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovas prašė ne tik įpareigoti atsakovą įregistruoti nuosavybės teisę, tačiau atlikti iš esmės su atsakovo asmeninėmis teisėmis priklausančius veiksmus. Ieškovo apeliacinio skundo argumentas apie „įgaliojimo išdavimą“ atsakovo vardu priimti palikimą yra tas pats neteisėtas siekis priversti atsakovą priimti palikimą.
21. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑287/2010). Pažymėtina, kad dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Apibendrinant darytina išvadą, kad ieškovo apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-10-03 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.