Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-4986-576/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-12-05
Bylos Nr.
A18.-4986-576/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Pažeidėjas
A. V. S.
Kategorijos
Bylos Nr. A18.-4986-576/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02446-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Laimai Avižienytei, Markui Dobrovolskiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. V. S., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis R. M. surašė A. V. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10ANP-117119534-17 dėl to, kad A. V. S. 2017 m. rugsėjo 10 d. 10.35 val., Gedimino pr. 51, Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, kur vyko minėjimas, atsistojo priešais policijos pareigūną su vaizdo kamera ir tuo trukdė policijos pareigūnui stebėti mitingo dalyvius minėjimo metu bei kontroliuoti asmenų veiksmus. Policijos pareigūnui pareikalavus netrukdyti atlikti tarnybines pareigas ir perspėjus, kad priešingu atveju jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, tai pakartojus kelis kartus, A. V. S. nevykdė teisėto policijos pareigūno reikalavimų ir toliau trukdė atlikti tarnybines pareigas. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 506 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. V. S. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytą administracinį nusižengimą, paaiškino, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. jis atstovavo (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė du leidimus vienu metu vienoje vietoje vykdyti priešingus renginius. Viso renginio metu, kurį organizavo „Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga“ buvo provokuojami „Ubagų žygio minėjimo“ dalyviai. Mitingo metu, išėjus žmonėms kalbėti apie Lietuvą, jos nepriklausomybę, alternatyvaus renginio dalyviai skandavo kalbėtojo ar kito mitingo dalyvio pavardes, provokuodami artimesnį kontaktą, vyko ištisinė provokacija alternatyvaus renginio atžvilgiu. Pareigūnai buvo linkę nematyti provokacinių veiksmų iš vienos pusės. Jis buvo renginio dalyvio A. L. sulaikymo liudininkas. Sulaikymo metu pribėgęs uždavė A. L. klausimą, dėl ko šis buvo sulaikytas, šis pateikė savo versiją. Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnis numato tai, kad visuomenės informacijos rengėjas turi pateikti kuo daugiau nuomonių ir jas pateikti įvairiapusiškai. Tokiu tikslu jis kreipėsi į policijos pareigūną ir kaip visuomenės informavimo medžiagos rengėjas uždavė jam klausimą, dėl ko buvo sulaikytas A. L.. Priėjęs uždavė klausimą pareigūnui, neprisistatė formaliai. Pareigūnas jam pasakė, kad jis trukdo jam vykdyti tarnybines pareigas. Jis paklausė pareigūno, ar jis nemato, kad alternatyvaus renginio dalyviai vykdo tiesiogines provokacijas, norėjo atkreipti pareigūnų dėmesį į tai, kaip pareigūnų neveikimas inspiruoja pažeidimus. Pareigūnas, nenorėdamas reaguoti į pastabas, vėl įspėjo, kad jis jam trukdo vykdyti pareigas. Tada jis paklausė, kokios yra pareigūno pareigos. Tada pareigūnas davė įsakymą savo tiesioginiams pavaldiniams jį sulaikyti. Jis buvo sulaikytas, palaikytas tarnybiniame automobilyje ir nuvežtas į policijos nuovadą. Dėl to negalėjo dalyvauti renginyje ir vykdyti žiniasklaidos rengėjo pareigas. Tokiu būdu buvo suvaržytos jo pilietinės teisės ir viešosios informacijos rengėjo pareigos, suvaržyta jo teisė viešai išsakyti savo nuomonę. Pareigūnas, į kurį jis kreipėsi, anksčiau prisistatė kaip pareigūnas, atsakingas stebėti renginį pagal LR Susirinkimų įstatymą. Jis buvo atsakingas už teisėtumo stebėjimą. Jis savo veiksmais pareigūnui netrukdė, jokių prievartos veiksmų pareigūno atžvilgiu neatliko, norėjo jo paklausti ne asmeninės nuomonės, o kodėl, dėl kokio nusižengimo ar nusikaltimo buvo sulaikytas A. L.. Jei pareigūnas negalėjo atsakyti, tai galėjo apie tai paprasčiausiai pasakyti. Jis antra fraze pasakė pareigūnui, ar jis nemato, kad vykdoma provokacija ir jis teikiąs skundą kaip pilietis. (b.l. 19-20)

