Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs asociacijos „Ekstremalaus nardymo centras“ prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

asociacija „Ekstremalaus nardymo centras“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-06-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-07 sprendimą Nr. 69-34. Kartu pareiškėjas padavė prašymą atnaujinti pareiškėjui Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje numatytą 20 dienų terminą skundui dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-03-07 sprendimo Nr. 69-34 paduoti. Nurodo, kad 2015-08-17 pareiškėjo vadovui įteiktas antstolės 2015-08-13 patvarkymas dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-15 vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)-320A-9473. Žinia apie vykdomą priverstinį išieškojimą buvo netikėta, todėl 2015-08-31 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą suteikti informaciją dėl minėto sprendimo išieškoti nepriemoką ir nurodyti, kokia yra dar 2012-07-09 asociacijos pateikto skundo dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-06-18 sprendimo Nr. (4.7.2)-K3-152 nagrinėjimo eiga. Pareiškėjo atstovas 2015-10-08 gavo 2015-10-02 Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymą, kad asociacijos skundas buvo išnagrinėtas dar 2013-07-03, kartu pareiškėjo atstovui buvo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-07-03 sprendimo kopija. Kaip nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija, 2013-07-03 sprendimas registruotu laišku 2013-03-21 buvo išsiųstas asociacijai juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, tačiau grįžo su žyma „neatsiėmė“. Valstybinė mokesčių inspekcija pakartotinai dokumentų asociacijai nesiuntė, o vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 1 dalimi laikė, kad 2013-03-07 sprendimas asociacijai buvo tinkamai įteiktas dar 2013-08-28. Pareiškėjas nurodo, kad nors asociacijai siųsti dokumentai buvo grįžę į Valstybinę mokesčių inspekciją kaip neįteikti, tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija asociacijos registruotu adresu siuntė vėliau priimamus sprendimus, kurie kiekvieną kartą centriniam mokesčių administratoriui grįždavo su žyma „neatsiėmė“ (2015-01-16 raginimas, 2015-04-15 sprendimas priverstine tvarka išieškoti mokestinę nepriemoką). Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju svarbu tai, kad asociacijos ginče su mokesčių administratoriumi asociacijos vardu su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais visą laiką bendravo asociacijos atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis. Taigi centriniam mokesčių administratoriui buvo žinoma, kad asociacija turi atstovą, buvo žinoma jo kontaktinė informacija, tačiau neatsižvelgiant į tai, pakartotinai asociacijos adresu siunčiamiems dokumentams grįžus neįteiktiems, mokesčių administratorius nė karto nesiėmė priemonių susisiekti su asociacijai atstovaujančiu advokatu situacijai išsiaiškinti, o dokumentus asociacijai laikė įteiktais formaliai vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Dėl šios priežasties asociacija laiku nesusipažino su skundžiamu sprendimu ir praleido nustatytą apskundimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas, skundą atsisakytina priimti.

Kauno apskrities VMI 2012-06-18 priėmė sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152, kuriuo patvirtino 2012-03-22 patikrinimo aktą Nr. (04.1)-AU16-11. Dėl šio sprendimo pareiškėjas 2012-07-09 padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pareiškėjas šiame skunde nurodė savo adresą – Žemaičių g. 31, Kaunas, jokio kito adreso korespondencijai gauti nenurodė. Skunde pareiškėjas, vadovaudamasis MAĮ 71 straipsniu, siūlė pravesti derybas dėl taikaus susitarimo pasirašymo. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-07-20 sprendimu Nr. 69-130, susipažinusi su pareiškėjo skundu, sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pateiktas pasiūlymas. Pareiškėjas 2012-08-10 raštu buvo pakviestas 2012-09-18 atvykti į derybas. Pareiškėjas 2012-09-28, 2012-10-19 prašymais prašė skirti papildomą susitikimą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-10-30 raštu informavo, kad papildomas susitikimas nereikalingas, todėl pareiškėjui nepateikus savo galutinio sprendimo iki 2012-11-09, derybos bus laikomos nutrūkusiomis. Valstybinė mokesčių inspekcija 2012-11-27 raštu nutraukė susitarimo procedūrą. Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 69-34 atnaujino skundo nagrinėjimą ir patvirtino Kauno apskrities VMI 2012-06-18 sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-152. Šis sprendimas pareiškėjui buvo siunčiamas kartu su 2013-03-20 lydraščiu Nr. (24.6-31-5)-R-2395 registruotu laišku adresu Žemaičių g. 31, Kaunas. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateiktų duomenų matyti, kad registruotas laiškas pašto įstaigai buvo įteiktas 2013-03-21, tačiau pareiškėjas siunčiamo registruoto laiško neatsiėmė, todėl jis buvo grąžintas Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013-04-29. Pareiškėjui 2015-08-17 buvo įteiktas antstolės 2015-06-08 raginimas įvykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-04-15 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-9473 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Pareiškėjas 2015-08-31 padavė prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai, prašydamas pateikti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo, kuriuo išduotas 2015-04-15 vykdomasis dokumentas, originalą susipažinimui. Valstybinė mokesčių inspekcija 2015-10-02 pareiškėjui pateikė atsakymą (pareiškėjas jį gavo 2015-10-08) ir prie jo pridėjo, be kita ko, 2013-03-07 sprendimo Nr. 69-34 nuorašą.

