Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Vilniaus TM sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas), kuris 2022-12-07 sprendimu Nr. 1AE-196 skundo netenkino ir patvirtino Vilniaus TM 2022-09-06 sprendimą Nr. 18KP-16-617. Nesutikdama su minėtu Muitinės departamento sprendimu pareiškėja su skundu kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija), kuri 2023-03-17 sprendimu Nr. S-2023/40 (7-2023/23) patvirtino Muitinės departamento 2022-12-07 sprendimą Nr. 1AE-196. Pareiškėja su tokiu Komisijos sprendimu nesutinka, laiko jį visiškai nepagrįstu. Pareiškėja nurodo, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą iš esmės, konstatavo, kad: (i) Pareiškėjos pateikti dokumentai 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Įgyvendinimo Reglamentas) taikymo požiūriu negali būti pripažinti leistinais (tinkamais ir pakankamais) įrodymais šioje mokestinėje byloje; (ii) pareiškėjos pateikti dokumentai (CMR važtaraščiai, prekių įsigijimo sąskaitos) nėra laikytini alternatyviais Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą įrodančiais dokumentais pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnį; (iii) dalis pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų (Baltarusijos Respublikos tranzito deklaracijų kopijos, elektroninių Rusijos Federacijos deklaracijos kopijos, patvirtintos prekių gavėjo) nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo Reglamento 312 str. 2 d., muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu. Vadinasi, ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai negali būti pripažįstami.

Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1 d. numatyta, kad Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 str. 4 d. b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos: c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Įvertinus Įgyvendinimo Reglamento 312 str. 1 d. a), c) ir d) punktuose įtvirtintas nuostatas matyti, kad tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei pateikiamas muitinės patvirtintas dokumentas, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai (a punktas); pateikiamas muitinės dokumentas, išduotas trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra (c punktas); ar trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą (d punktas). Visi byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai, Baltarusijos Respublikos tranzito deklaracijos, Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos) antspauduoti trečiosios šalies muitinės antspaudais. Pareiškėja Komisijai papildomai pateikė CMR važtaraščių originalus su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais. Pareiškėja nurodo, kad Įgyvendinimo Reglamento 312 str. 1 d. a) punkto, c) punkto, tiek d) punkto taikymo, tiek Įgyvendinimo Reglamento 312 str. 2 d. taikymo prasme, ji pateikė pakankamus, tinkamus ir leistinus įrodymus, kuriais vienareikšmiškai įrodė, kad T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVR5000182BBE30 deklaruotos prekės nebuvo paimtos iš muitinės priežiūros, jos yra išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl yra pagrindas minėtą tranzito procedūrą laikyti tinkamai užbaigta. Atkreipia dėmesį, jog dėl susidariusios geopolitinės situacijos Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos institucijos nėra geranoriškai nusiteikusios Lietuvos verslo subjektų atžvilgiu ir tik dėl pareiškėjos didelių pastangų pateikė tokius CMR važtaraščių originalus bei kitų dokumentų kopijas, kokias pateikė.