Liudytojas R. R. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo du mitingai, į kuriuos buvo susirinkusios dvi partijos – viena V. Š., kita priešinga. Jis su kolega prižiūrėjo viešąją tvarką. Pareigūnų pajėgos nebuvo padidintos, buvo apie 10 pareigūnų. Pilietis priėjo prie būrio vado A. N., filmavo, uždavinėjo klausimus. Būrio vadas A. N. liepė piliečiui pasitraukti. Pilietis nereagavo, tada A. N. pats pasitraukė, toliau stebėjo aplinką. Pilietis toliau filmavo, uždavinėjo klausimus, nereagavo į būrio vado perspėjimus. Pilietis buvo sulaikytas bei pristatytas į 2 policijos komisariatą. Jis pats stovėjo už A. N. nugaros, viską matė, girdėjo pokalbį, bet jo turinio neprisimena. A. V. S. klausė, kodėl prieš tai buvo sulaikytas pilietis. Tas pilietis iš V. Š. partijos buvo sulaikytas dėl to, kad priėjęs prie kitos partijos dalyvio griebė tam vaikinui už gerklės. Pareigūnai jį sulaikė ir nuvedė prie mašinos. Pribėgo daug žmonių, tarp jų ir A. V. S.. A. V. S. trukdė atlikti policijos pareigūnui savo pareigas, nes jis atsistodavo priešais, ir jam stovint priešais būrio vadą, šis negalėjo stebėti aplinkos. Agresijos A. V. S. veiksmuose nepastebėjo, bet trukdymas buvo. Dirbdami jie negali ir neprivalo atsakinėti į žiniasklaidos klausimus, jie prižiūri viešąją tvarką. Negali pasakyti, ar A. V. S. identifikavo tuo metu kaip žurnalistą. A. V. S. buvo su vaizdo kamera, uždavinėjo klausimus, į kuriuos norint atsakyti, žmogus turi nukreipti dėmesį nuo minios į pašnekovą, kišo kamerą į veidą pareigūnui. Jie pagal pareigas darbo metu nebendrauja su žiniasklaida. Yra policijos departamente žmogus, kuris gali atsakyti į žurnalistų klausimus. Tai pareigūnai, atsakingi už ryšius su visuomene. Ar renginio metu dalyvavo toks pareigūnas, negali atsakyti. Nurodymą sulaikyti A. V. S. davė būrio vadas. Negali pasakyti, po kokio klausimo šis buvo sulaikytas. Yra duodamas instruktažas, kaip dirbti mitingo metu. Yra planas, vyresnysis pareigūnas prieš renginį instruktuoja. Nebuvo nurodymo nebendrauti su žiniasklaida instruktažo metu. (b.l. 20-21)

Liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo gauti du planai, jog Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo bus du piketai: V. Š. šalininkų ir jaunimo prieš V. Š.. Atvykus į vietą, abi grupės sustojo viena prieš kitą, tie, kurie buvo prieš V. Š., skandavo skanduotes, garsiai rėkavo. Jis stovėjo ir stebėjo renginį. Tuo metu prie jo priėjo ne mažiau trys asmenys su kameromis ir mikrofonais, neprisistatę pradėjo jo klausinėti, liepė pašalinti tuos asmenis, kurie buvo prieš V. Š., reikalavo parodyti leidimą, ar jie turi teisę čia rengti piketą. Vienas iš tų asmenų buvo asmuo sėdintis salėje (A. V. S.). Jis paaiškino, kad leidimai yra išduoti abiem grupėms, jeigu turi nusiskundimų, tegul kreipiasi į Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą ar į Savivaldybę ir paprašė pasitraukti, pasakė, kad daugiau nekomentuos. Jam buvo aktualu piketo dalyviai, o ne žurnalistai. Jis atvažiavo užtikrinti saugumą ir viešąją tvarką. Beveik viso renginio metu vyko konfliktas. Piketo metu vieni su kitais bandė konfliktuoti, vienas asmuo griebė į atlapus priešingos grupės narį. Vėl priėjo A. V. S., atsistojo priešais jį su kamera per pusę metro nuo veido, uždavinėjo klausimus, užstojo jam renginį. Ko jis paklausė, nepasakys, nes jis stebėjo aplinką ir jo nesiklausė, nes tuo momentu jau vyko konfliktas. Jis pasakė asmeniui netrukdyti jam atlikti tarnybines pareigas, kadangi jis stebi piketo dalyvius, per jį nemato, paprašė pasitraukti. Jis turi ne tik stebėti renginį, bet ir klausyti kaip kalba, nes yra atsakingas ir už keiksmažodžius. Asmuo reikalavimo pasitraukti nevykdė, todėl jis pasitraukė žingsniu į šoną, kad toliau galėtų stebėti. Asmuo vėl atėjo šalia, toliau filmavo, vėl įspėjo jį netrukdyti 2-3 kartus, kitaip bus sulaikytas už pareigūnų reikalavimo nevykdymą. A. V. S. uždavinėdamas klausimus, jam trukdė klausytis, užstodamas vaizdą trukdė stebėti. Jis nevykdė jo reikalavimų, būdamas kelis kartus įspėtas dėl pareigūnų reikalavimo nevykdymo, todėl buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 policijos komisariatą. Dėl šio asmens jis turėjo palikti renginį, už kurį buvo atsakingas, perduoti atsakomybę kitam asmeniui, surašyti tarnybinį pranešimą dėl sulaikymo pagrindo, kad pateikti jį į komisariatą. Kol viską surašė, renginys baigėsi. A. V. S. trukdė atlikti tarnybines pareigas - užtikrinti saugumą ir stebėti žmones, netiesiogiai nušalino jį nuo dalyvavimo renginyje. Pilietis turi turėti filmuotą medžiagą. Yra išaiškinimas VPK, kad visa informacija, interviu perduodama per VPK viešųjų ryšių atstovą, o ne policijos pareigūnai ją komentuoja, tiesiogiai duoda interviu. Papildomų instrukcijų dėl pareigūnų darbo mitingo metu nėra, yra tik LR Susirinkimų įstatymas. Jo pareiga buvo palaikyti viešąją tvarką, jis buvo paskirtas vyresniuoju. Jis buvo įspėtas, kad situacija gali būti „karšta“, gali prieiti iki muštynių, todėl reikia akylai stebėti piketų dalyvius. Tik atėjęs visiems prisistatė. Neatsimena, kiek A. V. S. jam uždavė klausimų po A. L. sulaikymo, nesiklausė. Jo pareigos neįpareigoja jo atsakinėti į žurnalisto klausimus, jis privalėjo tik užtikrinti viešąją tvarką. Nei vienas pareigūnas neprivalo atsakinėti į jokius žurnalistų klausimus. Jis pažeidžia VPK nurodymus, jei tai daro. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (b.l. 5), patvirtino jame nurodytas aplinkybes. (b.l. 21)

Liudytojas G. P. teismo posėdyje paaiškino, kad matė, kaip būrio vadas, kuris buvo nugara į jį, bendravo su piliečiu, kuris buvo priekiu į jį. Jų pokalbio jis negirdėjo, nes stovėjo toliau. Būrio vadas pasitraukė į šoną, po kelių akimirkų asmuo vėl atėjo prie jo, su kamera atsistojo priešais ir vėl kažką diskutuoja. Tada būrio vadas vėl pasitraukė į šoną, taip buvo kelis kartus. Pilietis buvo sulaikytas. Būrio vadas davė nurodymą sulaikyti tą asmenį. Jis pats sulaikyme nedalyvavo. Mitingo atmosfera buvo įtempta, bet kuriuo metu galėjo kilti konfliktai. Matė, kaip A. V. S. mosikavo rankomis, bet ką jis kalbėjo, negirdėjo. Negali pasakyti, ar A. V. S. veiksmai sukeltų kokią agresiją. Yra policijos atstovai, kurie duoda interviu, o jie dirba pagal planą ir stebi aplinką. Jų funkcija buvo stebėti, kad renginyje nebūtų jokių konfliktų ir muštynių. (b.l. 21-22)

