Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei S. S., jos atstovui advokatui Vaclovui Akavickui, atsakovei V. S.ir jos atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, tretiesiems asmenims S. S. ir S. R. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei V. S.ir tretiesiems asmenims S. S. bei S. R. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paveldėjimui priimti bei paveldėjimo liudijimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 metais ieškovė buvo informuota, kad jos tėvas sunkiai serga. Tada ieškovė nuvyko pas jį į ligoninę. Lankydamasi ligoninėje susitiko tėvo sutuoktinę, kuri nors ir bendravo nenoriai, visgi ieškovei nurodė, kad jos nenuskriausianti. Ieškovė nurodė dalyvavusi tėvo laidotuvėse, tačiau po tėvo mirties dėl palikimo niekur nesikreipė, nes laikė, kad tėvas palikimo nepaliko.

Ieškovė akcentavo, kad V. S. telefonu vis žadėjo paramą po tėvo mirties pinigais, tačiau savo pažado netesėjo. Po kurio laiko, giminaičių paskatinta ieškovė nusprendė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos. 2021 m. rugsėjo 27 d. ieškovė nuvyko į Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biurą pas notarę B. Š., kurios paprašė konsultacijos dėl mirusio tėvo palikimo. Notarė aiškiai nepaaiškino, tik nurodė, kad pas ją paveldėjimo bylos nėra, o ieškovė nėra rodoma registruose kaip S. S. S. dukra ir galima paveldėtoja.

Šias aplinkybes ieškovė laiko svarbiomis ir prašo jos ieškinį tenkinti.

S. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 metų gegužės mėnesio iki pat mirties jo sveikatos būklė buvo tokia, kad jis be kito žmogaus pagalbos nebegalėjo nei judėti, nei pavalgyti, jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra. Nors ieškovei ir buvo žinoma apie tėvo sveikatos būklę, nes ieškovė artimai bendrauja su tėvo brolio šeima, ji nesidomėjo tėvo sveikata, nė dienos jo neprižiūrėjo, nepasidomėjo, ar nereikia materialinės paramos sunkaus ligonio išlaikymui, vaistams, medicinos priemonėms. Visi šie rūpesčiai teko atsakovei ir tretiesiems asmenims.

Atsakovė akcentavo, kad apie tėvo mirtį ieškovei buvo pranešta, ji dalyvavo tėvo laidotuvėse, tačiau po laidotuvių niekada nepasidomėjo mirusio tėvo kapo priežiūra, neprisidėjo prie paminklinio antkapio pastatymo, taip pat ir palikimo ji nepriėmė.

Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad niekada nei iki S. mirties, nei po jo mirties nėra žadėjusi ieškovei jokios materialinės paramos ar mirusio sutuoktinio turto dalies. Šiuo metu paveldėtas turtas, vykdant mirusiojo valią, atsakovės yra padovanotas tretiesiems asmenims – 2021-09-30 buvo sudaryta ir Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtinta dovanojimo sutartis dėl paveldėto turto dovanojimo S. S. 2021-09-30 buvo sudaryta ir Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biure patvirtinta dovanojimo sutartis dėl paveldėto turto dovanojimo S. R. .

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Ieškovė reiškė reikalavimus, kurie nagrinėjami pagal skirtingų teisenų taisykles. Reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo yra nagrinėjamas ginčo teisena, o reikalavimas dėl įstatyme numatyto praleisto termino atnaujinimo nagrinėjamas ypatingąja teisena. Teismas vadovaudamasis absorbcijos taisykle visus ieškovės reikalavimus nagrinėja taikydamas ginčo teisenos procesines taisykles.

Teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė tokias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes: ieškovė yra S. S. S. duktė (suformuoto bylos apyrašo failas 1, puslapis 15). Ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini) (failas 1, b.l. 16). Ieškovės tėvai santuoką nutraukė, kai ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ieškovė su savo tėvu bendravo retai. Ieškovė yra jį aplankiusi ligoninėje, tačiau nėra jo slaugiusi, prižiūrėjusi, nėra juo rūpinusi. Ieškovė nei tėvui, nei jo šeimos nariams nėra teikusi jokios materialinės paramos. Tokios paramos taip pat ieškovei nėra teikęs ieškovės tėvas ar jo šeimos nariai. Ieškovė apie tėvo mirtį buvo informuota, ji dalyvavo savo tėvo laidotuvėse. Dalyvauti atvyko iš jos gyvenamosios vietos - T. Per įstatyme numatytą trijų mėnesių laiką ieškovė į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nesikreipė. Ieškovė neprisidėjo prie tėvo laidotuvių organizavimo, taip pat neprisidėjo prie jo kapavietės įrengimo ir sutvarkymo. Dėl palikimo priėmimo į notarą kreipėsi atsakovė ir tretieji asmenys (failas 1, 25, 26 b.l.). Pildant pareiškimus pas notarą 2020 m. liepos 7 d. ir 9 d. nei vienas iš palikimą priimančių įpėdinių -V. S., S. S.ir S. R. - ieškovės nenurodė kaip kito įpėdinio (failas 3, b.l. 5-7).