Nurodo, kad privatus ūkio subjektas neturi galimybių priversti trečiosios šalies (Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos) muitinės pateikti tokios formos ir turinio dokumentus, kokius pageidauja gauti atsakovas. Ir jeigu Muitinės departamentui vis dar kilo abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, tai jis galėjo pats kreiptis į Baltarusijos Respublikos ar Rusijos Federacijos muitinę dėl informacijos patvirtinimo. Pažymi, kad visi pareiškėjos pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir patvirtina faktines aplinkybes, jog deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR5000182BBE30 nurodytos prekės iš Jungtinės Karalystės per Lietuvos Respubliką buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos. Pareiškėja pateikė atsakovei 2022-01-25 sąskaitą faktūrą ir 2022-01-26 sąskaitą faktūrą, kurios patvirtina, kad Rusijos Federacijos bendrovė „LLC Ledforward" įsigijo iš Jungtinės Karalystės bendrovės „Spraylat International Ltd" apsauginę dangą. Pareiškėja pateikė atsakovei 2022-02-04 CMR važtaraštį Nr. 25773 ir 2022-02-04 CMR važtaraštį Nr. 25773/1, kurie taip pat patvirtina, kad prekės buvo vežamos iš Jungtinės Karalystės į Rusijos Federaciją per Lietuvos Respubliką. Šie dokumentai buvo pateikti Vilniaus TM kartu su tranzito deklaracija Nr. 22LTVR5000182BBE30 ir jokių abejonių Vilniaus TM nesukėlė. Taip pat pareiškėja atsakovei pateikė Baltarusijos Respublikos muitinės antspaudais bei parašais patvirtintas 2022-02-07 Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaraciją Nr. 11216407/070222/0112316 ir 2022-02-07 Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaraciją Nr. 11216407/070222/0112304, kurios patvirtina, jog prekės buvo išgabentos iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Be to, buvo pateikta ir Rusijos Federacijos muitinės 2022-02-10 elektroninė importo deklaracija Nr. 10228010/100222/3069027 ir 2022-02-11 elektroninė importo deklaracija Nr. 10228010/100222/3069025, kurios patvirtina, jog prekės buvo išgabentos į Rusijos Federacijos teritoriją. Nurodo, kad visi pareiškėjos dokumentai įrodo nuoseklų deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR5000182BBE30 nurodytų prekių pervežimą iš Jungtinės Karalystės, per Lietuvos Respubliką ir Baltarusijos Respubliką į Rusijos Federaciją.

LVAT 2016-04-04 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-567-442/2016 yra išaiškinęs, kad „mokesčių mokėtojas, siekdamas įrodyti, ar prekės tikrai yra išvežamos iš šalies teritorijos, paprastai turėtų pateikti įrodymus, pradedant nuo dokumentų, susijusių su išvežimo muitinės procedūra, baigiant patvirtinimu iš prekių gavėjo“. Įvertinus ir teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl įrodymų pakankamumo, siekiant įrodyti prekių išvežimo faktą iš šalies teritorijos, akivaizdu, kad pareiškėjos pateiktų įrodymų visuma suponuoja vienintelę išvadą, kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos ir net hipotetiškai negalėjo būti paimtos iš muitinės priežiūros. Skundą nagrinėjusios institucijos visiškai neatsižvelgė į šį prekių judėjimą, akcentuodamos tik tai, jog nebuvo užbaigta prekių tranzito procedūra pagal tranzito deklaraciją Nr. 22LTVR5000182BBE30, tačiau nei Komisija, nei Muitinės departamentas niekaip nepaneigė to fakto, jog prekės fiziškai buvo išgabentos iš Sąjungos teritorijos.

