Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Daivai Balčiūnienei, Linai Strautininkienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Šleivaitei, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, nukentėjusiajai G. Š., nukentėjusiosios G. Š. atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui, ekspertams Gintautui Serbentai ir Viačeslav Kolomiec, nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pensininkė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 str. 2 d. 3 p., 187 str. 1 d. ir 155 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. R. 2014 m. vasario 13 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), M. N., V. Š., J. B. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sučiupdama rankomis už kaklo savo seseriai G. Š., trenkdama jos galvą į sieną, kumščiu suduodama ne mažiau penkių smūgių jai į veido sritį, padarydama savo artimam giminaičiui – nukentėjusiajai G. Š. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sulaužydama G. Š. dėvėtus akinius – 356,81 EUR (1232 Lt) vertės, priklausančius G. Š., padarė nukentėjusiajai G. Š. 356,81 EUR (1232 Lt) turtinę žalą.

Ši veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.

Kaltinamoji S. R. parodė, kad kalta neprisipažįsta. 2014 m. vasario 11 d. atvyko į miškų ūkį, išsiėmė leidimą kirsti mišką, kuris padalintas visiems vaikams. Grįžusi paskambino seseriai G. Š. ir paprašė kartu nuvykti į mišką. Rytojaus dieną, apie 15 valandą, automobiliu atvyko G. Š.. Ji buvo su akiniais. Automobilį nukentėjusioji pasistatė prie pat jos (S. R.) durų ir pamatė ant kiemo gulėjusius du rąstus, nukirstus iš to paties miško. Nukentėjusioji paklausė, iš kur tie rąstai, atsakiusi, kad turi kūrenti namą. Ji ėjo per namo vidų atidaryti seseriai durų, nes jos užfiksuojamos kaišteliu. Ji (S. R.) kieme G. Š. pasakė, kad į mišką nevyks ir prašė G. Š., kad į namą vaikščiotų pro kitas duris. Sesuo įėjo į savo kambariuką, o ji (S. R.) - į savo dalį. G. Š. užrakino duris ir bandė veržtis į kaltinamajai priklausantį kambarį, ši laikė durų rankeną, tačiau sesuo įsirėmusi duris atsidarė. G. Š. ėmė juoktis, ji (S. R.) išėjo į virtuvę ir užsirakino. Nukentėjusioji ėmė vaikščioti po kambarį ir reikalauti bokalų. Kaltinamoji atsakė, kad jų ieškotų sekcijoje, G. Š. nelietė, nes turi sveikatos problemų (išretėję kaulai, tirpsta kairioji ranka), jos akinių ant žemės nenumetė, tą dieną necenzūrinių žodžių nevartojo. Per G. Š. be vaistų nebegali gyventi, pamačiusi ima drebėti. Sesuo sodyboje užtruko dvidešimt minučių, po to sėdo į automobilį ir išvyko. D. R. nematė.

Su seserimi santykiai pablogėjo 2010 metais. Namas nepadalintas, bet kaltinamoji viena namą saugojo, prižiūrėjo, samdė žmones darbams, o sesuo nieko nedirbo, tik priekaištaudavo. G. Š. liepė nusipirkti spynas ir pasidaryti raktus nuo namo, nes teturėjo vienus. Prieš mėnesį gavo Š. raštą dėl raktų. Nė vienas pastatas, išskyrus namą, nerakinami. Teisme vyksta ginčas su Š. dėl žemės ribų nustatymo. Pripažįsta, kad viena kitą skųsdavo įvairioms institucijoms. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nukentėjusiajai nieko nepadarė.

Nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2014 m. vasario 13 d. sutiko draugę D. R. ir sakydama, kad vyksta į kaimą, ją pasiėmė kartu. Apie 15 val. 30 min. nuvykusi išlipo iš labai netoli įėjimo pastatyto automobilio. D. R. liko sėdėti mašinoje. Išėjus seseriai S. R. į lauką ir paklausus, ko reikia, atsakiusi, kad į mišką gali vykti bet kuriuo metu ir prašė įleisti į vidų, tačiau blaivi kaltinamoji pasakė, kad neleis, ją (G. Š.) įžeidinėjo eidama atidaryti durų, plūdo necenzūriniais žodžiais: „kurva, prostitutė, nusisukėlė, nusikrušėlė“. Kaltinamoji pastoviai žemindavo tokiais žodžiais, ypač, kai būdavo išgėrusi, todėl į policiją dėl to nesikreipė. Paskui S. R. atidarė duris. Durimis nesistumdė, durų netraukė, nes abi įėjo pro skirtingas duris. Ji (G. Š.) priėjo prie kambariuko, padėjo nuodus pelėms, tada kitos durys atsidarė ir jai kaltinamoji sugriebė už kaklo, trenkė į sieną, paskui smogė kumščiais į veidą. Kai atsisuko į seserį, kaltinamoji viena ranka laikė, o kita smūgiavo, sudavė virš penkių smūgių ir prakirto kairės pusės apatinę lūpą, buvo raudonas veidas, smūgiuojant nukrito akiniai. Ji (G. Š.) į sieną atsitrenkė kairės pusės galvos pakaušiu. Pastumta nukentėjusioji nepargriuvo, bet po smūgių ėmė svaigti galva. Kai priėjo prie automobilio, draugė matė, kad nukentėjusiajai išorėje prakirsta kairės pusės apatinė lūpa, sumuštas veidas, buvo mėlynės. Nuo 1995 metų nesutaria, kai mėgstanti išgerti sesuo pavogė karves. Nepadalintas nei miškas, nei namai, tačiau nepriekaištauja, kad S. R. ten gyvena. Raktų neturi, išskyrus nuo vidinio kambariuko. Grįžusi namo pasakė vyrui, kad pykina, svaigsta galva, vyras nuvežė į priimamąjį. Ligoninėje gydėsi apie dešimt dienų. Iki įvykio buvo normalus kraujospūdis, kuris po įvykio nuo streso pakilo. Patyrė 5000 Lt turtinę žalą ir 15000 Lt neturtinę žalą, kurias prašo priteisti. Turtinę žalą sudaro naujų akinių kaina - 1894,60 Lt, vaistų pirkimas, buvimas sanatorijoje, kur mokėjo 1104 Lt, buvo pas ausų gydytoją - kainavo 70 Lt, 79 Lt išleido gydymo centre. Į sanatoriją siuntė dėl stuburo išvaržos ir šios traumos, nes po įvykio paūmėjo nugaros skausmai. Taip pat mokėjo už sprando masažą ir nugaros šildymą. 15000 Lt neturtinę žalą patyrė, nes ją sumenkino, pažemino, juto fizinį skausmą, pablogėjo sveikata, buvo paskelbta spaudoje, išleido daug pinigų vitaminams, maistui, kad atsistatytų. Naktimis nebemiega, naudoja dėl miego paskirtus gydytojo vaistus. 1232 Lt kainavo metaliniai akiniai, kurie nukrito įvykio metu. Juos nešiojo apie šešis metus. Dabar naudojasi naujais akiniais. Sesuo neatsiprašė, jos neaplankė ligoninėje. Po šio įvykio tapo uždaresnė, turėjo nepatogumų: vykti į policiją, pas gydytojus. Sesuo visada pradeda rėkti, kai nukentėjusioji atvyksta. Ligoninėje jai švietė galvą, atliko galvos magnetinį rezonansą. Ar buvo konstatuoti smegenų pažeidimai, nežino, bet tai turi būti medicininiame išraše. Pas medicinos ekspertą nėjo, jam siuntė tik dokumentus - taip sakė tyrėja. Ji priėmimo skyriuje negalėjo nurodyti, jog sesuo spyrė į galvą. Negali pasakyti, kaip atsirado toks įrašas.

