Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal O. M. atstovo advokato T. I. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimas, kuriuo O. M. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda, o O. M. skundas atmestas;

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. M. 2012 m. gruodžio 21 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012-11-22 privalomuoju nurodymu UAB „V.“ buvo įpareigota Trakų rajono agentūrai pateikti Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartyno Trakų rajone aplinkos monitorinio programoje numatytų atlikti tyrimų protokolus už 2012 metus (taršos šaltinių išmetamų – išleidžiamų teršalų, sąvartyno filtratų ir nuotekų, poveikio aplinkos orui ir požeminiam vandeniui), šiuos reikalavimus įmonė turėjo įvykdyti iki 2012-11-30, tačiau iki nustatyto termino įmonė nepateikė aukščiau nurodytų dokumentų. Todėl Trakų rajono agentūra laikė privalomąjį nurodymą neįvykdytu. UAB „V.“ 2011-05-29 direktoriaus įsakymu O. M. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos ir su ja susijusių klausimų bei su tuo susijusių įmonės funkcijų ir prievolių administravimą bei tinkamą jų vykdymą. O. M. nesiėmė priemonių, kad nurodyti dokumentai būtų pateikti iki nurodyto termino. Tokiais savo veiksmais O. M. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 54 str. 2 d. reikalavimus, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, O. M. Trakų rajono apylinkės teismui pateikė skundą, tačiau Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi šio skundo netenkino ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, jog aplinkos monitoringo protokolų įmonėje nėra ir todėl O. M. jų negalėjo pateikti, t.y. įvykdyti privalomojo nurodymo. Pažymi, kad asmuo negali būti baudžiamas už privalomojo nurodymo neįvykdymą, kai tokio nurodymo įvykdyti neįmanoma.

Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra priimdama nutarimą rinko tik tuos įrodymus, kurie patvirtina apelianto tariamą kaltę ir nesiekė surinkti įrodymų, patvirtinančių apelianto nekaltumą. Jeigu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos Trakų rajono agentūra būtų surinkusi visus įmanomus įrodymus, tiek apeliantui nepalankius, tiek palankius, būtų nesunkiai mačiusi, kad UAB „V.“ privalomuoju nurodymu reikalaujamų protokolų neturi ir todėl apeliantas jų pateikti atsakovui negali. Šiuo atveju buvo atliktas neišsamus patikrinimas, surinkti ne visi įrodymai. Tai pagrindžia tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek jo pagrindu priimtas nutarimas, kuriuose nurodomi tik tariamą O. M. kaltę pagrindžiantys įrodymai ir neminimi jokie įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas.

Pabrėžiama, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, neva Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra atliko neišsamų patikrinimą ir surinko ne visus įrodymus, yra nepagrįsti, kadangi priešingai – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros surinkti įrodymai, pagrindžiantys O. M. kaltę, yra visapusiški, todėl leidžiantys nustatyti objektyvią tiesą byloje.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

O. M. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2013 m. vasario 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda. Nesutikdamas su tokiu Institucijos sprendimu, O. M. šį nutarimą apskundė Trakų rajono apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 14 d. nutartimi O. M. apeliacinio skundo netenkino. Tačiau O. M. atstovas advokatas T. I. su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktą, kad aplinkos monitoringo protokolų įmonėje nėra ir todėl O. M. jų negalėjo pateikti, t.y. įvykdyti privalomojo nurodymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šiam teisės pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka.

Kaip matyti iš 2012 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto O. M. (b. l. 8-9), 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „V.“ buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-45, kuriuo UAB „V.“ buvo įpareigota Trakų rajono agentūrai pateikti Kariotiškių komunalinių atliekų sąvartyno Trakų r., aplinkos monitorinio programoje numatytų atlikti tyrimų protokolus už 2012 metus. Šiuos reikalavimus įmonė turėjo įvykdyti iki 2012 m. lapkričio 30 d., tačiau iki nustatyto termino, įmonė nepateikė aukščiau minėtų dokumentų, todėl privalomasis nurodymas laikomas neįvykdytu.

Pažymėtina, kad O. M. UAB „V.“ direktoriaus įsakymu Nr. 5.152 2011 m. gegužės 25 d. buvo paskirtas atsakingu už aplinkosaugos ir su ja susijusių klausimų, įmonės funkcijų ir prievolių administravimą bei tinkamą vykdymą.

Nors apeliaciniu skundu O. M. nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo padarymo, nurodydamas, kad 2012 m. lapkričio 22 d. privalomojo nurodymo nebuvo įmanoma įvykdyti, nes aplinkos monitoringo protokolų įmonėje nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu sutikti negali. Pažymėtina, kad 2012 m. gruodžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole yra pateiktas paties O. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog privalomajame nurodyme nebuvo motyvuota, kodėl buvo nurodytas toks terminas tyrimams pateikti, kokiais programos reikalavimais buvo vadovaujamasi. Dėl šios priežasties privalomasis nurodymas, pasak O. M. yra nepagrįstas. Papildomai paaiškinta, kad programa yra vykdoma, tyrimai atliekami ir bus pateikti.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. nuostatas, privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. lapkričio 22 d. UAB „V.“ surašytas privalomasis nurodymas Nr. VR-12.2-45 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pagrindu nebuvo apskųstas, todėl, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad privalomasis nurodymas buvo teisėtas, galiojantis ir privalomas vykdyti, tačiau, O. M., kaip už aplinkosaugos ir su ja susijusių klausimų, įmonės funkcijų ir prievolių administravimą bei tinkamą vykdymą atsakingas UAB „V.“ atstovas, minėto privalomojo nurodymo neįvykdė.

Pagal byloje pateiktos 2009 m. spalio 19 d. UAB „V.“ direktoriaus įsakymu Nr. 5.1.29 patvirtintos UAB „V.“ direktoriaus pavaduotojo gamybai pareiginės instrukcijos (b. l. 18-19), kurios pagrindu įmonėje „V.“ dirbo O. M., 42 punktą, už savo pareigų netinkamą vykdymą direktoriaus pavaduotojas gamybai atsako įmonės darbo tvarkos taisyklių ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūra priimdama nutarimą rinko tik tuos įrodymus, kurie patvirtina apelianto tariamą kaltę ir nesiekė surinkti įrodymų, patvirtinančių apelianto nekaltumą, tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais. Atsakant į šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta nepažeidžiant LR ATPK nuostatų. Nubaustas asmuo turėjo procesinio sprendimo byloje apskundimo teisę ir ja naudojosi. Administracinio teisės pažeidimo nutarimo pagrįstumas patikrintas teisme pilnai ir objektyviai ištiriant bylos duomenis. Pažeidėjas ir jo atstovas pilna apimtimi galėjo naudotis ir naudojosi teise teikti į bylą pažeidėją teisinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir O. M. atstovo advokato T. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.