Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-28 · Administracinė byla Nr. AS-62-217-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-28
Bylos Nr.
AS-62-217-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Laimutis Alechnavičius, Vaida Urmonaitė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“
Administracinė byla Nr. AS62-217/2008Procesinio sprendimo kategorija 54(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimučio Alechnavičiaus ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Giedra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo 951-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Giedra“, dėl leidimo statybai panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

951-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2008 m. sausio 4 d. UAB „Giedra“ išduotą statybos leidimą Nr. GN/5/07-0157. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas byloje ir įpareigoti UAB „Giedra“ nutraukti statybos darbus objekte Švitrigailos g. 2, Vilnius, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Prašymą grindė tuo, kad UAB „Giedra“ faktiškai jau pradėjo statybos darbus, pažeisdama pareiškėjui priskirto valstybinio žemės sklypo raudonų linijų ribas atitvėrė statybos teritoriją, sunaikino želdinius, esančius gretimame sklype.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 20 d. nutartimi prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę patenkino ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė 2008 m. sausio 4 d. UAB „Giedra“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/5/07-0157 galiojimą.

Teismas pažymėjo, kad 951-oji daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija siekia, kad būtų panaikintas ginčijamas statybos leidimas, kurio pagrindu pradėtų statybos darbų tęsimas objekte Švitrigailos g. 2, Vilnius, sąlygotų tai, kad teismo sprendimo, jei juo būtų patenkintas 951-osios daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos skundas, įvykdymas taptų negalimas arba pareikalautų didelių laiko ir lėšų sąnaudų.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Giedra“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. 1-2870/08 dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Statybos leidimo Nr. GN/5/07-0157 galiojimo sustabdymas, tuo pačiu ir statybos sustabdymas, neapibrėžtam laikotarpiui trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Giedra“ sukels skaudžių ir neadekvačių materialinių nuostolių. UAB „Giedra“ statybvietėje Švitrigailos g.2, Vilnius, jau faktiškai vykdo statybos darbus. Yra sudaryta statybos rangos sutartis su UAB „Giedros statyba“, kurioje numatytos sankcijos už prastovas (5521 Lt dienai). Šiam projektui vadovauti UAB „Giedra“ įdarbino du žmones, kurių mėnesinis darbo užmokestis ir išlaidos išlaikymui sudaro 5359 Lt. Iš SEB banko UAB „Giedra“ paėmė 1,2 mln. Litų paskolą šio projekto finansavimui su 8,67 proc. metinių palūkanų. Taigi, iš to matyti, kad statybos leidimo Nr. GN/5/07-0157 pagrindu jau susiklostė didelės apimties rangos ir kiti teisiniai santykiai. Sustabdžius statybos leidimo galiojimą, statybos darbai nebegalėtų būti tęsiami, o tai lemtų didžiulius trečiojo suinteresuoto asmens finansinius nuostolius. Esant šioms aplinkybėms, ginčijamo statybos leidimo galiojimo sustabdymas nebūtų adekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą ir proceso šalių interesų pusiausvyrą.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nutarties iš esmės nemotyvavo, o prašymą tenkino pasiremdamas pacituota Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio l dalyje pateikta formuluote. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tikslingumo, proporcingumo, proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos bei kitus principus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006). Priimant sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atsižvelgtina į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą. Paminėtos įstatymo taikymo nuostatos lemia tai, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimas jokiu atveju negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, joje sprendimas tenkinti pareiškėjo reikalavimą nėra motyvuotas ir pagrįstas konkrečių bylos aplinkybių vertinimu, o teismas apsiriboja Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio normos citavimu. Tokio turinio nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių negali būti laikoma teisėta, todėl yra naikintina.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismui sprendžiant, ar yra reikalas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, reikia įvertinti ginčijamu statybos leidimu suteiktas teises bei šių teisių faktinį realizavimą ir kad esant tokiam šių teisių realizavimui teismo proceso metu ginčijamo statybos leidimo galiojimas grėsmės būsimo galimai palankaus pareiškėjui sprendimo įvykdymui nesukels (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-490/2006). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, būtina įvertinti pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybes nesiėmus prašomos taikyti reikalavimo priemonės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006).

4. Pažymėtina tai, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo 2008 m. vasario 22 d. buvo nustatyta, kad sulaužytas UAB „Giedra“ statybvietės Švitrigailos g. 2, Vilnius, teritorijos aptvėrimas, nuversta tvora iš Basanavičiaus g. pusės bei nugriautos metalinės sekcijos. Visa tai kelia pavojų statybvietės saugumui, sudaro sąlygas pateikti pašaliniams asmenims į statybos aikštelę ir tai pažeidžia darbų saugos reikalavimus. Jeigu 2008 m. sausio 4 d. UAB „Giedra“ išduoto statybos leidimo Nr. GN/5/07-0157 galiojimas liks sustabdytu, UAB „Giedra“ neturės teisės netgi atstatyti tvoros apie statybvietę, todėl ir dėl šios aplinkybės tokio turinio nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turėtų būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonių, kurias gali taikyti administracinis teismas, sąrašas pateiktas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje. Teismas gali uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą arba laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis) (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS11-367/2007, AS15-622/2006). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tad jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-646/2007). Be to, teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, paprastai turėtų atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS16-528/2007, Nr. AS6‑496/2006, Nr. AS15‑622/2006).