Liudytoja D. R. parodė, kad tą dieną nuvyko į sodybą kaime, sustojo prie namų durų. Ji (D. R.) sėdėjo mašinoje, o G. Š. išlipo. Durys buvo užrakintos, todėl G. Š. paklebinusi duris nuėjo aplink namą, kur buvo kitos durys. S. R. atidarė duris, pažiūrėjo, tuo metu G. Š. jau nueidinėjo už namo, o jai iš paskos nuėjo ir S. R.. Jos prie gonkų buvo dvidešimt-trisdešimt minučių. Liudytoja nematė, ar seserys kieme kalbėjosi. Grįžus susijaudinusiai G. Š., matė, kad buvo paraudęs kairysis žandas, ji atėjo užsiėmusi tą vietą ir pasakė, kad sesuo ją sumušė, kad jai negera. Kraujo, prakirstos lūpos ar skruosto nebuvo. G. Š. buvo su akiniais metaliniais rėmeliais, tačiau apie juos nukentėjusioji nieko nesakė. Paskui ligoninėje minėjo, kad po įvykio sulūžo akinių kojelė.

Ekspertas Gintautas Serbenta parodė, kad jam buvo pateikta Biržų ligoninės išduota nukentėjusiosios ligos istorija, kurią su užduotimi pateikė policijos tyrėjas. Nustatyta klinikinė diagnozė - muštinė žaizda apatinėje lūpoje ir galvos smegenų sukrėtimas. G. Š. buvo laikinai nedarbinga nuo 2014 m. vasario 13 d. iki 2014 m. vasario 28 d. Remiantis šiais medicininiais duomenimis buvo duota specialisto išvada. Nesant išoriniams sužalojimams, esant neurologo išvadai ir ilgam nedarbingumui, suabejoti nustatyta diagnoze ekspertui nebuvo būtina, taip pat nebūtina ką papildomai atlikti. Nustatyta muštinė žaizda lūpoje rodo, kad buvo mechaninis bukas smūgis į galvos sritį. Dabartinėje situacijoje gilintųsi į ambulatorinę kortelę, po to buvusius reiškinius, bet ar keistų sveikatos sutrikdymo mastą, atsakyti negali. Dabar supranta, kad reikėtų vertinti plačiau. Smegenų sukrėtimas visai neturi ryšio su kraujosruvomis. S. Š. lūpoje žaizdos nematė, yra tik nustatyta diagnozė. Specialistas traumatologas turėtų diagnozuoti, ar tai muštinė, ar pjautinė žaizda. Išvadą lemia tai, kad yra poveikiai: muštinė žaizda, pačių smegenų sukrėtimas. Žaizda lūpoje gali sukrėsti smegenis. Ligoninėje nebuvo nustatyta nei sinusito, nei stuburo ligų.

Liudytoja D. P. parodė, kad įvykyje nebuvo. Tos dienos vakare paskambinusi S. R. pasakė, kad buvo policija, kad norėjo nustatyti girtumą. Ji (D. P.) S. R. davė lašelių nuo širdies, nes ši verkė, sakė nežinanti, kas bus toliau, ji labai prastos sveikatos, neįsivaizduoja, kaip galėjo primušti seserį, nes yra neagresyvi, nepikta, nesiplūsta, niekada nėra susipykę. Visas kaimas kalba, kad G. Š. labai sumušė S. R., stebisi, iš kur kaltinamoji turi tiek sveikatos. Apie muštynes S. R. nieko nesakė, tik sakė, kad buvo sesuo, ji norėjo kažką pasiimti, sakė nenorėjusi jos įsileisti, bet kai pagrasė: „Pamatysi, kas tau bus“, įsileido. S. R. yra artimiausia kaimynė. Apie seserų konfliktus žino.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2014 m. vasario 13 d. grįžęs į namus rado sumuštą žmoną – jai buvo prakirsta lūpa, sumuštas veidas, ji skundėsi, kad sukasi galva, pykina, eidama svirduliavo. Jis ją atvežė į ligoninės priimamąjį. Sumušimai palaipsniui praėjo, tačiau žmona ėmė skųstis nemiga ir galvos svaigimu. Išleista iš ligoninės žmona gydėsi namuose, vartojo ir šiuo metu vartoja raminamuosius vaistus, sakė negalinti dirbti. Žmona pasakojo, kad ją stvėrė už galvos, galvą trenkė į sieną, ranka sudavė per veidą, todėl buvo prakirsta lūpa ir sulaužyti akiniai, žmona visko bijo. Seserys nesiginčijo, teisiniai ginčai kildavo tarp jo ir S. R., kai paveldėjo uošvės turtą. Sodyba priklauso jam ir ir S. R.. D. P. eidavo pas S. R. bendrauti.

