- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2580-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00185-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-323-810/2014 pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą dėl asmens pripažinimo veiksniu, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, R. N., B. J.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas pripažinti R. N. veiksniu. Pareiškėjas nurodė, kad teismo 2004-05-25 sprendimu R. N. buvo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos, teismo 2004-07-28 nutartimi R. N. globėja buvo paskirta jo motina B. J.. R. N. nuo 2004-12-27 gyvena globos namuose, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. R. N. gyvenant globos namuose fiksuoti pozityvūs pokyčiai elgesyje, bendravime, bendradarbiavime, saviraiškoje ir užimtume, jis gerai orientuojasi aplinkoje, yra pareigingas, atsakingas, empatiškas, mandagus, paslaugus, žino kur kreiptis pagalbos susirgus, rūpinasi asmens higiena, laisvalaikiu skaito knygas, noriai vyksta į bendruomeninius renginius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-05-25 sprendimu R. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-07-28 nutartimi R. N. nustatyta globa ir paskirta globėja B. J.. 2004-12-27 siuntimu į stacionarią globos įstaigą Nr. 553 R. N. pasiųstas gyventi į (duomenys neskelbtini) pensionatą, šiuo metu (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kuriuose jis gyvena ir šiuo metu. R. N. yra nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. 2014-01-29 ir 2014-01-27 išrašuose iš medicininių dokumentų nurodyta, kad R. N. psichikos liga serga nuo 17 m., daug kartų gydytas, šiuo metu psichikos būsena patenkinama, nuotaika nepastovi, emocijos blankios, išlikęs gilus asmenybės pakitimas. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų 2014-01-29 pateiktoje socialinėje charakteristikoje yra nurodyta, kad nuo 2004-12-27, kai R. N. atvyko į (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, pastebėti teigiami pokyčiai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė R. N. psichinei būsenai nustatyti. Kaip matyti iš 2014-05-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. sveikatos būklė yra nepagerėjusi, šiuo metu jis yra nepasveikęs, diagnozuota paprastoji šizofrenija, R. N. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl nėra CPK 469 str. numatytų sąlygų pripažinti R. N. veiksniu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą civilinėje ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nenurodė nustatytų aplinkybių, patvirtinančių išvadą, kad R. N. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenurodė įrodymų, patvirtinančių, jog negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, kad jis būtų ir toliau pripažintas neveiksniu. Nustatymas, ar asmuo negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, yra ne tik teismo psichiatrinės ekspertizės dalykas, bet ir fakto klausimas, kurį nustato teismas, įvertinęs visus kitus byloje esančius įrodymus, o esant reikalui, išklausęs ir ekspertus. Vertinant asmens veiksnumą, turėtų būti atsižvelgiama į pakankamą šio asmens supratimą dėl sprendimo pasekmių svarbos. Asmens elgesio racionalumas, ekscentriškas elgesys ar elgesys, nukrypstantis nuo vyraujančių normų, taip pat nėra reikšmingi bylose, kuriose sprendžiamas klausimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu.
2. Teismas nesiėmė reikiamų žingsnių užtikrinti R. N. dalyvavimą teismo procese ir tuo pačiu pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pradėjo procesą ir nagrinėjo bylą dėl asmens pripažinimo veiksniu nematęs šio asmens, net neįsitikinęs, kad asmuo apie tokį procesą žinojo. Tikėtina, jog R. N. apskritai nežinojo apie teisme pradėtą ir vykusį teisminį procesą dėl jo pripažinimo neveiksniu, todėl buvo pažeista jo procesinė teisė būti tinkamai informuotam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką; taip pat buvo pažeistos ir kitos esminės procesinės teisės, užtikrinančios teisę į teisingą teismą.
3. Teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pareiškėjo parodymų ir pateiktų pareiškėjo rašytinių įrodymų nevertino ir dėl jų priimtame sprendime visiškai nieko nepasisakė, išimtinai atsižvelgdamas tik į ekspertizės aktą, kuriuo iš esmės ir grindė padarytas išvadas bei teismo sprendimą. Skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas tik prielaidomis ir iš esmės nenustačius bei neištyrus visų reikšmingu bylai faktinių aplinkybių.
Atsiliepimas
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 90) nurodo, kad si apeliaciniame skunde keliamais reikalavimais sutinka.