Ieškovė pas notarę B. Š. nuvyko 2021 m. rugsėjo 27 d. (failas 1, 23 b.l.) ir konsultacijos metu sužinojo, kad ši notarė, nors ir turėtų tvarkyti ieškovės tėvo paveldėjimo bylą, šios bylos netvarkė, nes byla buvo perduota kitam notarui.

Ieškovės tėvas testamento sudaręs nebuvo. Palikimą kreipiantis į notarą priėmė V. S. 2020 m. liepos 7 d., S. S.– 2020 m. liepos 9 d. ir S. R. 2020 m. liepos 9 d. (failas 1 25, 26 b.l.). Ieškovės tėvas Šiaulių apylinkės teismo sprendimu 2019 m. sausio 17 d. buvo pripažintas neveiksniu kai kuriose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo globėja paskirta atsakovė.

Įpėdiniai, priėmę palikimą, S. R. ir S. S.2021 m. kovo 4 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises perleido (padovanojo) savo motinai V. S. Tą pačią dieną atsakovei buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, kad ji paveldi turtą, likusį po sutuoktinio mirties. 2021 m. gruodžio 7 d. atsakovei buvo išduotas Papildomas paveldėjimo teisės liudijimas.

Dėl šalis siejančio teisinio santykio ir ieškovės reiškiamų reikalavimų.

Ieškovei siekiant, kad jai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti ir panaikintas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas ar jo dalis, teismas šalis siejančius teisinius santykius kvalifikuoja kaip įpėdinių teisinius santykius ir taiko CK Penktoje knygoje numatytą reguliavimą. Teismas taip pat taiko Pirmosios knygos IV dalies nuostatas, susijusias su terminų civilinėje teisėje skaičiavimu ir ieškinio senaties taikymu.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė praleido įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, per minėtą terminą ieškovė nei kreipiantis į notarą, nei faktiškai pradėdama palikėjo turtą valdyti palikimo nepriėmė, todėl kreipiantis į teismą prašo, kad šis jos praleistas terminas jai būtų atnaujintas.

CK 1.117 straipsnio, reglamentuojančio terminų rūšis ir taikymą civilinėje teisėje, 4 dalis nurodo, kad atnaujinamieji terminai gali būti atnaujinti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Teismo vertinimu, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas yra atnaujinamasis terminas ir jis gali būti atnaujintas, jei teismas konstatuotų svarbias šio termino praleidimo priežastis, nes tokios nuostatos seka iš CK 5.57 straipsnyje numatyto reguliavimo. Teismas spręsdamas dėl termino praleidimo priežasčių turi įvertinti tiek objektyvias aplinkybes, trukdžiusias palikimą priimti laiku, tiek subjektyvias palikimą priimančio asmens charakteristikas. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad terminas buvo praleistas dėl abiejų aplinkybių grupių – ieškovė laiku nepriėmė palikimo dėl savo sveikatos būklės ir taikomų Covid-19 pandemijos ribojimų, taip pat ieškovė nepriėmė palikimo ir dėl to, kad nežinojo kaip reikia jį priimti, per kokį terminą ir kur reikia kreiptis, ieškovė nurodė esanti drovi ir nemėgstanti turėti reikalų su įvairiomis įstaigomis, be to, ieškovė tikėjosi, kad atsakovė su ja atsiskaitys.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste vertina, kad nėra objektyvių – nuo ieškovės valios nepriklausančių – aplinkybių, dėl kurių buvo praleistas terminas palikimui priimti. Ieškovei bendra informacija apie tėvo sveikatos būklę buvo žinoma, ieškovė apie tėvo mirtį buvo informuota, ieškovė tėvo laidotuvėse dalyvavo. Taigi, teismo vertinimu, ieškovei palikimo atsiradimo momentas (CK 5.2 straipsnis) ir palikimo atsiradimo faktas buvo žinomi nuo pat tėvo mirties.