S. R. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 3 p., padarymu, pagal kurį atsako tas, kas nesunkiai sutrikdė sveikatą savo artimajam giminaičiui. Nukentėjusiosios G. Š. sužalojimo mastui nustatyti byloje buvo paskirta užduotis specialistui ir ekspertų komisijai. 2014-03-27 VTMT Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad muštinė žaizda apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimas G. Š. padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2014-02-13. Sužalojimai G. Š. galėjo būti padaryti trenkiant galvą į sieną bei suduodant kumščiu į veidą ne mažiau dviejų smūgių pasekoje, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. G. Š. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 52). Teismo posėdžio metu kilus abejonėms dėl išvados pagrįstumo, teisėjos nutartimi paskyrus komisijinę teismo medicinos ekspertizę, VTMT Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad G. Š. padaryta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kliniškai nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai susidarė nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Tikėtina, kad lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas galėjo atsirasti atsitrenkus pakaušiu į sieną, o muštinė žaizda apatinėje lūpoje – nuo smūgio ranka. G. Š. sveikatos būklė iki 2014 m. vasario 13 d. sužalojimo neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto vertinimui. G. Š. gydytojo neurologo nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas remiantis objektyviu neurologiniu simptomu – nestabilumas Rombergo pozoje. G. Š. kūno sužalojimai turi būti kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata objektyviai nebuvo sutrikusi ilgiau kaip dešimt dienų. Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sveikatos sutrikdymo masto laikyti nepagrįsta (2 t., b.l. 71-73). Ekspertas V. Kolomiec posėdžio metu patvirtino ekspertizės aktą, paaiškino, kad sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas, kai yra sužalojimai, G. Š. sveikata buvo sutrikdyta, tačiau ne nesunkiai, o nežymiai. Teismas, ištyręs byloje esančią specialisto išvadą ir ekspertizės aktą, priimdamas sprendimą remiasi ekspertizės aktu, nes ekspertizę atliko du medicinos ekspertai, turintys ekspertinio darbo stažą nuo 1990 ir 1997 metų, posėdžio metu eksperto V. Kolomiec paaiškinimai dėl pateiktos išvados buvo išsamūs ir aiškūs, ekspertams buvo pateikta baudžiamoji byla, kurioje teismo posėdžio metu jau buvo apklausta kaltinamoji, nukentėjusioji bei liudytojos D. R. ir D. P., ekspertai susipažino su baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis, tuo tarpu ekspertui G. Serbentai buvo pateikta tik nukentėjusiosios G. Š. ligoninės gydymo stacionare ligos istorija. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, S. R. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo sudėtis. Tačiau savo veiksmais S. R. sukėlė G. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. atsako tas asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukelia nukentėjusiajam – savo artimajam giminaičiui - fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sukeliant fizinį skausmą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Todėl S. R. veiksmai leido kilti padariniams – dėl S. R. neteisėtų veiksmų G. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Gynėjo nuomone, S. R. neturėjo tikslo sudaužyti akinių, todėl ji turėtų būti išteisinta dėl BK 187 str. 1 d. numatytos veikos, tačiau nusikaltimo kvalifikavimui neturi reikšmės, ar S. R. siekė sudaužyti akinius, ar ji leido tokiems padariniams kilti. S. R. veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., o dalyje dėl turto sugadinimo kaltinamosios nusikalstamos veikos kvalifikacija nekeistina.

