Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Ž. I. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos V. A. (toliau – ir Institucija) 2024-07-09 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja V. A. 2024-07-09 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nutarime pažymėjus, jog įvertinus tyrimo metu papildomai surinktą medžiagą, bei išnaudojus visas galimybes surinkti reikšmingus bylai duomenis, darytina išvada, kad eismo įvykio dalyvių parodymai yra prieštaringi, pašalinių eismo įvykio liudytojų, galinčių pašalinti prieštaravimus byloje nėra, eismo įvykio vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas nebuvo, autotechninės ekspertizės nėra galimybės atlikti, nes abi transporto priemonės iš eismo įvykio vietos buvo patrauktos, ko nepakanka R. K. kaltei nustatyti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės ir vadovaujantis LR ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių nusižengimų bylos teisena R. K. atžvilgiu nutrauktina.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, Pareiškėjas Ž. I. padavė teismui skundą, kuriame nurodė, kad papildomo tyrimo metu nebuvo išsamiai tirtos aplinkybės, susijusios su priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių pasekmių nustatymu. Po O. I. apklausos buvo nustatyta, kad pasekmių priežastis yra R. K. neatsargumas. Kiti papildomi neatlikti procesiniai veiksmai nepažalina kaltininko atsakomybės dėl minėto eismo įvykio kilimo, nes vairuotojas, vairuojant automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, nagrinėjamoje eismo situacijoje buvo neatidus, neatsargus, neužtikrino saugaus pravažiavimo keliu, ties kurio šalimai žaidė vaikai, nors tokia galimybę turėjo. Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo (b. l. 2-4).

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Automobilis šiuo atveju yra didesnio pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl jo valdytojas privalo imtis ir didesnių atsargumo priemonių dėl aplinkinių, susijusių su važiavimu gyvenvietėse. R. K. neigia pažeidęs KET, dėl ko buvo sužalota dviratininkė O. I..

Teismo posėdyje dalyvavęs R. K. pažymėjo, jog jam važiuojant apie 5 km/h greičiu jis matė šalimai aplink automobilio bėgiojantį mažą šuniuką, trumpam pristabdęs ir pamatęs, kad šuniukas nubėgo tolyn, jis vėl pradėjo iš lėto važiuoti, bevažiuojant pajuto, kad jo vairuojamas automobilis lygtai tai užvažiavo, ar pervažiavo, ant medžio šakos, ar ant akmenuko. Išlipęs jis pamatė prie stovinčio automobilio dešinės pusės ties dešinio rato, arčiau transporto priemonės vidurio, kiek įstrižai, ant kelio gulinti vaikišką dviratį ir šalia ant vienos kojos šokančia mergaitė. Prieš patraukdamas automobilį į šoną bei siekdamas užfiksuoti savo vairuojamo automobilio sustojimo vietą, jis su medžio šaka buvo pažymėjęs (nubraukęs) tą vietą ant kelio, kur stovėjo jo automobilis. Atvykusiam policijos pareigūnui jis rodė minėtą pažymėta sustojimo vietą. Ant jo padarytų eismo įvykio vietos nuotraukų gerai matosi tas žymėjimas. Policijos pareigūnas į jo pabrauktą vietą nereagavo, pasakė, kad tai nesvarbu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Institucija grindžiama procesinį sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nutraukimo 2024 m. liepos 9 d. nutarime nurodė, jog dėl eismo įvykio dalyvių parodymų prieštaringumo, nesant kitiems objektyviems duomenims, siekiant nustatyti nagrinėjamo įvykio kilimo priežastį, autotechninės ekspertizės atlikti nėra galimybės.