Nurodo, kad nagrinėjamu atveju, fiziškai išgabenus T1 tranzito deklaracijoje Nr. 22LTVR5000182BBE30 deklaruotas prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, šios prekės negali būti laikomos muitinės administruojamų mokesčių objektu. Prekių išgabenimui iš Sąjungos muitų teritorijos, tam kad jos būtų neapmokestintos, pagrįsti pakanka to, kad prekės buvo faktiškai (fiziškai) išgabentos iš Sąjungos teritorijos ir faktiškai (fiziškai) pateko į trečiąją šalį. Šį faktą galima įrodinėti tiek muitinės patvirtinimu, tiek ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, įskaitant net ir pašto tarnybų išduotus dokumentus ir kt. ESTT 2019-07-10 sprendime byloje Nr. C - 26/18 taip pat pažymėjo, kad atsiradus importo skolai muitinei negalima automatiškai konstatuoti ir importo PVM mokėjimo prievolės, jei nustatyta, kad prekė fiziškai buvo išgabenta iš Sąjungos muitų teritorijos. ESTT 2016-06-02 sprendime sujungtose bylose C-226/14 ir C-228/14 taip pat yra pasakyta, kad importo PVM negali būti taikomas tranzitu gabenamoms prekėms, kurios nepateko į konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės ekonominę apyvartą. Komisija dėl šių ESTT nuostatų ir skundo argumentų apskritai nepasisakė ir tik deklaratyviai nurodė, kad nėra duomenų, jog prekės išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Nesutikdama su tokiu Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui, kuris 2022-12-07 sprendimu Nr. 1AE-96 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą. Pareiškėjai iniciavus mokestinį ginčą, Mokestinių ginčų komisija 2023-03-17 sprendimu Nr. S - 2023/40 (7-2023/23) patvirtino Muitinės departamento 2022-12-07 sprendimą Nr. 1AE-96. Kartu su skundu Mokestiniu ginčų komisijai pareiškėja pateikė 2022-02-04 Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) Nr. 25773 nespalvotą kopiją su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais, 2022-02-04 Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio (CMR) Nr. 25773/1 nespalvotą kopiją su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos muitinių antspaudais ir pareigūnų parašais. Atkreipia dėmesį, kad minėtas kopijas pareiškėja jau teikė Muitinės departamentui 2022-09-16 raštu Nr. 09/16 ir 2022-10-12 raštu Nr. 10/12. Pateiktos kopijos buvo nepatvirtintos ir juose nebuvo įrašų ir spaudų (10, 11,12,20 ir 24 langeliuose). Pareiškėjos kartu su skundu Mokestinių ginčo komisijai pateiktuose dokumentuose antspaudai ir įrašai jau yra, kurie padaryti 2022-02-10, t. y. atgaline data jau po to, kai buvo pateikti Muitinės departamentui be šių rekvizitų. Pareiškėja taip pat pateikė 2022-02-07 Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112316, 2022-02-07 Baltarusijos Respublikos muitinės tranzito deklaracijos Nr. 11216407/070222/0112304, 2022-01-25 ir 2022-01-26 sąskaitų, 2022-02-10 Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069027 išrašo ir 2022-02-11 Rusijos Federacijos elektroninės importo deklaracijos Nr. 10228010/100222/3069025 išrašo nepatvirtintas spalvotas kopijas. Minėti dokumentai pateikti nevalstybine kalba.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma, inter alia: (a) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje; (b) bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių galutiniu vartojimu Sąjungos muitų teritorijoje. Pagal 79 straipsnio 3 dalies (a) punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą šio straipsnio 1 dalies (a) ir (b) punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas.

Pagal SMK 233 straipsnio 1 dalies (a) punktą Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Pagal šio straipsnio 2 dalį procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. SMK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.

Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnis. Pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio, kuriame reglamentuojami alternatyvieji Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymai, 1 dalį Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taigi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. O tai ir reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

Nagrinėjamu atveju vertinant pateiktus dokumentus (jų kopijas) nustatyta, kad nepaisant minėtų abejonių dėl pareiškėjos pateiktų dokumentų autentiškumo (dokumentų kopijos) tranzito procedūros užbaigimo įrodymais negali būti pripažįstami pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas, kadangi tai nėra dokumentai, įrodantys, kad ginčo prekės trečiojoje šalyje buvo išleistos į laisvą apyvartą. Kiti pateikti dokumentai: Baltarusijos Respublikos tranzito deklaracijų kopijos, elektroninių Rusijos Federacijos deklaracijų kopijos nėra patvirtintos muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos išdavusios minėtus dokumentus, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, taigi, šie dokumentai nelaikytini tinkamais įrodymais Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio prasme. Nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Mokestinių ginčų komisija pagrįstai patvirtino Muitinės departamento 2022-12-07 sprendimą Nr. Nr. 1AE-96, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės 2022-09-06 sprendimas Nr. 18KP-16-617.