Liudytojas N. M. teismo posėdyje paaiškino, kad datos neprisimena. Vyko prie Seimo mitingas, buvo dvi mitinguojančios pusės. Jie prižiūrėjo viešąją tvarką, kad tarp mitinguojančių pusių nekiltų konfliktų, būtų užtikrinta viešoji tvarka. Prie būrio vado priėjo pilietis su vaizdo kamera, atsistojo priešais jį, vyko bendravimas. Būrio vadas po kelių akimirkų pasitraukė į šoną, žurnalistas vėl atsistojo priešais jį, filmavo. Po kelių akimirkų asmuo buvo sulaikytas, nuvestas į tarnybinį automobilį. Jis pats sulaikyme nedalyvavo. Matė tik A. V. S. nugarą, veido išraiškos nematė, todėl negali pasakyti, ar jis buvo agresyvus. Jis stovėjo apie 30 metrų atstumu, jų pokalbio negirdėjo. A. V. S. trukdė vykdyti tarnybines pareigas – stovėjo prieš pareigūną ir filmavo. (b.l. 22)

Liudytojas Ž. M. teismo posėdyje paaiškino, kad vyko renginys – mitingas prie Seimo rūmų. Mitingavo V. Š. su žmonėmis ir kitas jaunimas. Vieni mitingavo už vienas vertybes, kiti už kitas. Jie prižiūrėjo viešąją tvarką. Tarp mitingo dalyvių vienos ir kitos pusės įvyko kažkoks konfliktas, buvo daug žurnalistų, kurie filmavo, ėmė interviu. Jis stovėjo kitoje aikštės pusėje už 20 metrų, matė, kad tam žmogui (A. V. S.) vadas rodė pasitraukti į šoną, vėl rodė, po to asmuo buvo sulaikytas. Asmuo stovėjo nuo pareigūno gal metro atstumu, jų pokalbio turinio negirdėjo. Mitingų metu jie negali bendrauti su žurnalistais, turi užtikrinti viešąją tvarką, turi policijos atstovą spaudai, į kurį nukreipiami žurnalistai. Jei pareigūnai bendrautų su žurnalistais, kurių renginyje buvo tiek pat ar net daugiau nei pareigūnų, jie negalėtų atlikti savo funkcijų. Aktyvių veiksmų iš A. V. S. pusės neįžvelgė, fizinio trukdymo atlikti pareigūnas nebuvo. (b.l. 22)

Motyvuojamoji dalis

Administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta:

Policijos pareigūnų R. R. bei A. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog 2017 m. rugsėjo 10 d. Nepriklausomybės aikštėje prie M. M. bibliotekos Gedimino pr. 51, kur vyko minėjimas, kuriame dalyvavo Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Jaunųjų konservatorių lyga ir Vilniaus liberalaus jaunimo organizacija, apie 10.35 val. prie būrio vado A. N. priėjo pil. A. V. S., gimęs 1968-04-25 su vaizdo kamera ir atsistojęs priešais A. N. galimai filmuodamas uždavinėjo klausimus. A. N. pasitraukė į šoną. Tačiau A.V. S. vėl atsistojo prieš A. N. ir galimai filmuodamas uždavinėjo klausimus. Būrio vadas A. N. paprašė pil. A. V. S. pasitraukti ir netrukdyti atlikti jam tarnybines pareigas, t. y. stebėti situaciją minėjimo metu bei kontroliuoti asmenų veiksmus. Tačiau A. V. S. neklausė A. N.. Tada būrio vadas A. N. dar kartą pareikalavo netrukdyti atlikti tarnybines pareigas ir perspėjo, kad priešingu atveju jis bus sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą, tai pakartojo kelis kartus. A.V. S. nevykdė kelis kartus išreikšto reikalavimo ir toliau trukdė atlikti A. N. tarnybines pareigas. Dėl šių jo padarytų veiksmų jis buvo sulaikytas ir pristatytas į 2 policijos komisariatą. (b.l. 4-5)

