Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo, kuriuo N. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. 1 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 16 d., apie 8.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,94 promilių girtumas) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 29 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu N. L. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,94 promilių – girtumo laipsnis). Apeliantas iš esmės ginčija pažeidimą dėl transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio ir skundą grindžia tuo, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog jo kraujyje buvo rasta 0,29 promilės etilo alkoholio, o tai neviršija leistinos normos.

Pirmiausia pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir įvykio vietoje buvę pareigūnai. Priimant sprendimą buvo remtasi tik G. Š. ir E. K. identiškai surašytais tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad prieš tikrinant alkotesteriu vairuotojas 15–20 min. nerūkė ir nevartojo alkoholinių gėrimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 20 d nutartyje Nr. 2AT-12-2014 yra pažymėjęs, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į faktines aplinkybes, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad vairuotojo blaivumas buvo patikrintas laikantis nustatytų reikalavimų. Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810 Nr. ARBH 0013“ atspausdinto patikrinimo čekio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų aišku, kad vairuotojo girtumas buvo patikrintas 08.36 val. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimas buvo užfiksuotas 08.20 val. Tačiau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nenurodo tikslaus laiko, teigdami, kad automobilis buvo sustabdytas apie 08.20 val. Tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad vairuotojas bent 15 minučių iki patikrinimo nevartojo alkoholinių gėrimų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Šiuo nagrinėjamu atveju, kadangi nebuvo apklausti vairuotojo blaivumą tikrinę pareigūnai, neaišku, ar iš tiesų apeliantas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, informavo pareigūnus, kad prieš 3-4 minutes jis išgėrė stiklinę penkių laipsnių stiprumo alaus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau minėtoje 2014 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2AT-12-2014 taip pat yra konstatavęs, kad pareigūnams teisės aktai neįtvirtina pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus asmenį tikrinti alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, kad jam nesutinkant su alkotesterio duomenimis jis būtų dar kartą patikrintas. Nagrinėjamu atveju neaišku, ar apeliantas akcentavo, pažymėjo, kad nesutinka su alkotesterio rodmenimis, ar prašė pareigūnų patikrinti jo blaivumą po 10 minučių, o pareigūnai tai atsisakė padaryti. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, atsietai bei nepagrįstai vertindamas byloje esančius duomenis, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o tai turėjo lemiamos įtakos darant teismo išvadą dėl N. L. kaltės klausimo.

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011). Šiuo konkrečiu atveju N. L. tvirtina, kad jis sakė teisėjai, jog laukia specialisto išvados. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarime tai nėra paminėta. Be to, neaišku, ar apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė ne tik tą aplinkybę, jog alkoholio vartojo iš vakaro, bet ir tai, jog vartojo alkoholio 3-4 minutes prieš patikrinimą. Byloje nesant pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ar šie parodymai išsamūs ir neprieštaringi.

ATPK 126 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Taigi ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, todėl asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę jis buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014). Nagrinėjamu atveju deklaruojamos dvi versijos – policijos pareigūnų apelianto neblaivumo tikrinimo rezultatai ir vėlesnis blaivumo patikrinimas, atliktas apelianto iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartyje Nr. 2AT-12-2014 yra pažymėjęs, kad asmuo, nesutinkantis su testo rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą patikrinimui, ką N. L. ir padarė. Todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę į teismo posėdį išsikviesti specialistą, kuris padėtų įvertinti, ar per byloje fiksuotą laiką nuo pirmo patikrinimo (8.36 val.) iki antrojo (9.25 val.) alkoholio koncentracija asmens organizme galėjo sumažėti nuo 0,94 promilės iki 0,29 promilės.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl N. L. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.