Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-21 · Administracinė byla Nr. A-502-1161-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-21
Bylos Nr.
A-502-1161-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Artūras Drigotas (pran.)
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno, Lietuvos
Advokatai
Bogdanas Jermakas
Administracinė byla Nr.A5-1161-07Procesinio sprendimo kategorija 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjui R. K. , jo atstovui advokatui Bogdan Jermak,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui A. M. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturinės ir turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. skundu ir patikslintu skundu (b.1. 2, 4-5) kreipėsi į administracinį teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 127,40 Lt (2,40 Lt šios sumos sudaro pašto išlaidos) turtinės bei 1500 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; 3) įpareigoti atsakovą Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pašalinti žmogaus teisių pažeidimus Kauno tardymo izoliatoriuje ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2006-08-25 iki 2006-08-28 buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo karantino kameroje Nr.105, tuo pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. nuostatas, Lietuvos Respublikos higienos normas HN 76:1999. 2006-08-28 etapu atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių pareiškėjas pastebėjo, kad kalinamiesiems skiriamos mažesnės nei priklauso maisto porcijos. Turėdamas tikslą patikrinti pietų davinio normą 2006-08-31 R. K. paprašė pareigūną R. M. atnešti svarstykles ir valgiaraštį. Šis į prašymą sureagavo agresyviai, puolė pareiškėją įžeidinėti, jam grasino, ko pasėkoje R. K. patyrė nervinę įtampą, stresą, pažeminimą. R. K. taip pat teigė, jog kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje pateikė prašymą išmokai iš Kalinių rėmimo fondo gauti, kurį iš pradžių atsisakyta priimti, o priėmus motyvuota esą praleistas terminas kreiptis dėl išmokos. Dėl to per 2006 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmais R. K. padaryta 125 Lt dydžio turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime paaiškino (b.1. 16-17), kad Kauno tardymo izoliatoriuje esantys suimtieji ir kalinamieji maitinami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-04-26 įsakymą Nr.IR-144 „Dėl teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 47-1683) bei Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą valgiaraštį. Maistą į įkalinimo įstaigą pristato UAB „Niklita“. Paruoštas naudojimui ir atgabentas maistas yra priimamas kiekvieną kartą pasveriant. Kilus abejonių dėl maisto kiekio, jį galima patikrinti Kauno tardymo izoliatoriuje esančiomis elektroninėmis svarstyklėmis (jos yra techniškai tvarkingos). 2006-09-11 R. K. kreipėsi į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją dėl piniginės išmokos. Piniginės išmokos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 str. 7 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005-12-23 įsakymu Nr. 4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ bei analogišku Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu. Nustatyta, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus antruosiuose pataisos namuose R. K. buvo įdarbintas prie šios įstaigos esančioje valstybės įmonėje ir gaudavo darbo užmokestį. Kadangi jo darbo užmokestis rugsėjo mėnesį viršijo 0,3 MGL, vadovaujantis minėta išmokų skyrimo tvarka ir įvertinus, kad rugsėjo mėnesį pareiškėjas buvo etapuotas iš Kauno tardymo izoliatoriaus, prašymas atmestas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepimu prašė R. K. skundo netenkinti (b.1. 36-37). Nurodė, kad pareiškėjo kaltinimas, neva Kauno tardymo izoliatoriuje maistas, skirtas suimtiesiems ir nuteistiesiems yra vagiamas, o svarstyklės rodo netikslų svorį, neatitinka tikrovės. Faktų, kad šios įkalinimo įstaigos prižiūrėtojas R. M. grubiai elgtųsi ar viršytų savo įgaliojimus, tiriant pareiškėjo skundą taip pat nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nagrinėjamu atveju R. K. nedetalizuoja, kokiais konkrečiais Kalėjimų departamento veiksmais jam buvo padaryta žala, taip pat nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir Kalėjimų departamento veiksmų.