Nors kaltinamoji neigia padariusi šias dvi nusikalstamas veikas - Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., tačiau jos kaltę (be jau aptarto ekspertizės akto) patvirtina nukentėjusiosios G. Š. ir liudytojos D. R. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2014-02-13 G. Š. protokolas-pareiškimas, iš kurio matyti, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 15 val. 30 min., nuvykusi pas seserį S. R. į joms priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kalbėjosi lauke. Paprašius įleisti į sodybos vidų S. R. neleido. Tada ji (G. Š.) pasakė, kad kvies policiją ir S. R. įleido, bet pačiupo už kaklo ir trenkė galvą į sieną, paskui kumščiu trenkė ne mažiau kaip penkis kartus į veidą. Po sumušimo ji (G. Š.) pasijuto blogai: ėmė svaigti ir skaudėti galvą, todėl kreipėsi į medikus (1 t., b.l. 1); 2014-02-13 tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad jis surašytas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš G. Š. fakto. Nurodyta, kad konflikto metu sesuo S. R. sudavė smūgius G. Š. į veido sritį ir trenkdama galvą į sieną pakaušiu, sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – prakirsta lūpa, patinęs žandas ir kraujosruva ant plaštakos viršaus virš krumplių (1 t., b.l. 6-7); 2014-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad apžiūrėta sodyba – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esanti (duomenys neskelbtini). Į namą yra du įėjimai. Pro pietinį įėjimą patenkama į prieangį, kuriame sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai. Iš prieangio pro medines duris patenkama į didelį kambarį, kuriame yra židinys, baldai. Iš jo vakarinėje sienoje yra durys į kitą kambarį, šiaurinėje sienoje yra dvejos durys, kurių vienos užrakintos. Apžiūros metu fotografuota (1 t., b.l. 8-11); 2014-09-08 VĮ Registrų centro pažymėjimas (išrašas), iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas lygiomis dalimis priklauso M. N., V. Š., J. B. ir S. R. (1 t., b.l. 139-143); 2014-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, jog G. Š. pateikė 2008-08-21 d. kasos kvitą, iš kurio matyti, kad akiniai kainavo 1232,25 Lt ir akinius be dėklo (1 t., b.l. 144-144a); 2014-09-08 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad akiniai yra su tamsiai pilko metalo spalvos rėmeliais, akinių kojelių vidinė pusė yra tamsiai rudos spalvos, išorinė – šviesiai rudos. Akinių kairėje kojelėje matyti įtrūkimas - lūžis. Patraukus kojelę už galo, įtrūkimo vietoje atsitraukia pasidarant tarpui iki 7 mm. Akinių stikluose, žiūrint atitinkamu kampu prieš šviesą, matyti nežymių pabraižymų (1 t., b.l. 145-147).

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamosios kaltę dėl jai inkriminuotų nusikaltimų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. padarymo. Kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi ji kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia sučiupdama rankomis už kaklo savo seseriai G. Š., trenkdama jos galvą į sieną, kumščiu suduodama ne mažiau penkių smūgių jai į veido sritį, padarydama savo artimam giminaičiui – nukentėjusiajai G. Š. muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, galvos smegenų sukrėtimą, nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sulaužydama G. Š. dėvėtus akinius – 356,81 EUR (1232 Lt) vertės, priklausančius G. Š., padarė nukentėjusiajai šio dydžio turtinę žalą.