Ieškovė pateikė 2022 m. rugsėjo 22 d. Medicininių dokumentų išrašą, kuriame nurodoma, kad ieškovę apie metus vargina stuburo skausmai, kurie plinta į ranką ir koją, kad kreipimosi metu sloguoja, taip pat nurodoma, kokie kiti tyrimai jai buvo atlikti 2022 metais – neurologo konsultacija, MRT tyrimas, kojų kraujagyslių echoskopija ir t.t. Kaip minėta, šie veiksmai yra atlikti 2022 metais. Ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius iki (duomenys neskelbtini). Duomenys pateikti apie ieškovės sveikatos būklę, teismo vertinimu, neįrodo, kad palikimui priimti skirtu terminu ieškovė negalėjo kreiptis į notarą dėl savo sveikatos būklės.

Ieškovė taip pat nurodė, kad į notarą nesikreipė ir dėl to, kad dėl Covid-19 ligos pandemijos ji negalėjo ir baiminosi keliauti. Byloje apklausta liudytoja – paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė – nurodė, kad dėl pandemijos notaro biuras neveikė tik kelias dienas. Kitu laiku nepaisant pandemijos biuras veikė. Teismas sutinka, kad ieškovė gyvena kitame mieste – T., o tarp Š. ir T. yra per 70 km. atstumas, tačiau tai, teismo vertinimu, nėra ir negali būti laikoma objektyvia priežastimi nesikreipti į notarą. Netgi pandemijos laikotarpiu griežčiausiai reguliuojant judėjimą tarp savivaldybių - tokį judėjimą ribojant - judėjimas buvo galimas esant priežasčiai, o vykimas į notarų biurą laikytina svarbia priežastimi. Be to, per šį terminą ieškovė nesiėmė jokių veiksmų dėl galimo nuotolinio kontakto, neskambino notarui ar nesikreipė elektroniniu laišku į jį. Teismas akcentuoja, kad ieškovė nebuvo išvykusi iš šalies, nebuvo sulaikyta ar suimta, nebuvo gydoma ligoninės stacionare, nebuvo karo prievolininkė, kuri atliko karo tarnybą, todėl teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių svarbiomis pripažintinų aplinkybių, dėl kurių ieškovė praleido terminą palikimui priimti.

Ieškovė nurodė, kad terminą praleido ir dėl subjektyviai ją charakterizuojančių aplinkybių, kad nežinojo kur reikia kreiptis, per kokį terminą, be to, ji esanti drovi ir nemėgstanti turėti reikalų su institucijomis. Teismas ir šių aplinkybių nepripažįsta svarbiomis. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad ieškovė yra asmuo, turintis vidurinį išsilavinimą, nors ir nebaigė, visgi studijavo aukštesniojo išsilavinimo pakopoje. Teismui nekyla jokia abejonė dėl ieškovės adekvatumo, jos kognityvinių ir intelektinių savybių. Palikimo atsiradimo metu ieškovė buvo vidutinio amžiaus (duomenys neskelbtini) metų asmuo, mieste gyvenantis ir paslaugų sferoje dirbantis asmuo. Ieškovė turėjo susikūrusi savo socialinio tinklo paskyrą, ja naudojosi, su giminaičiais bendravo socialinio tinklo susirašinėjimo programėle. Vertindamas ieškovės amžių, jos socialinius įgūdžius, jos galėjimą bent minimaliai naudotis informacinėmis technologijomis, teismas sprendžia, kad ieškovė negalėjo nežinoti termino ir tvarkos kaip yra priimamas palikimas. Teismo įsitikinimu, Google paieškos laukelyje ieškovei įrašius paieškos žodžius, tokia informacija būtų rasta. Be to, ieškovė gyvena socialinėje aplinkoje, todėl neįtikėtina, kad ieškovė niekad nebūtų susidūrusi su asmens mirties aplinkybe ir palikimo priėmimu po asmens mirties. Teismui labiau tikėtina, kad ieškovė žinojo palikimo priėmimo tvarką, o jei ir nežinojo, tai jai nebuvo sunku ją sužinoti, tačiau ieškovė pati sąmoningai sprendė į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipti. Teismas vertina, kad ieškovė palikimo per nustatytą terminą nepriėmė ne dėl kokių nors svarbių priežasčių, o jo nepriėmė savo sąmoningu ir valingu sprendimu. Teismo vertinimu, ieškovės veiksmai, šiuo atveju neveikimas, yra laikytini sąmoningu neveikimu, kuris ieškovei sukuria tam tikras teisines pasekmes. Teismas pažymi, kad kiekvienas įpėdinis turi teisę palikimą priimti, atsisakyti palikimo arba palikimo nepriimti. Priimdamas palikimą įpėdinis aktyviu veiksmu siekia tapti paveldėtoju ir gauti tam tikras turtines teises. Atsisakydamas palikimo ar jo nepriimdamas įpėdinis tiesių susikurti nesiekia, tik šiuo atveju veikia skirtingais būdais. Atsisakydamas palikimo įpėdinis veikia aktyviai – kreipiasi į notarą, o nepriimdamas palikimo įpėdinis veikia pasyviai - į notarą nesikreipia. Ieškovės elgesį teismas laiko sąmoningu neveikimu, ieškovė į notarą nesikreipė, nors tam jokių svarbių priežasčių nebuvo ir taip neveikdama ieškovė suprato arba turėjo suprasti savo neveikimo teisines pasekmes. Savo neveikimo pasekmių ieškovė negalėjo nesuprasti, tokioms pasekmėms ieškovė sąmoningai leido kilti. Teismas daro išvadą, kad per trijų mėnesių terminą, skirtą palikimui priimti, ieškovei nei objektyviai, nei subjektyviai svarbių kliūčių palikimui priimti nebuvo, ji palikimo nepriėmė sąmoningai neveikdama. Teismui vertinant byloje surinktus įrodymus labiau tikėtina, kad vėliau pasibaigus terminui palikimui priimti ieškovė lankant tėvo kapą giminaičių buvo įkalbėta kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas šių aplinkybių kontekste pažymi, kad asmens, šiuo atveju įpėdinio, valios pasikeitimas yra ir leistinas, ir teisėtas, tačiau teisinė tokios valios pasikeitimo apsauga yra galiojanti per CK 5.50 straipsnyje numatytą terminą. Vėlesnis valios pasikeitimas, kai tai susiję su kitų asmenų, šiuo atvejų kitų įpėdinių teisių ir pareigų turiniu, nėra teisės ginamas. Šiuo atveju, atsakovė ir tretieji asmenys palikimą priėmė laiku, veikė sąžiningai, todėl ieškovė pasikeitus jos valiai neturi didesnės teisinės gynybos, nei sąžiningai veikę atsakovė ir tretieji asmenys.