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktame vaizdo įraše girdėti, kaip asmuo užduoda klausimą, kuo nusižengė žmogus, kuris ką tik buvo sulaikytas. Kamera filmuojamas pareigūno veidas stambiu planu, trimis ketvirčiais atgręžtas į filmuojantįjį. Po to girdėti skanduojamas vardas „V.“, jo fone girdėti pareigūno atsakymas „Aš neprivalau ir nesiaiškinsiu. Jūs man trukdote, užstojate stebėti vaizdą, kas vyksta renginyje“, po ko pareigūnas per žingsnį pasitraukia į dešinį šoną. Po to klausimą uždavęs asmuo pareigūno paklausia, ar šis nemato, kad žmonės šaukia vardą ir provokuoja renginio dalyvius, į ką pareigūnas atsakė: „Netrukdykite dirbti“. Asmuo nurodo pareigūnui, jog, jo manymu, šis neatlieka savo pareigų. Pareigūnas atsakė, dar kartą perspėjantis, kad jam netrukdytų dirbti, paskutinį kartą perspėjantis, jei asmuo trukdys jam atlikti jo tarnybines pareigas, jį už tai sulaikys ir pristatys į komisariatą. Asmuo nurodė, jog šiuo atveju jis pateikia skundą, kad žmonės provokuoja jų renginio dalyvius. Pareigūnas į tai atsakė, paskutinį kartą perspėjantis netrukdyti jam dirbti ir atlikti savo tarnybines pareigas. Į tai asmuo atsakė: „Kame Jūsų pareigos yra, gal galite išdėstyti“. Po to pareigūnas duoda nurodymą sulaikyti asmenį už trukdymą darbui, trukdymą atlikti tarnybines pareigas.

A. V. S. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl teisėto policijos pareigūno reikalavimo nevykdymo, t.y, dėl LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokole kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą LR Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio dalį, padaryta klaida, nurodyta – LR ANK 506 straipsnio 3 dalis, numatanti atsakomybę už uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymą ar trukdymą jam atlikti pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą, karys - Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą. Šiuo atveju pareigūnas, kurio nurodymo nevykdymu kaltinamas A. V. S., yra Vilniaus apsk. VPK Mobilios kuopos pareigūnas, t.y, - statutinis valstybės tarnautojas (policijos pareigūnas). Teismas naudodamasis LR ANK 635 straipsnio 3 dalimi, tikslina, kad protokole nurodytos veikos objektyvieji požymiai atitinka LR ANK 506 straipsnio 4 dalies sudėtį.

Norint pripažinti asmenį nevykdžius teisėto statutinio valstybės tarnautojo nurodymo ar reikalavimo, turi būti konstatuotas šio tarnautojo reikalavimo (nurodymo) teisėtumas ir asmens kėsinimasis pažeisti nustatytą valdymo tvarką.

Iš esmės byloje nėra prieštaravimo dėl faktinių įvykio aplinkybių: tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytojai R. R. ir A. N. vienodai nurodė, kad po to, kai buvo sulaikytas A. L. renginio metu, prie būrio vado A. N. priėjo A. V. S. filmuodamas jį kamera ir uždavė klausimą dėl A. L. sulaikymo priežasties, į ką pareigūnas nurodė, jog šis kliudo jam atlikti tarnybines pareigas, tada žurnalistas uždavė kitą klausimą dėl renginio dalyvių grupės vykdomų provokacijų, po ko vėl buvo pakartotas reikalavimas netrukdyti atlikti tarnybinių pareigų, priešingu atveju asmuo bus sulaikytas. A. V. S. uždavus trečią klausimą dėl pareigūno pareigų turinio, A. N. davė nurodymą jį sulaikyti. Tokią įvykio eiga patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas.