Teisme pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovai su skundu nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006-08-31 Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui pateikė skundą, kuriuo prašė išsiaiškinti maisto vogimo faktą ir nubausti kaltus asmenis, apsvarstyti izoliatoriaus darbuotojo R. M. elgesį, išsiaiškinti, ar jis tinkamas (kompetentingas) eiti užimamas pareigas, sudrausminti jį bei uždrausti savivaliauti ir informuoti jį raštu, kokių veiksmų imtasi pagal jo skundą bei koks priimtas sprendimas (b.l. 68-69). Kauno tardymo izoliatorius 2006-09-07 raštu pateikė atsakymą į anksčiau minėtą skundą (b.l. 6, 21, 71). R. K. 2006-10-01 su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą (b.l. 39-41). Išnagrinėjęs skundą atsakovas 2006-10-17 raštu Nr.2S-1411 „Dėl skundo“ informavo jį, kad jo 2006-10-01 skunde išdėstyti faktai nepasitvirtino (b.l. 65-67).

Pareiškėjas prašo priteisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus 2000 Lt, o iš Kalėjimų departamento 127,40 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kurią visumoje vertina 3627,40 Lt. Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245-6.250 str. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 str. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant pareiškėjo reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijų - šiuo konkrečiu ginčo atveju Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento - neteisėtų veiksmų pareiškėjas gavo mažesnę maisto porciją negu priklauso, nepagrįstai atsisakyta skirti piniginę išmoką bei buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, t. y. jos veikė ne taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojusius teisės aktus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl mažų maisto porcijų, piniginių išmokų neskyrimo ir laikymo sąlygų Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime. Pareiškėjas pažymi, kad buvimo Kauno tardymo izoliatoriuje laikotarpiu (2006-08-28 - 2006-08-31) dalinamas maistas buvo duodamas mažesnėmis porcijomis negu priklauso. Tuo tarpu byloje esantys tarnybiniai pranešimai rodo, kad 2006 m. rugpjūčio 28-30 dienomis R. K. jokių pretenzijų dėl dalinamo maisto porcijų neturėjo (b.l. 22, 24-25). Tik rugpjūčio 31 d. pietų dalinimo metu jis pareiškė, kad jo nuomone yra per maža pareiškėjo maisto porcija. Išdalinus maistą trečio aukšto kamerose esantiems nuteistiesiems R. K. skirta maisto porcija buvo pasverta elektroninėmis svarstyklėmis. Nustatyta, kad antro patiekalo svoris buvo nemažesnis kaip numatyta valgiaraštyje, o duonos svoris - 295 gr. (priklauso 300 gr) b.l. 23). Teismas pripažino, kad maisto porcijos atitiko Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr.253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus (skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje) ir Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus patvirtintą rugpjūčio mėnesio valgiaraštį (b.l. 18-20). Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad svarstyklės, kuriomis buvo sveriamas dalinamas maistas, yra netvarkingos, nes VĮ „Skalė“ 2006-09-07 atliktų darbų ir suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo akte konstatavo, kad svarstyklės yra tvarkingos, atitinka bendrosios patikros metodus ir eksploatacijai tinka (b.l. 29).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo išmokėta pašalpa pagal jo 2006-09-06 pateiktą prašymą (b.l. 27). Teismas nustatė, kad Suimtųjų (nuteistųjų) pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registracijos žurnale minėtas prašymas buvo užregistruotas 2006-09-11, o sprendimą neskirti pašalpos Kauno tardymo izoliatoriaus direktorius priėmė 2006-09-14. Piniginių išmokų nuteistiesiems skyrimo kriterijus, šių įmokų dydžių nustatymo ir mokėjimo tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento 2005-12-23 įsakymas Nr.4/07-260 „Dėl piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Šių taisyklių 2 punkte nustatyta, kad konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, o jų 4 punkte nustatyti atvejai, kai išmokos neskiriamos. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų 2006-12-05 pažyma Nr.9-5424 (09)F „Dėl nuteistojo R. K. pajamų“ (b.l. 28) ir išrašai iš jo asmeninės sąskaitos (b.l. 50-53), kuriose fiksuotas piniginių lėšų judėjimas, patvirtina, jog pareiškėjas dirbo bei gaudavo darbo užmokestį ir taip pat lėšas gaudavo per paštą (2006 m. birželio mėn. darbo užmokestis sudarė 113,59 Lt (2006-06-12), per paštą gavo 90 Lt (2006-06-01); liepos mėn. atitinkamai - 75,72 Lt (2006-07-11) ir 80 Lt (2006-07-05); rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio pervesta 40,66 Lt (2006-08-11) ir rugsėjo mėn. darbo užmokestis sudarė 53,40 Lt (2006-09-12)). Taigi 2006 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. pareiškėjo sąskaitoje buvo didesnė nei 0,3 MGL pinigų suma. Vadovaujantis Taisyklių 4.4 punktu, jeigu einamojo mėnesio pradžioje asmeninėje sąskaitoje nuteistasis turėjo 0,3 MGL ar didesnę sumą, jam išmokos neskiriamos. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Taisyklių 6 punktą nuteistasis, norintis gauti piniginę išmoką, iki einamojo mėnesio 5 dienos ar per 5 kalendorines dienas nuo atvykimo į įkalinimo įstaigą turi raštu kreiptis į įkalinimo įstaigos direktorių.