Teismas taip pat nenustatė jokių kitų aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Ieškovė nurodė, kad tikėjosi, jog atsakovė su ja atsiskaitys. Teismo vertinimu, tokiam tikėjimuisi, vertinant bylos kontekstą ir bylos įrodymus, nėra jokio pagrindo. Byloje apklausti liudytojai apsiribojo tik savo abstrakčiais samprotavimais, kad ir S. yra duktė, ir jai turėtų kažkas priklausyti, tačiau niekas negalėjo nurodyti, kad jiems žinoma apie atsakovės pažadus ar įsipareigojimus ieškovei, ar prašymus ieškovei nesikreipti į notarą dėl palikimo priėmimo. Tokioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė pateikė vienintelį įrodymą - duomenis apie tai, kad atsakovė 2021 balandžio 29 d. yra paprašiusi ieškovei nurodyti savo adresą laiškui atsiųsti. Teismo vertinimu, šis pranešimas yra išsiųstas praėjus daugiau nei metams po palikimo atsiradimo momento, be to, jo turinys ar kokie kiti veiksmai ieškovės nurodytų aplinkybių nepatvirtina. Teismas pažymi, kad tarp atsakovės ir ieškovės yra šalti ar netgi priešiški santykiai. Jos per S. S. S. laidotuves iš esmės nebendravo, nebendravo nei anksčiau, nei po to. Ieškovė nebendravo ir su trečiaisiais asmenimis. Ieškovė nei vieno iš jų (nes būtent jie rengė laidotuves) nebuvo asmeniškai pakviesta gedulingų pietų, todėl ieškovės tikėjimasis iš esmės buvo nieko nepagrįstas. Priešingai, esant tokiems santykiams ieškovė veikdama atsakingai ir rūpestingai galėjo kreiptis į notarą ir tik paskui išsakyti atsakovei ko iš jos ji tikisi.

Teismas atmeta ir tuos ieškovės argumentus, kad ieškovė į notarą nesikreipė, nes laikė, kad jos tėvas jokio turto neturėjo. Nors nedažnai, tačiau ieškovė yra lankiusis pas savo tėvą, net ir tuo metu, kai atvykdavo pas savo močiutę (tėvo motiną), kuri gyveno šalia, todėl ieškovė negalėjo nematyti ir nesuprasti, kad jos tėvas turi būstą, turi dirbamą žemę, turi kitus daiktus, įrankius ir prietaisus.