Suinteresuoto asmens R. N. atstovas advokatas Jaroslavas Los atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 99) nurodo, kad teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliantas dalyvaudamas teismo posėdyje neprašė kviesti apklausai teismo ekspertus, nepristatė į teismą R. N., neprašė atlikti pakartotinę ekspertizę. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai yra subjektyvūs ir jie negali paneigti teismo ekspertų išvados dėl paciento psichinės būklės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-05-25 sprendimu (b. l. 9) R. N., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2004-07-28 nutartimi (b. l. 10) R. N. nustatyta globa ir paskirta globėja B. J.. 2004-12-27 siuntimu į stacionarią globos įstaigą Nr. 553 (b. l. 12) R. N. pasiųstas gyventi į (duomenys neskelbtini) pensionatą, šiuo metu (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus, kuriuose jis gyvena ir šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo (apelianto) (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą dėl R. N. pripažinimo veiksniu.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė nustatytų aplinkybių, patvirtinančių išvadą, kad R. N. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nenurodė įrodymų, patvirtinančių, jog negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti yra tokio pobūdžio, kad jis būtų ir toliau pripažintas neveiksniu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto motyvai – nepagrįsti. CPK 469 straipsnyje nurodyta, kad neveiksniu pripažintam asmeniui pasveikus teismas, gavęs įstatyme įvardintų asmenų pareiškimą, remdamasis teismo ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu. Tokia įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog procesas dėl asmens pripažinimo veiksniu laikytinas pradinio proceso, kuriame buvo sprendžiamas pripažinimo neveiksniu klausimas, tęsiniu. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog asmens pripažinimo veiksniu tvarka reglamentuojama CPK 469 straipsnyje, kurio pavadinimas - Teismo sprendimo (kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu) panaikinimas, bei šio straipsnio vieta kodekso struktūroje - CPK XXVIII skyriaus antrajame skirsnyje „Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu“. CPK 465 straipsnyje nustatyta, kad pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būseną. Teisėjas gali skirti teismo psichiatrinę ekspertizę tik tada, kai yra duomenų apie fizinio asmens psichikos sutrikimą (CPK 466 straipsnis). Taigi, pagal įstatymą net teismo teisė skirti teismo psichiatrinę ekspertizę fizinį asmenį pripažįstant neveiksniu yra saistoma atitinkamų reikalavimų, nustatytų CPK 465 straipsnyje. Tačiau pagal jau minėtą CPK 469 straipsnį, teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Įstatymų įtvirtintais atvejais CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įrodinėjimo priemonių panaudojimo galimybės civilinėse bylose yra ribojamos (įrodinėjimo priemonių leistinumas). CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Ši CPK norma yra bendro pobūdžio, nes joje nenurodoma, kokiais atvejais ji turėtų būti taikoma. Jos taikymo konkrečius atvejus nustato kitos CPK ir materialinės teisės normos. Minėta, kad pagal CPK 466 ir 469 straipsnių nuostatas asmens psichinei būsenai nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada; tačiau jeigu pagal CPK 465 - 466 straipsnius pripažįstant fizinį asmenį neveiksniu, psichiatrinės ekspertizės išvada remiamasi kartu su papildomomis įrodinėjimo priemonėmis, kurios išoriškai ir akivaizdžiai leidžia taikyti medicininį ir teisinį kriterijus, konstatuoti, kad asmuo yra neveiksnus, tai pagal CPK 469 straipsnį pripažinti pasveikusįjį veiksniu pakankama įrodinėjimo priemonė yra teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Teismas, remdamasis CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta teise tam tikrus klausimus spręsti savo nuožiūra, neturi teisės, vadovaudamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, savavališkai konstatuoti faktų, kuriuos gali konstatuoti tik esant privalomam įrodymui – teismo psichiatrinės ekspertizei. Nagrinėjamu atveju turi būti taikoma įstatymo konkrečiai nurodyta privaloma įrodinėjimo priemonė – teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Susirgimą psichine liga turi teisę diagnozuoti atitinkamos srities gydytojas remdamasis galiojančia ligų klasifikacija (Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis teisės analogiją, ir pasveikimą turi teisę diagnozuoti atitinkamos srities gydytojas (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Atitinkama fizinio asmens būsena nesuteikia teismui teisės konstatuoti, kad asmuo serga psichine liga ar sirgęs ja pasveiko. Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, remdamasis 2014-05-23 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada, kurioje konstatuota, kad R. N. šiuo metu yra nepasveikęs ir jo sveikatos būklė nėra pagerėjusi; diagnozė: paprastoji šizofrenija, pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl A. N. pripažinimo veiksniu, o apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir išimtinai rėmėsi ekspertizės aktu, kad nesiėmė reikiamų žingsnių užtikrinti paties R. N. dalyvavimą teismo procese, atmeta kaip teisiškai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė R. N., kuris byloje buvo atstovaujamas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato, procesinių teisės normų pažeidimo nagrinėjant bylą (CPK 51 str., 118 str. 1 d.), todėl ir šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį pareiškėjo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.