Pareiškėjas skunde pažymėjo ir teismo posėdžio metu teigė, jog Lukiškių tardymo - izoliatoriuje kalėjime kamera buvo stipriai apleista, murzina, pilna šiukšlių, nuorūkų, daug tarakonų ir graužikų, nebuvo kameros valymo inventoriaus ir t. t. Tuo tarpu iš byloje esančio Kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo matyti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ sistemingai atlieka dezinfekcijas nuo tarakonų, pelių, musių ir kitų graužikų bei vabzdžių (b.l. 58-64), o kameros remontuojamos pagal sudarytą grafiką bei kameras valo patys nuteistieji, nes joms visoms išduotas valymo inventorius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Šia nuostata vadovaujamasi ir kai prašoma priteisti neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą neturtinę žalą ar atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais vykdant teisingumą. Teismas pabrėžė, kad turi būti įrodyti ne tik neteisėti, t.y. teisės aktų neatitinkantys institucijų ar pareigūnų veiksmai ar neveikimas, bet ir su tuo susijusi asmeniui padaryta neturtinė žala, t.y. asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojas R. M. jį įžeidinėjo, vadino nepadoriais žodžiais, ko pasėkoje jis patyrė nervinę įtampą diskomfortą ir buvo įžeistas. Tačiau jokių nurodytą moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų R. K. teismui nepateikė bei patvirtino, kad į gydytojus ir psichologų tarnybą dėl to nesikreipė. Be to, bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas pretenzijas reiškė tik dėl 2006-08-31 pietums skirtų maisto porcijų dydžio, t.y. pretenzijos buvo vienkartinio pobūdžio. Teismas nusprendė, kad Kalėjimų departamentas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėjo R. K. 2006-10-01 skundą bei pateikė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis pagrįstą ir motyvuotą atsakymą atitinkantį tokio pobūdžio atsakymams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis). Teismas pripažino, kad byloje taip pat neįrodytas ir turtinės žalos atsiradimo faktas, nėra jokių duomenų, patvirtinančių turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktus. Remiantis anksčiau išdėstytu nėra pagrindo pripažinti, jog minėta įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų valdžios institucijų (Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kalėjimų departamento) veiksmų, nėra ir būtinos Lietuvos Respublikos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

III.

Apeliacinius skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Be patikslintame skunde nurodytų trijų reikalavimų, liko galioti jo 2006 m. lapkričio 7 d. skundo 4 punkto reikalavimas, kuriuo teismo prašė į posėdį iškviesti ir apklausti liudytojus galinčius patvirtinti skunde išdėstytas jo teisių pažeidimo aplinkybes. Teismas šio prašymo neįvykdė ir atsisakydamas tenkinti šį prašymą suvaržė jam, kaip proceso šaliai, garantuotas teises teikti įrodymus bei užduoti klausimus liudytojams (ABTĮ 53 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu pakartotinai pateiktus prašymus teismas atmetė nenurodydamas motyvų.

2. Teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į skunde nurodytas aplinkybes, kad dėl maisto porcijų dydžio Kauno tardymo izoliatoriui jis reiškė pretenzijas ne tik 2006-08-31, bet ir 2006-08-29 ir 2006-08-30 kai jam pareikalavus buvo atnešamos svarstyklės ir nustačius trūkumą maistas buvo pridedamas. Pareiškus reikalavimus dėl maisto porcijos dydžio patikrinimo, pareigūnai jį įžeidinėjo, grasino, kad susilauks problemų, kas sukėlė pergyvenimus, nemigą. Šias aplinkybes gali paliudyti prašyti iškviesti liudytojai. Teismas atsisakydamas kviesti liudytojus, prie faktinių bylos duomenų priskyręs tik atsakovo pareiktus argumentus ir konstatuodamas, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių padarytą turtinę ir neturtinę žalą, pažeidė šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 str. 1 d.).