Pareiškėjai nagrinėjamoje byloje ginčija UAB „Giedra“ išduotą statybos leidimą. Kaip nurodo pareiškėjas ir atskirajame skunde pripažįsta tretysis suinteresuotas asmuo, ginčijamo statybos leidimo pagrindu jau pradėti faktiniai statybos darbai. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktas statybos darbų grafikas ir statybos rangos sutartis rodo, kad, nesustabdžius ginčijamo statybos leidimo galiojimo, bus atliekami intensyvūs statybos darbai. Pastebėtina, kad išduoto statybos leidimo pagrindu turėtų būti pastatytas pakankamai sudėtingas statinys (7 aukštų pastatas su požemine parkavimo aikštele). Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes ir nuostatas, sprendžia, kad, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas, kadangi vykstant statybos darbams gali būti padaryta sunkiai pašalinama žala aplinkai, suinteresuotiems asmenims, o atliktų statybos darbų padarinių pašalinimas bei buvusios padėties atkūrimas būtų susijęs su sudėtingais (technologiniu, teisiniu ir kt. požiūriais) procesais, pareikalautų nemažų finansinių, organizacinių, techninių išteklių. Jei statybos leidimo galiojimas nebūtų sustabdytas, o vėliau jis būtų panaikintas, tai galėtų suponuoti ir papildomų teisminių ginčų tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens ar kitų proceso dalyvių kilimą. Dėl paminėtų argumentų ir priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo statybos leidimo galiojimą.

Atskirajame skunde tretysis suinteresuotas asmuo teigia, kad priimta teismo nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumą principą. Tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Visų pirma pastebėtina, kad statybos leidimo galiojimo sustabdymas, kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė, paprastai yra susijęs su tuo, kad asmuo, kuriam išduoto statybos leidimo galiojimas sustabdomas, patiria atitinkamus neigiamus padarinius (suvaržomos jo teisės ar kt.). Tai yra natūrali tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės pasekmė. Todėl tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos.

Nagrinėjamu atveju UAB „Giedra“, įrodinėdama šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo pažeidimą, teigia, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu pradėto projekto vykdymui buvo įdarbinti du darbuotojai, kurių išlaikymui patiriamos atitinkamos išlaidos, kad pagal statybos rangos sutartį, už prastovas turės būti mokamos sankcijos, kad ginčijamo statybos leidimo pagrindu pradėtam projektui finansuoti buvo paimta paskola. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad ginčijamo statybos leidimo metu paminėtiems asmenims neturi galimybių duoti kito darbo, kad rangovas reikalauja mokėti už prastovas, nepaisant to, kad statybos leidimo galiojimas sustabdytas teismo nutartimi. Prie atskirojo skundo yra pridėta dar 2001 m. sudaryta kredito ir garantijų limito sutartis ir jos pakeitimas (sudarytas 2008 metais), nenurodant kokio projekto vykdymui šie susitarimai buvo sudaryti. Byloje taip pat nėra įrodymų apie tai, kad UAB „Giedra“ pasinaudojo paminėtais susitarimais suteiktu kredito limitu, kad juo pasinaudojo būtent paminėto projekto finansavimui. Byloje nėra duomenų apie kitą UAB „Giedra“ vykdomą veiklą, jos finansinius rezultatus, galimą reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo įtaką jiems, bendrą darbuotojų skaičių, taip pat darbuotojų skaičių, kurį ji turėtų atleisti, jei būtų palikta galioti pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir pan. Todėl, atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens nurodomos išlaidos, susijusios su minėtu projektu, galėtų sukelti itin sunkias ekonomines, finansines, socialines ar kitas neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti reikšmingesnės ir (arba) sunkesnės už tas neigiamas pasekmes, kurios galėtų kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atskirajame skunde nurodytą argumentą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Tai, kad skundžiamos nutarties motyvai yra išdėstyti gana glaustai, nereiškia, jog nutartis yra apskritai nemotyvuota.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemone (statybos leidimo galiojimo sustabdymu) siekiama užfiksuoti ir išlaikyti status quo (iš lot. – esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas ginčas, tačiau jos pritaikymas nereiškia, jog negali būti imamasi atitinkamų priemonių, būtinų statiniui išlaikyti esamoje būklėje, apsaugoti jį nuo žalingo atmosferinių veiksmų poveikio bei užtikrinančių žmonių saugą statybvietėje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-568/2007). Reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nereiškia, jog neturi būti rūpinamasi, kad pastatytos statybinės konstrukcijos nekeltų pavojaus aplinkai bei kitiems asmenims. Užtikrinti, kad turtas nedarytų žalos, yra bendra turto savininko (valdytojo) pareiga, nuo kurios reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas neatleidžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS6‑196/2006). Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, jog sustabdžius statybos leidimo galiojimą, nebus galima imtis priemonių, užtikrinančių statybvietės atitikimą saugumo reikalavimams.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta. Jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Laimutis Alechnavičius Vaida Urmonaitė