Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Alytaus pataisos namų direktoriaus G. L. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam K. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja bei pataisos namų atstovas teikimą prašė tenkinti, prokuroras – netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos teikimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmę vykdanti institucija, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, akivaizdu, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį charakterizuojančius, pataisos proceso metu surinktus duomenis.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1992 m. kovo 23 d.), pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuotu laisvės atėmimu, bausmę vykdanti institucija kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų teigiamo sprendimo priėmimui nepakanka. Remiantis anksčiau aptartomis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taip pat būtina atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Kaip nustatyta teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistojo K. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 43 balus ir yra vidutinė, tačiau šiuo metu jau artima žemai (0-40 balų). Ankstesnio vertinimo metu ji atitiko 44 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atliekant bausmę pataisos namuose, mažėja. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad dalį K. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, kurių K. M., net ir elgdamasis nepriekaištingai, sumažinti negalėtų. Jie nekinta viso laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, neišnyksta ir nuteistajam atlikus jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Likusią balų dalį (23 balus) sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos savo pastangomis ir tinkama elgesio korekcija nuteistasis gali realiai sumažinti. Dinaminių veiksnių mažinimo procesas yra betarpiškai susijęs su nuteistojo kriminogeniniais veiksniais, galinčiais turėti tiesioginės įtakos pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui, todėl jų įvertinimas, sprendžiant asmeniui skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme klausimą bei svarstant, ar nuteistojo pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam elgesiui yra pakankamos, yra būtinas.

Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šioje K. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje išskiriami vos du jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus bei jo gyvenimo stilius ir draugai. Vertinant šių kriminogeninių veiksnių įtaką tolesniam nuteistojo elgesiui, analizuojant K. M. pastangas eliminuoti jų egzistavimą, vis tik pažymėtina, jog informacija apie nuteistojo teisės pažeidimus iš esmės yra susijusi su nuteistojo praeitimi, jo praeityje buvusiais teistumais, todėl neabejotina, jog šio veiksnio eliminavimas net ir aktyviais K. M. veiksmais nėra įmanomas. Šis kriminogeninis rizikos veiksnys išlieka visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu, todėl vien tik jo egzistavimas negali užkirsti kelio nuteistajam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme. Tuo tarpu kalbant apie K. M. gyvenimo stilių ir draugus, akcentuotina, kad nors nusikalstamą veiką K. M. įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių jo kontaktą su buvusiais bendrininkais, teikimo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Be to, jis yra linkęs bendrauti su įstaigos administracija, siekia pozityvaus užimtumo bei noriai dalyvauja vykdomosiose programose. Analizuodamas savo praeityje buvusį neteisėtą elgesį K. M. mąsto intensyviai, tiksliai įvardina savo nusikalstamo elgesio priežastis, pripažįsta, jog jo nusikaltimus sąlygojo lengvabūdiškas jo elgesys, noras pasirodyti, būti matomu, noras pastovėti už save bei negebėjimas nusileisti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, įvertinus nuteistojo mąstymo pokyčius atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, neabejotina, jog savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų K. M. pripažįsta, jos neminimalizuoja, kritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus ir stengiasi pasitaisyti analizuodamas savo neteisėto elgesio priežastis ir dėdamas visas pastangas jų eliminavimui, tokiu būdu išvengiant pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju aptarti kriminogeniniai rizikos veiksniai negali būti suabsoliutinami. Jie vertintini kartu su kitais pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis.

Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę jo elgesio pokyčių vertinimui turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir padaryti pažeidimai. Nors bausmės atlikimo laikotarpiu K. M. drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tačiau jam skirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, paskutinis jo drausmės pažeidimas fiksuotas 2018 m. spalio 4 d., o įvertinus faktą, kad už jo padarymą asmeniui buvo skirta viena švelnesnių drausminių nuobaudų – papeikimas, akivaizdu, kad pažeidimas nebuvo šiurkštus. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laiką K. M. už gerą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei gerą darbą iš viso buvo paskatintas net 23 kartus, paskutinis paskatinimas gautas jau po teikimo pateikimo teismui – 2019 m. lapkričio 13 d. kas įvertinus K. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – daugiau nei 27 metai, rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi bei tinkamą jo elgesio korekciją.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje teigiamai vertintinos ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse. Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, K. M. dalyvauja ne tik privalomose, bet ir laisvai pasirenkamose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse – dalyvauja Lietuvos veikliųjų žmonių bendrijos organizuojamuose susirinkimuose, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ susitikimuose, dalyvavo susitikime su Lietuvos kalėjimų kapeliono asociacijos nariu, „(duomenys neskelbtini)“ programoje. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime K. M. palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos kalinių globos draugijos savanoriais, kurie iki šiol kalbasi su nuteistuoju apie šio ateities planus, galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką, tiki, kad nuteistojo pastangos yra pakankamos jam skirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui.

Sutinkant su šia išvada svarbu pažymėti ir tai, kad bausmės atlikimo metu K. M. mokėsi ir įgijo socialinio pedagogo bakalauro laipsnį, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime dirbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje, šiuo metu nors ir nedirba, tačiau yra pateikęs prašymą dėl įdarbinimo bei dirbo pagalbinius darbus įrenginėjant sporto aikštyną, kas teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistasis yra orientuotas į prasmingą laisvalaikio praleidimą, yra motyvuotas dirbti, o tai jį neabejotinai charakterizuoja labiau teigiamai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu žalos atlyginimas iš nuteistojo priteistas nebuvo. Šių duomenų kontekste įvertintini ir nuteistojo socialiniai ryšiai. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugu, yra lankomas pasimatymų metu, susirašinėja laiškais, bendrauja telefonu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad nuteistojo socialiniai ryšiai net ir po 27 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo nėra išnykę, dėl ko, jie neabejotinai pripažintini tvirtais ir galinčiais veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo nuteistojo elgesio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad, įvertinant visą bausmės atlikimo laiką, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, o tai sudaro pagrindą spręsti, jog, pakeitus K. M. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, bus pasiekti bausmės tikslai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis nėra paleidžiamas į laisvę, jis toliau paliekamas pataisos namuose tęsti bausmės atlikimą, kas neabejotinai padės nuteistajam dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo termino, atsižvelgiant į pirmiau minėtas aplinkybes, taip pat į atliktą bausmės dalį (bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1992 m. kovo 23 d.), į nusikaltimo padarymo aplinkybes, o taip pat visuomenės interesus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad K. M. paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, jos terminą nustatant artimą maksimumui – 9 metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus pataisos namų direktoriaus G. L. teikimą tenkinti.

Pakeisti K. M. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 23 d. nutartimi, pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 25 d. nutartimi, paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę 9 (devynerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.