3. Teismas sprendime pasisakydamas dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sulaikytųjų kamerose esančių antisanitarinių sąlygų bei kt. pažeidimų apsiribojo tik atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais. Tikrų faktinių duomenų teismas nenustatė, nors atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovas pripažino, kad egzistuoja antisanitarinės sąlygos, kurias pagrindžia objektyvios aplinkybės, kokios nepaaiškino, o teismas jų nenustatė.

Šalies argumentai

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Kauno tardymo izoliatorius 2006 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr.11-3494 atsisakė jam pateikti prašomus dokumentus, susijusius su jo 2006-08-31 pateiktu skundu dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų ir tuo pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 27, 33 str. numatytas jo teises.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatu o j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 81 ir 57 str.).

Pareiškėjas skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos padarymo grindžia neteisėtais valstybės institucijų (laisvės atėmimo vietų) pareigūnų veiksmais. Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.).

Įstatymas reikalauja, kad priimtas teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str.). Šie du reikalavimai tarpusavyje susiję, todėl vieno jų nesilaikymas reiškia kito pažeidimą. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialines bei procesines teisės normas. Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios yra būtinos taikant materialinės teisės normas konkrečiam ginčui reguliuoti.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas kildinamas iš, pareiškėjo nuomone, atsakovo teisei priešingų veiksmų: per mažų maisto porcijų, netinkamo Kauno izoliatoriaus pareigūno elgesio, atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais bei Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo sulaikytųjų kamerose esančiomis antisanitarinėmis sąlygomis. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimų teismas nurodė, jog bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas pretenzijas reiškė tik dėl 2006-08-31 pietums skirtų maisto porcijų dydžio, t.y. pretenzijos buvo vienkartinio pobūdžio. Tačiau Kauno tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b.l. 4 ), kaip ir pareiškėjo skunde, nurodoma, jog pareiškėjo prašymus maistas buvo sveriamas rugpjūčio 29-31 dienomis. Tačiau šio neatitikimo nagrinėdamas bylą teismas nesiaiškino. Taip pat skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojas R. M. jį įžeidinėjo, vadino nepadoriais žodžiais, ko pasėkoje jis patyrė nervinę įtampą diskomfortą ir buvo įžeistas, nurodydamas, kad šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai M. B. ir H. M. . Teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių moralinę žalą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš esminių dalykų šioje byloje – neturtinės žalos nustatymas. Iš pareiškėjo skundo teismui ir paaiškinimų teisme matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą jis sieja su atsakovo pareigūnų veiksmais rugpjūčio 29-31 dienomis šių aplinkybių įrodymą grįsdamas prašomų apklausti liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas 2007 m. vasario 6 d. posėdyje pasisakydamas dėl liudytojų apklausos nurodė, jog bylos aplinkybėms nustatyti byloje pakanka įrodymų, tuo pačiu sprendime nurodydamas, kad pareiškėjas jų nepateikė. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog siekiant visapusiškai ir pilnai išsiaiškinti bylos aplinkybes byloje būtina apklausti liudytojus: M. B. ir H. M. .

Teismas apsiribojo byloje pateiktas įrodymais, taip pat nesiaiškino, kodėl atsakovo atsiliepime ir pateiktoje pareiškėjo skundo tyrimo medžiagoje nurodytas prieštaravimas dėl pareiškėjo 2006-08-29 ir 2006-08-30 reikštų pretenzijų. Taip pat nagrinėjant bylą nesiaiškintos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl atsisakymo leisti jam susipažinti su dokumentais susijusiais su jo 2006-08-31 skundu. Pažymėtina, jog liudytojai teismo posėdžio metu apklausti nedetaliai, o prireikus neatmetama galimybė kviesti į teismo posėdį pareiškėjo skundo tyrime nurodytus pareigūnus. Aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas pilnutinai neišaiškino, nesvarstė ir nevertino. Neišaiškintos aplinkybės turi esminės reikšmės skundo teisingam išsprendimui. Bylos aplinkybėms išaiškinti būtina rinkti įrodymus, atlikti jų vertinimą (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti, administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai: Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasSigita Rudėnaitė