Kaltinamoji S. R. taip pat buvo kaltinama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. tuo, kad 2014 m. vasario 13 d., apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), M. N., V. Š., J. B. ir S. R. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, <..> tyčia neviešai vadindama G. Š. įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais, taip ją žodžiu užgauliai pažemino, t.y. įžeidė. Tačiau 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio ir 290 straipsnio pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XII-1888 (paskelbta Teisės aktų registre, 2015-07-09, Nr. 2015-11179) 1 straipsnis reglamentuoja, kad 155 straipsnis pripažintas netekusiu galios nuo 2015 m. liepos 10 d. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi naujai įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas šiuo atveju panaikino S. R. padarytos veikos nusikalstamumą, o toks įstatymas turi grįžtamąją galią, todėl šioje dalyje baudžiamoji byla S. R. atžvilgiu nutrauktina, kadangi ji aptariamais veiksmais nepadarė veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji G. Š. pareiškė 1448,10 EUR (5000 Lt) turtinės žalos civilinį ieškinį ir 4344,30 EUR (15000 Lt) neturtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b.l. 17-18). Nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal galiojančias Lietuvos Respublikos BPK nuostatas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas ir įrodytas objektyviais duomenimis. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nusikalstamų veikų padarymo metu nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, nes įvykio metu neteko akinių, kuriuos nešiodavo. Šias aplinkybes patvirtina aukščiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos D. R. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pateikė akinių čekį, iš kurio matyti, kad ji įsigijo naujus akinius, už kuriuos mokėjo 548,71 EUR (1894,60 Lt), taip pat kitus čekius, iš kurių matyti, jog 2015-05-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gydytojo paslaugas ji sumokėjo 22,87 EUR (79 Lt), 2014-03-27 už AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijos kelialapį - 319,74 EUR (1104 Lt) ir 2014-04-08 vaistus „Bromazepam“ pagal receptą 2,59 EUR (8,97 Lt), taip pat 2014-03-12 vaistai „Xanax“ ir „Zolpidem Hexal“ iš viso kainavo 8,55 EUR (29,55 Lt) (1 t., b.l. 30). Be to, nukentėjusioji pateikė ir kasos pajamų orderį (čekius), iš kurių matyti, kad 20,27 EUR (70 Lt) ji mokėjo už 2014-03-17 LOR konsultaciją, o po jos pagal receptą pirko vaistų „Cinnarizine“ už 1 EUR (3,46 Lt) (1 t., b.l. 31). 2014-03-14 d. G. Š. sumokėjo už „Mildronate“ ir „Pramistar“ vaistus, švirkštą iš viso 27,71 EUR (95,71 Lt) (1 t., b.l. 32), o 2014-03-12 čekiai rodo, kad ji sumokėjo 11 EUR (38 Lt) už penkias masažo ir 9,70 EUR (33,50 Lt) už penkias fizioterapijos procedūras poliklinikoje (1 t., b.l. 33-34), t.y. iš viso 972,19 EUR (3356,79 Lt). Tačiau nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas negali būti pasipelnymo šaltinis, tikslas yra kompensuoti faktiškai patirtą žalą, nuostolius. Eksperto išvadoje nurodyta, kad G. Š. sveikata nebuvo sutrikusi ilgiau 10 dienų, todėl visos G. Š. gydymosi išlaidos, turėtos praėjus 10 dienų po įvykio, laikytinos nesusijusios su nustatytu sveikatos sutrikdymu ir nepriteistinos. Nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, įsigydama naujus akinius, kurie kainavo 548,71 EUR, nukentėjusiosios paaiškinimais nustatyta, kad akinių kaina didelė, nes jie yra dvejopi, skirti žiūrejimui į tolį ir skaitymui, vien akinių stiklai kainavo apie 600 Lt. Priteisdamas turtinę žalą dėl sudaužytų akinių, teismas atsižvelgia į tai, kad sulaužyti akiniai buvo 6 metų senumo, naujų akinių kaina yra didelė, į tai, kad nukentėjusioji turi teisę įsigyti jai patinkantį daiktą, tačiau iš pateikto apmokėjimo kvito matyti, kad akinių rėmeliai yra firmos „Prada“, todėl darytina išvada, kad turtinė žala bus atlyginta, priteisus nukentėjusiajai iš kaltinamosios sugadintų akinių kainą – 356,81 EUR (1232 Lt) (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d.).