Byloje šalys skirtingai vertina šiuos A. V. S. veiksmus. Liudytojai A. N. ir R. R. nurodė, kad aukščiau minėtais veiksmais A. V. S. trukdė policijos pareigūnui atlikti tarnybines pareigas ta prasme, kad užstojo pareigūnui vaizdą ir atėmė galimybę stebėti minėjimo dalyvių elgesį, užduodamas klausimus nukreipė pareigūno dėmesį nuo minėjimo dalyvių veiksmų, trukdė jam klausytis, kas vyksta, t.y, jis negalėjo vykdyti LR Susirinkimų įstatymo nustatytą pareigą užtikrinti viešąją tvarką. A. V. S. nurodė, kad jis tokiu būdu įgyvendino LR Visuomenės informavimo įstatymo jam kaip viešosios informacijos rengėjui numatytą teisę gauti informaciją, bet to pilietinę teisę pateikti skundą dėl renginio tvarkos pažeidimų A. N. kaip renginyje buvusiam vyriausiam atsakingam policijos pareigūnui.

LR Policijos įstatymo 21 straipsnis numato, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

LR Susirinkimų įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, jog policijos pareigūnai privalo sudaryti organizacines ir kitokias įstatymų numatytas galimybes teisėtiems susirinkimams organizuoti, susirinkimų organizatorių ir dalyvių, taip pat kitų asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai apsaugoti, pagal įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, jeigu policijos pareigūnai turi ar gauna kriminalinės žvalgybos informacijos apie grėsmes asmenų teisėms ir laisvėms, valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai, jie privalo imtis papildomų priemonių šioms grėsmėms pašalinti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad jis trukdė policijos pareigūnui A. N. atlikti savo tarnybines funkcijas, nurodė, jog jis kaip viešosios informacijos rengėjas kreipėsi į A. N. kaip į vyriausiąjį policijos pareigūną atsakingą už tvarkos priežiūrą minėtame mitinge, įgyvendinamas LR Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų.

LR Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį, 2 dalis nustato, jog Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklą.

LR Policijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog policija, nepažeisdama įstatymais ginamų asmens ir visuomenės interesų, apie savo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka informuoja valstybės ir savivaldybių institucijas ir visuomenę. Šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalis nustato, jog policija įstatymų ir (ar) kitų teisės aktų nustatyta tvarka bendradarbiauja su viešosios informacijos rengėjais ir skleidėjais. Policija gali pati rengti ir leisti visuomenės informavimo priemones, kuriose teikiama informacija apie nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencijos priemonių, policijos uždavinių įgyvendinimą ir skelbiama kita su policijos veikla susijusi informacija. Taigi, policijos pareiga informuoti visuomenę apie savo veiklą, nėra įgyvendinama bet kokiu būdu, o tik teisės aktų nustatyta tvarka.

Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 5-V-257 patvirtintas Informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams ir platintojams reglamentas. Reglamento II Skyrius nustato informacijos teikimo viešosios informacijos rengėjams ir platintojams subjektus. Pagal 6 punktą, aukštesnės pakopos policijos komisariato atstovai žiniasklaidai yra policijos komisariato vadovas, vadovo pavaduotojai, atstovas žiniasklaidai, pagal 7 punktą žemesnės pakopos policijos komisariato atstovai žiniasklaidai yra policijos komisariato vadovas, vadovo pavaduotojas, vadovo įsakymu paskirtas neetatinis atstovas žiniasklaidai, kuri teikia informaciją žiniasklaidai prieš tai ją suderinęs su įstaigos vadovu. Reglamento 9 punktas nustato, jog kiti policijos pareigūnai informaciją žiniasklaidai teikia tik pagal savo kompetenciją, iš anksto suderinę tai su struktūrinio padalinio vadovu bei policijos įstaigos atstovu žiniasklaidai ir tik tais atvejais, kai į juos kreipiasi viešosios informacijos rengėjai ar platintojai. Jų kompetencija yra apibrėžiama pareigūno pareigybės aprašyme.

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4-o būrio vadas nebuvo įgaliotas bendrauti su žiniasklaidos atstovais, komentuoti policijos pareigūnų veiksmų, nesuderinęs su aukštesniu vadovu ir atstovu žiniasklaidai. Kita vertus, vertinant bylos medžiagą, jis nesuformavo paaiškinimo žurnalistui, kad neturi įgaliojimo teikti informaciją jam kaip žurnalistui. Atsižvelgiant į tai, kad atvykęs į renginį A. N. jo dalyviams ir žiniasklaidos atstovams prisistatė kaip vyriausiasis atsakingas už viešosios tvarkos priežiūrą renginyje policijos pareigūnas, A. V. S. galėjo sąžiningai klysti, laikydamas jį asmeniu, įgaliotu bendrauti su žiniasklaida.