Teismas nelaiko teisiškai reikšmingais argumentais argumentus apie tai, kad palikimą priėmę įpėdiniai nenurodė ieškovės savo pareiškimuose priimti palikimą. Teismas pažymi ir tai, kad notaro vestoje paveldėjimo byloje Gyventojų registro išraše apie S. S. S. ieškovė nėra nurodyta tarp jo vaikų. Visos šios aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip kliūtis palikimui per nustatytą terminą priimti. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė savo gimimo liudijimą, ji tokį dokumentą turėjo, jis patikimai patvirtina ieškovės kilmę iš S. S S., todėl ieškovei su tokiu dokumentu nebuvo jokių kliūčių kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Taip pat teismas nevertina, kad ieškovė negalėjo savo teisės realizuoti priimti palikimą, nes byla buvo perduota kitam notarui. 2020 m. liepos 8 d. Notarų rūmų sprendimu S. S. S. paveldėjimo bylą pavesta tvarkyti Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei N. M., nors pagal bendrąjį teritorijos priskyrimą tai turėjo daryti Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė B. Š. Kadangi ieškovė į jokį notarą nesikreipė, teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje nėra reikšmingos, jos nevertintinos kaip priežastys, dėl kurių ieškovė praleido įstatyme numatytą terminą.

Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad yra reikalinga išlaikymo, sunkiai besiverčianti, bedarbė ir ligotas asmuo, todėl ieškovė turėtų teisę į privalomą palikimo dalį. Teismas, vertindamas šiuos ieškovės argumentus, pažymi, kad teisę į privalomąją palikimo dalį reglamentuoja CK 5.20 straipsnis. Teismas taip pat pažymi, kad civilinio kodekso normos aiškinamos pagal paties kodekso sistemą ir struktūrą (CK 1.9 straipsnio 1 dalis). Minėtas CK 5.20 straipsnis yra Penktosios knygos IV Skyriuje Paveldėjimas pagal testamentą. Taigi sistemiškai ir struktūriškai aiškinant šią normą teisė į privalomą palikimo dalį gali atsirasti tik esant paveldėjimui pagal testamentą. Šiuo atveju palikimas atsirado ne pagal testamentą, o pagal įstatymą, nes byloje esantis dokumentas „Nekilnojamas turtas, žemės -namų reikalai“ nėra testamentu. Ieškovė save laiko pirmosios eilės įpėdine CK 5.11 straipsnio 1 dalies pagrindu ir iš to kildina savo reikalavimo teisę. Paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikai turi didžiausią teisinę apsaugą. Teismas pažymi, kad ieškovė prašydama taikyti kito paveldėjimo instituto normas, negali paneigti savo sąmoningo neveikimo ir tokio neveikimo sukeltų pasekmių.

Esant šioms aplinkybėms teismas negali padaryti išvados, kad ieškovė terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį ieškovės reikalavimą teismas sprendžia atmesti. Taip pat teismas nevertina, kad ieškovė gali būti laikoma įpėdinia priėmusia palikimą, nes jokių palikimo priėmimo veiksmų ji neatliko.

Atmetus prieš tai minėtą reikalavimą teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ir atsakovei išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, todėl ir šį ieškovės reikalavimą teismas sprendžia atmesti.

Atsakovė tiek savo atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senatį kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą. Nors teismas ieškovės ieškinį sprendė atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, teismas trumpai pasisako ir dėl ieškinio senaties šioje byloje. CK 5.8 straipsnis nurodo, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Toks reguliavimas numato du ieškinio senaties eigos pradžios terminus: pirma - vieneri metai nuo palikimo atsiradimo dienos; antra – vieneri metai nuo tos dienos, kai įpėdinis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. S. S. S. mirties data yra (duomenys neskelbtini) vienerių metų ieškinio senatis sueitų (duomenys neskelbtini) Jei ieškovė per trijų mėnesių terminą būtų kreipusis į notarą, tai apie kitus įpėdinius priėmusius palikimą būtų sužinojusi ne vėliau nei iki (duomenys neskelbtini). Vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigtų po metų – (duomenys neskelbtini). Ieškovė gindama savo teisę ieškinį teismui pateikė 2022 m. spalio 20 d. Nors, kaip teismas minėjo, kad ieškovės ieškinį teismas atmeta kaip neteisėtą ir nepagrįsta, šioje byloje būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį, kaip savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 93 straipsnis). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo proporcinio išlaidų skirstymo principo (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė duomenis, kad patyrė 1500,00 Eur atstovavimo išlaidų, jos priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 73,14 Eur. Jos priteistinos iš ieškovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės S. S. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. S .iš ieškovės S. S. atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas 1500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Priteisti iš S. S. 73,14 Eur (septyniasdešimt tris eurus ir 14 ct) valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų įmokos kodas - 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.