Pareiškėjas 2015-10-26 pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-34, kuriuo buvo patvirtintas Kauno apskrities VMI 2012-06-18 sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-152.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 159 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Mokesčių administratoriaus dokumentų, tarp jų ir centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų dėl mokestinio ginčo, įteikimo mokesčių mokėtojams taisyklės reglamentuojamos MAĮ X skyriuje. Pagal MAĮ 164 straipsnį vienas iš dokumentų mokesčių mokėtojui įteikimo būdų yra siunčiant registruotu laišku. Registruotu laišku dokumentai siunčiami pagal mokesčių mokėtojo registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą arba mokesčių mokėtojo nurodytą adresą korespondencijai gauti. Tais atvejais, kai minėtų duomenų mokesčių administratorius neturi, dokumentai siunčiami pagal atitinkamame registre nurodytą mokesčių mokėtojo adresą (juridiniams asmenimis – pagal juridinių asmenų registre nurodytą adresą, fiziniams asmenims – gyventojų registre nurodytą adresą). Dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Nagrinėjamu atveju iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija skundžiamą 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 69-34 pareiškėjui siuntė registruotu laišku pareiškėjo skunde nurodytu adresu Žemaičių g. 31, Kaunas, kuris sutampa su juridinių asmenų registre registruotu pareiškėjo adresu. Korespondencija paštui buvo perduota 2013-03-21, todėl pagal MAĮ 164 straipsnį laikytina, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2013-03-28. Kadangi pareiškėjas skundą teismui padavė 2015-10-26, konstatuotina, kad skundas teismui buvo paduotas ženkliai praleidus MAĮ 159 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, kt.). Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus (pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA146-18/2012, kt.).

Išnagrinėjus aptartas faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėjo veiksmai, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo reikalavimų. Pareiškėjas, centriniam mokesčių administratoriui pateikdamas skundą dėl teritorinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo, aiškiai nurodė savo adresą, kuris sutapo su juridinių asmenų registre nurodytu adresu. Pareiškėjas jokio kito adreso korespondencijai nei skunde, nei vykstant deryboms dėl susitarimo dėl mokesčių dydžio, nenurodė. Tačiau nežiūrint į tai, pareiškėjas jo paties nurodytu adresu registruotu laišku siunčiamo sprendimo neatsiėmė. Remiantis aptartomis MAĮ normomis, Valstybinė mokesčių inspekcija neturėjo teisinio pagrindo siųsti pareiškėjui sprendimo dėl mokestinio ginčo esmės kitu adresu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, MAĮ Valstybinei mokesčių inspekcijai nenustatė pareigos, grįžus neįteiktam registruotam laiškui, imtis kitų, papildomų priemonių, kad sprendimas būtų įteiktas pareiškėjo atstovams (pvz., tiems, su kuriais buvo bendraujama susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūros metu). Iš MAĮ nuostatų aiškiai matyti, kad būtent mokesčių mokėtojas turi pareigą nurodyti adresą, kuriuo jam turėtų būti siunčiami dokumentai dėl mokestinio ginčo. Tai aiškiai matoma ir iš MAĮ 154 straipsnio nuostatų. Vadinasi, paties pareiškėjo pasirinktas elgesys nulėmė aplinkybę, kad pareiškėjo atstovams nebuvo asmeniškai įteiktas skundžiamas sprendimas. Kita vertus, iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai 2012-11-27 raštu nutraukus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą, pareiškėjas mokestinio ginčo baigtimi visiškai nesidomėjo. MAĮ 154 straipsnyje įtvirtinti trumpi mokestinio ginčo nagrinėjimo centriniame mokesčių administratoriuje terminai, todėl pareiškėjui turėjo būti akivaizdu, kad nutraukus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrą, centrinis mokesčių administratorius atnaujins skundo nagrinėjimą ir priims sprendimą dėl mokestinio ginčo esmės. Nežiūrint į tai, pareiškėjas savo teisių gynimo prasme buvo pasyvus iki pat 2015 m. rugpjūčio mėn., kada buvo informuotas apie prasidėjusį priverstinio išieškojimo procesą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas prieina prie išvados, kad skundo padavimo terminas buvo praleistas ne dėl svarbių, ekstraordinarių priežasčių, bet dėl aplinkybių, išimtinai priklausančių nuo paties pareiškėjo, t. y. registruoto laiško nepriėmimo mokesčių administratoriui nurodytu ir juridinių asmenų registre įregistruotu adresu, nesidomėjimo mokestinio ginčo baigtimi nutrūkus susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūrai. Įvertinus praėjusį ilgą laikotarpį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjo pasyvų elgesį, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitinkantį rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo reikalavimų, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas ir skundą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 149 straipsniu,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo asociacijos „Ekstremalaus nardymo klubas“ prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti Kęstučiui Jonaičiui (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015-10-26 už pareiškėją sumokėtą 28 eurų žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.