Antra A. V. S. pastabų pareigūnui dalis susijusi su tuo, kad jis kritikavo policijos pareigūno veiksmus dėl to, kad jo nuomone, pareigūnai neatlieka savo pareigų, alternatyvaus renginio dalyviams pažeidžiant renginio tvarką. Jis nurodė, teikęs tokio pobūdžio skundą kaip pilietis ir renginio dalyvis. Tačiau tą jis padarė, filmuodamas policijos pareigūną, taigi iš esmės ir toliau vykdydamas viešosios informacijos rengėjo funkciją. Tuo tarpu LR Susirinkimų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kreiptis į policijos pareigūnus su prašymu pašalinti iš susirinkimo viešąją tvarką pažeidžiančius asmenius turi tik susirinkimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo. Byloje nėra duomenų, kad A. V. S. būtų atlikęs tokias funkcijas minėjime.

Kita vertus, LR Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais.

Formaliai vertinant, A. V. S. nevykdė policijos pareigūno reikalavimo netrukdyti jam dirbti, iš esmės jis buvo informuotas ir apie šio trukdymo būdą – užstojimą pareigūnui vaizdo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. V. S. neatliko jokių fizinių aktyvių veiksmų policijos pareigūno atžvilgiu, tik kalbėjo, vaizdą užstojo tik iš dalies (užstodamas tik dalį apžvalgos, nes stovėjo ne tiesiai prieš pareigūną o šiek tiek į šoną, tačiau būtent iš to šono, kur vyko neramumai), ir labai trumpam, kad A. V. S. iš esmės nesiekė sukliudyti pareigūnų darbui, kokiu nors būdu pažeisti valdymo tvarką, galėjo sąžiningai klysti, manydamas, jog kreipiasi informacijos į asmenį, įgaliotą ją suteikti, teismas laiko, jog pareigūno reikalavimas proporcingumo prasme buvo perteklinis. Šiuo atveju akivaizdžiai susidūrė du interesai: pareigūno ir žurnalisto, kurių tikslas tas pats - kuo geriau atlikti savo darbines funkcijas. Teismo vertinimu, šie interesai galėjo būti patenkinti ir humaniškesniu būdu – informuojant asmenį, kad jis klysta dėl pareigūno įgaliojimo teikti informaciją.

Atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas formulavo savo reikalavimą pakankamai abstrakčiai – „netrukdykite man dirbti“, tokiu būdu palikdamas abejonę pašnekovui, kokiu būdu šis trukdymas atliekamas ir kokių veiksmų iš jo reikalaujama. Kiek matyti iš vaizdo įrašo, tiesioginis reikalavimas pasitraukti iš pareigūno akiračio nebuvo suformuluotas. Negavęs informacijos apie A. L. sulaikymo pagrindą, A. V. S. jos nebereikalavo, tik padarė pastabą, kad jo nuomone, pažeidžiama renginio tvarka. Pakartojus pakankamai abstraktų reikalavimą netrukdyti dirbti, tiesiog paprašė jį patikslinti, kas nevertinta kaip kategoriškas atsisakymas vykdyti policijos pareigūno reikalavimą.

Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik A. V. S. atlikti veiksmai, bet ir bendravimo su policijos pareigūnu priežastys, kontekstas, tikslas, darytina išvada, jog A. V. S. tyčia nebuvo nukreipta būtent į statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, t. y. į valdymo tvarkos pažeidimą. Jo atliktų veiksmų, pasirinktų įgyvendinti savo kaip žurnalisto funkcijas, turinys nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalies sudėties, todėl byla nutrauktina, A. V. S. nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 23 str., 25 str., 34 str., 629 str., 636 str., 646 str., 674 str., teismas

nutarė:

nutraukti administracinio nusižengimo bylą A. V. S. atžvilgiu, nenustačius jo veiksmuose LR ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo įvykio ir sudėties (LR ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras(Teisėja A.V.)Teisėja Nida Vigelienė2017 m. gruodžio 5 d..