2022 m. vasario 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekėms „dažai, lakai“ (2205 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą T1 MRN 22LTVR5000182BBE30. Tranzito procedūros vykdytojas - UAB „CUST LT“. Krovinys buvo

nukreiptas į paskirties muitinės įstaigą - Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje - 2022-02-08.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK), 233 straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamu atveju prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2022-02-08. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2022-03-16 raštu Nr.(8.1/16)-2V-3440 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus 2015 -11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama nustatyti prekių, gabentų taikant Sąjungos tranzito procedūrą pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR5000182BBE30, pateikimo paskirties muitinės kontrolei faktą, išsiuntė paklausimą Šalčininkų kelio posto viršininkui. Tyrimo metu buvo gautas iš paskirties muitinės įstaigos atsakymas, kad nei prekės, nei minėtas tranzito Lydintysis dokumentas T1 muitinei pateikti nebuvo. 2022-03-24 buvo gautas procedūros vykdytojo atsakymas, kuriuo jis, patvirtinimui, kad prekės pagal T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir įvežtos į Rusijos Federacijos muitų teritoriją, pateikė Baltarusijos muitinės tranzito deklaracijų kopijas bei Rusijos muitinės importo deklaracijų ištraukas iš kompiuterinės sistemos. Pateikti dokumentai neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1-2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos nebuvo Baltarusijos, Rusijos muitinės patvirtintos - nebuvo patvirtintas jų tikrumas. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė, jog UAB „CUST LT“, kaip tranzito procedūros vykdytojos pateikti dokumentai nelaikytini tinkamu įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Atlikto tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 (2022-02-04), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos. Apie tai Vilniaus teritorinė muitinė 2022-08-05 raštu Nr.(8.1/16)-2V-9640 informavo procedūros vykdytoją.

Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2022-09-06 sprendimu Nr. 18KP-16-617 procedūros vykdytoją UAB „Cust LT“ pripažino skolininku muitinei ir jo atžvilgiu įregistravo 1115 Eur muito, 3835 Eur PVM, 13 Eur muito delspinigių, 242 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 496 Eur baudą. Minėtame sprendime išsamiai išdėstyta atlikto tyrimo eiga, pateiktų dokumentų vertinimo rezultatai, prekių muitinio įvertinimo bei apskaičiuotų importo mokesčių teisinis pagrindimas.

Su Vilniaus teritorinės muitinės 2022-09-06 sprendimu Nr.l8KP-16-617 pareiškėja nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris, išnagrinėjęs skundą, 2022-12-07 sprendimu Nr. 1AE-196 muitinės sprendimą patvirtino. Pareiškėja pastarąjį Muitinės departamento sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2023-03-17 sprendimu Nr. S-2023/40(7-2023/23) Muitinės departamento sprendimą taip pat patvirtino.

Su pareiškėjos skundo argumentais Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl pareiškėjos pripažinimo skolininke muitinei ir muito, PVM bei su šiais mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, Vilniaus teritorinei muitinei konstatavus, kad pareiškėja, būdama Sąjungos tranzito procedūros pagal Lydintį dokumentą T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 (2022-02-04) vykdytoja, netinkamai įvykdė prievoles - tranzito procedūra nustatytu terminu užbaigta nebuvo, o pareiškėjos pateikti įrodymai (dokumentai) tranzito procedūros užbaigimo įrodymais negali būti pripažįstami pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Pagal SMK 5 str. 27 punktą muitinės priežiūra tai yra veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų.

Nurodo, kad skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu. Pagal šio straipsnio 1 dalį, už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Remiantis SMK 215 str. 2 dalimi, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai. Nagrinėjamu atveju prekių pateikimas paskirties muitinės įstaigai nebuvo patvirtintas.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2008-04-03 byloje Nr. C-230/06 yra pasisakęs apie procedūros vykdytojo atsakomybę, konstatavęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdymui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 (2022-02-04), nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Laiko, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį.