Tačiau kaip seka iš skundo medžiagos (b. l. 55), po įvykio, kai vairuotojas R. K. išgirdo pašalinį garsą ties automobilio „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinės dalies, ir prieš patraukdamas transporto priemonę į šoną, jis buvo pažymėjęs ant kelio važiuojamosios dalies savo vairuojamo automobilio padėties vietą kelio važiuojamosios dalies pločio atžvilgiu. Teismo posėdyje R. K. patvirtino, kad jam išlipus iš automobilio, matė ties dešinio priekinio rato pusiau ant kelio (asfalto), pusiau ant esančio šalia kelkraščio žvyrkelio gulintį dviratį, dviratis gulėjo automobilio važiavimo kryptimi, kiek įstrižai pasisukęs labiau į dešinę pusę. Siekdamas pažymėti automobilio stovėjimo vietą jis yra pažymėjęs (baltas įbrėžimas) ant kelio, apie tai jis buvo pasakęs atvykusiam policijos pareigūnui (b. l. 74, 78). Šalimai važiuojančios dviračiu mergaitės vairuotojo teigimu, nematė. Tai, jog ta žymė ant kelio važiuojamosios dalies yra užfiksuota patvirtina tyrimo medžiagoje esančia nuotrauka (b. l. 55, 136). Vilniaus AVPK Pirmojo PK 2-ojo Veiklos skyriaus tyrėjo D. T. 2023-08-25 tarnybiniame pranešime jokie duomenys dėl vairuotojo R. K. nurodytos automobilio stovėjimo (padėties) vietos bei dėl žymėjimo ant kelio, nefiksuoti. Esant geros kokybės ir tinkamam jų fiksavimui, iš nuotraukos, vaizdo įrašų ekspertas gali nuspręsti apie pėdsakų pobūdį. Be to, po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Ford Transit“, v/n (duomenys neskelbtini) bei dviratis „WOOM“, apžiūros metu buvo naudojama BODY kamera bei fotografuota, tačiau ir šių duomenų (vaizdo įrašai ir nuotraukos) nėra pridėtos prie bylos (b. l. 82-86). Kaip matyti iš 2023-08-25 eismo įvykio schemos (b. l. 172), joje esminiai įvykiui reikšmingi duomenys (automobilio padėtis po susidūrimo su dviračiu; vairuotojo R. K. nurodyta žymė ant kelio stovint automobiliui, dviračio padėtis) užfiksuoti nebuvo, t. y. trūkumas dėl sutartinių ženklų (parametrų), nebuvimo, schema sudaryta paviršutiniškai, nesivadovaujant taktinėmis įvykio vietos apžiūros rekomendacijomis. Eismo įvykio kilimo priežasties nustatymui ir, ar vairuotojas turėjo galimybę pamatyti dviračiu važiavusį vaiką, spręstinas klausimas dėl kliūties matomumo eksperimento įvykio vietoje atlikimo, kad galėtų padėti išaiškinti įvykio eigą, eismo dalyvių veiksmus. Be to, netirta, ar esamoje situacijoje mažametė dviratininkė ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) turėjo techninę galimybę važiuoti/pravažiuoti tarp automobilio bei šalimai iš dešinės augančių krūmų. O. I. teigimu važiuojantis automobilis atsitrenkė į jos vairuojamo dviračio galinį ratą, nors 2023-08-25 dviračio apžiūros protokole užfiksuota, jog yra sulenktas priekinis ratas (b. l. 82-83). Apžiūrint dviratį „WOOM“ kiti išoriniai, be sulenkto dešinio rato ir dešinės pusės vairo subraižymo, apgadinimai neužfiksuoti, nors specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad O. I. nustatyti du odos nubrozdinimai kairės kojos čiurnoje ir pėdoje, kurie padaryti kietu, buku, mažą kontaktuojant į paviršių. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad „...automobilis kliudė mergaitės dviratį, o ši susižeidė k. čiurna, įkišdama į dviračio ratus“. Tačiau O. I. paaiškino, kad automobilis pervažiavo jai per koją. Aukščiau minėti duomenų prieštaravimai nepašalinti, be to, papildomai nėra apžiūrėtas dviratis „WOOM“, ar ant dviračio ratų stipinų yra sugadinimų (sulenkimas ir kt.) požymiai.

Pažymėtina, kad ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtina teisės norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo požymius. ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ANK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, savo iniciatyva negali nustatyti tikslias administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Tokia pareiga priklauso bylą nagrinėjančiai institucijai (jos pareigūnui). Atsižvelgdamas į tai, teismas naikina Institucijos vyresniosios tyrėjos V. A. 2024 m. liepos 9 d. nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Ž. I. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos V. A. 2024-07-09 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.