Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui V. S., ieškovei R. S., jų atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovams K. J., M. J., atsakovės D. K. atstovui M. K.,

nedalyvaujant atsakovei D. K., institucijos, teikiančios išvadą – Nacionalinės žemės tarnybos – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės atsakovams K. J., M. J., D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai reikalauja atidalinti natūra bendrasavininkų dalis bylos šalių bendrame žemės sklype unikalus (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., tokiu būdu : priteisti ieškovams lygiomis dalimis po ½ dalį UAB “Želdimą” 2018-04 parengtame nurodyto žemės sklypo plane žemės sklypą, pažymėtą Nr. 3,4 26603 kv.m. ploto. T.p. ieškovams ir atsakovei K. J. priteisti žemės sklypą po gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kiemo įrenginiais, pažymėtą minėtame plane Nr. 2,3,4, 4 466 kv.m. ploto, iš jų skiriant V. S. 1117 kv.m., R. S. 1116 kv.m., K. J. 2233 kv.m. T.p. atsakovei K. J. priteisti žemės sklypą Nr. 2, 98792 kv.m. ploto, atsakovui M. J. - žemės sklypą Nr.1, 2682 kv.m. ploto, atsakovei D. K. - žemės sklypą Nr. 5, 2201 kv.m. ploto, pažymėtus minėtame UAB “Želdima” 2018-04 parengtame žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio raj., plane.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovai, jų atstovė paaiškino, kad bendrasavininkų dalis būtina atidalinti natūra tam, kad būtų galima racionaliai naudoti žemės sklypą. Dėl atidalinimo tvarkos ieškovai bei atsakovai K. J., M. J. (kuriems priklauso didžiosios sklypo dalys) sutaria, tik atsakovė D. K. (kuriai priklauso mažiausia sklypo dalis) prieštarauja, kad jai būtų skirtas minėtame plane nurodytas sklypas. Atsakovės prieštaravimas nepagrįstas. Būtent nurodytos dalies skyrimas jai labiausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus.

Atsakovė D. K. su ieškinio reikalavimu, pagal kurį jai būtų skiriama atitinkama ginčo žemės sklypo dalis, nesutinka. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad, skiriant ieškovų pateiktame plane nurodytą sklypo dalį atsakovei, nepagrįstai, neproporcingai suvaržomos jos kaip bendrasavininkės teisės. Jai tenka neproporcingai didelė, palyginus su kitais sklypo bendrasavininkais, žemės sklypo dalis, kuri yra elektros linijos apsaugos zonoje (t.y. veikla, kurioje ribojama). T.p. jai numatomas patekimas į jai skiriamą sklypo dalį pro jos ir kt. asmens, nedalyvaujančio byloje, sklypą, kuris jau yra įrengtas, jame suformuotas gerbūvis, pastatyta tvora, pasodinti augalai. Visa tai turėtų būti pašalinta, daromas pravažiavimas, t.y. jos ir kt. asmens sklypo dalis turėtų būti naudojama patekimui į jai ieškiniu reikalaujamą priteisti sklypo dalį, tokiu būdu apribojant ir šalia esančio nurodyto sklypo naudojimą.

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra, kadangi ginčas vyksta tarp privataus žemės sklypo bendrasavininkų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 14,3868 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)Panevėžio raj. O būtent : ieškovui priklauso (duomenys neskelbtini). Bylos šalys sutinka su tuo, jog, siekiant racionaliai naudoti sklypą, jis turėtų būti atidalintas, suformuojant atskirus sklypus. Tačiau šalys nesutaria dėl siūlomų suformuoti sklypų, jų paskirstymo tarp šalių.

Pagal įstatymą kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai (CK 4.80 str. 1, 2 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, reikia pasirinkti tokį jo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį (2006-10-30 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-559/2006). Teismai, atidalindami kiekvienam iš bendraturčių jo dalį natūra, turi atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus panaudoti pagal paskirtį ir į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu (2003-09-08 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-780/2003).

Teismo vertinimu, ieškovų pareikšti reikalavimai dėl atidalinimo neatitinka nurodytų teismų praktikoje suformuluotų nuostatų. O būtent, teismo nuomone, ieškovų siūlomu atidalinimu iš esmės paneigiamos atsakovės D. K. teisės į jai priklausančią visą žemės sklypo dalį, sumažinamos galimybės jos sklypo dalį panaudoti pagal paskirtį, racionaliai šią dalį valdyti ir naudotis ja, be to neproporcingai suvaržomos ir atsakovės bei kt. asmens (gretimo žemės sklypo bendrasavininko) teisės į gretimą žemės sklypą.

Kaip matyti iš ieškovų pateikto plano, pagal kurį prašoma atidalinti žemės sklypus, didelė atsakovei D. K. siūlomo skirti sklypo dalis yra elektros linijos apsaugos zonoje, veikla kurioje ribojama. Kai kitiems bendrasavininkams (ieškovams, atsakovui) sklypo dalių su elektros linijos apsaugos zona neskiriama iš viso. Tai, teismo vertinimu, akivaizdžiai prieštarauja visų bendrasavininkų lygiateisiškumo, teisingumo principams bei iš esmės paneigia atsakovės D. K. teises racionaliai valdyti bei naudoti jos žemės sklypo dalį.

Be to, iš nurodyto plano matyti ir tai, kad, siekiant atidalinimo plane pateiktu būdu, įvažiavimas į atsakovei D. K. siūlomą skirti sklypo dalį, numatytas ne nuo bendro naudojimo kelio ar dalinamo sklypo, o iš gretimo žemės sklypo, kuris priklauso atsakovei D. K. ir byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Nurodytas gretimas žemės sklypas, atsakovės teigimu, yra jau įrengtas, jame sukurtas gerbūvis, įrengta tvora, pasodinti dekoratyviniai augalai, pieva. Rengiant įvažiavimą į atsakovei skiriamą sklypą per nurodytą gretimą, būtų reikalinga visą tai išardyti, įrengti kelią, šio sklypo savininkai būtų priversti skirti atitinkamą dalį sklypo būtent patekimui į atidalinimu skiriamą sklypo dalį, bet ne kitiems tikslams. Tai, teismo vertinimu, neproporcingai suvaržo ne tik atsakovės, bet ir nurodyto gretimo žemės sklypo bendrasavininko teises ir teisėtus interesus, bei yra neteisinga šių asmenų atžvilgiu.

Todėl pripažįstama, kad ieškovų siūlomas atidalinimo būdas neproporcingai suvaržo atsakovės D. K. teises į jai priklausančią ginčo žemės sklypo dalį (bei į gretimą jos sklypą), ir dėl to negali būti įgyvendinamas (CK 1.5 str., 4.80 str. 2 d.).

Kadangi kitų pasiūlymų, pagal kuriuos būtų galima atidalinti visoms bylos šalims tenkančias žemės sklypo dalis, teismui nebuvo pateikta, o ieškovų pateiktas atidalinimas negali būti įgyvendinamas, ieškinys atmetamas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškinį.

Priteisti valstybei iš ieškovų V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 9,05 Eur (devynis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.