Ginčo atveju pareiškėja tranzito procedūros užbaigimą grindė Baltarusijos muitinės tranzito deklaracijų kopijomis bei Rusijos muitinės importo deklaracijų ištraukomis iš kompiuterinės sistemos. Jos nuomone, minėti dokumentai įrodo, kad muitinio tranzito procedūra yra baigta. Vilniaus teritorinė muitinė padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 (2022-02-04), neužbaigta. Pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijos nėra patvirtintos, kaip to reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu, todėl ginčo atveju tranzito procedūros užbaigimo įrodymais šie dokumentai nepripažinti pagrįstai. Pažymi, kad šiuo atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, t. y. Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai, o pateikti pareiškėjo įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė SMK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos - nepristatė ginčo prekių į paskirties muitinės įstaigą.

Nurodo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų. Kaip pažymėjo Muitinės departamentas, minėtos nuostatos nustato prievolę procedūros vykdytojui pateikti minėtame straipsnyje nurodytus įrodymus, patvirtinančius tranzito procedūros užbaigimą, o pateiktų dokumentų kopijos privalo būti nustatyta tvarka patvirtintos. Pareiškėjos kaip alternatyvūs įrodymai pateiktos nustatyta tvarka nepatvirtintos dokumentų kopijos neatitinka šio straipsnio reikalavimų, todėl teisėtai ir pagrįstai Vilniaus teritorinės muitinės sprendime jie nepripažinti tinkamais įrodymais tranzito procedūros pagal Lydinį dokumentą T1 MRN 22LTVR5000182BBE30 (2022-02-04) užbaigimui pagrįsti.

Dėl pareiškėjos skundo teiginio, kad importo PVM apskaičiuotas nepagrįstai, nes gabentos prekės nepateko į Lietuvos Respublikos ekonominę apyvartą, nurodo, kad pareiškėja kaip tranzito procedūros vykdytoja, neįvykdė Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos - nepristatė ginčo prekių į paskirties muitinės įstaigą. Taigi teigti, kad ginčo prekės nepateko į konkrečios Europos Sąjungos valstybės ekonominę apyvartą, nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjos argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, pažymi, kad tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus teritorinė muitinė, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausiai rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašydamas jį pilnai patenkinti, atsižvelgti į pateiktus rašytinius įrodymus. Atsakovo atstovė teismo posėdyje iš esmės sutiko, kad būtų panaikintas Muitinės departamento Sprendimas, grąžinant medžiagą nagrinėti iš naujo, tačiau nesutiko dėl Vilniaus TM sprendimo panaikinimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai

Pareiškėja ginčija Vilniaus TM 2022-09-06 sprendimo Nr.18KP-16-617, Muitinės departamento 2022-12-07 sprendimo Nr.1AE-196, kuriuo patvirtintas Vilniaus TM Sprendimas bei Mokestinių ginčų komisijos 2023-03-17 sprendimo Nr.S-2023/40 (7-2023/23), kuriuo patvirtintas Muitinės departamento Sprendimas, pagrįstumą ir teisėtumą.

Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Vilniaus TM Sprendimu, kreipėsi su skundu į Muitinės departamentą, kuris 2022-12-07 sprendimu Nr. 1AE-196 atmetė pareiškėjos skundą, patvirtindamas Vilniaus TM Sprendimą. Pareiškėja kreipėsi į MGK, nesutikdama su Muitinės departamento Sprendimu. MGK 2023-03-17 sprendimu Nr.S-2023/40 (7-2023/23) patvirtino Muitinės departamento Sprendimą. Pareiškėja, nesutikdama su minėtais Sprendimais, kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti.

Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, t. y., kai gaunamas patvirtinimas, kad prekės per nustatytą terminą buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Byloje nustatyta, kad muitinės paskirties įstaiga - Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai.

Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis, tokiu būdu darytina išvada, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.