4344,30 EUR (15000 Lt) neturtinės žalos reikalavimas pareikštas tuo metu, kai teismui byla buvo perduota kaltinant S. R. padarius nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismo ekspertams nustačius kitokį G. Š. sužalojimo mastą ir teismui pripažinus, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, teismas sprendžia neturtinės žalos atlyginimo klausimą vertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes. Kaltinamoji nukentėjusiosios atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai interesai, kuriuos taip pat gina teisė. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl sužalojimų ji patyrė fizinį skausmą, ilgai nedirbo ir gydėsi, negalėjo rodytis žmonėms, pablogėjo reputacija šeimoje ir darbe, jautė nerimą ir baimę, bloga miega ir vartoja vaistus. Byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusikaltimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo) nukentėjusiajai pablogėjo sveikata, jos atžvilgiu buvo naudotas smurtas, jai sukeltas skausmas, nedirbo dvi savaites ir gydėsi (2014 m. vasario 13 d. – 2014 m. vasario 21 d. VšĮ Biržų ligoninėje, 2 t., b.l. 3), todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į neturtinės žalos nustatymo kriterijų visumą, į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, į nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laipsnį (nežymus), į padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį (nedirba, yra pensininkė) bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Padarytas nusikaltimas (nežymus sveikatos sutrikdymas) yra nesunkus, padarytas seseriai, nors tarp seserų giminiškų santykių realiai nėra. Įvertinant aukščiau išdėstytus motyvus, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamosios nukentėjusiajai 200 EUR (690,56 Lt) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 82,09 EUR (283,46 Lt) turtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., b.l. 40-44). Nors kaltinamoji šio civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta nurodydama, kad ji nukentėjusiajai nieko nepadarė, tačiau jos (S. R.) kaltė dėl nusikalstama veika padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyta, turtinės žalos, susidariusios už nukentėjusiajai laikinojo nedarbingumo laikotarpiu išmokėtą ligos pašalpą, dydį pagrindžiantys dokumentai yra byloje (1 t., b.l. 42-44), jais abejoti nėra jokio pagrindo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir šio dydžio turtinė žala priteistina iš kaltinamosios (Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d., 6.290 str. 1 d. ir 3 d.).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajai, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų apimtį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikaltimų padarymo aplinkybes, kad jie padaryti seseriai, jų trukmę. Kaltinamoji padarė du nesunkius nusikaltimus. Todėl, teismo nuomone, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir tai, jog S. R. neteista (1 t., b.l. 57), administracine tvarka per metus nebausta, tačiau bausta du kartus praeityje, šių nuobaudų galiojimas šiuo metu išnykęs (1 t., b.l. 58-59), nedirbanti ir darbo biržoje neregistruota (1 t., b.l. 60-61), Biržų psichikos sveikatos centre neregistruota (1 t., b.l. 65), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad S. R. išsituokusi, pensininkė, dirbo mokytoja (duomenys neskelbtini), seniūnija nėra gavusi skundų dėl šios moters elgesio ar gyvenimo būdo (1 t., b.l. 63). Duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų padariusi naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Įvertinant visas šias aplinkybes ir motyvus, S. R. už padarytas abi nusikalstamas veikas skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – mažesnis nei vidurkio laisvės apribojimas, skiriant teismo draudimą per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su tam tikru asmeniu (nukentėjusiąja) (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, bausmės tikslai gali būti pasiekti S. R. skiriant šią ir tokią pačią galutinę subendrintą bausmę. Kadangi byla nebuvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, be to, S. R. kalta neprisipažino, jai Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. numatytas bausmės sumažinimas netaikomas.

Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu (yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis), griežtesnė bausmė apima švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kiti bylos klausimai (kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai, atstovavimo išlaidos ir kt.)

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 74-75) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Daiktiniai įrodymai – 2014-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš G. Š. paimti akiniai (1 t., b.l. 144), po 2014-09-08 apžiūros (1 t., b.l. 145-147) perduoti teismui kartu su byla, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtai savininkei G. Š. (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Iš kaltinamosios priteistinos proceso išlaidos valstybei (1 t. pažyma, 2 t., b.l. 2, Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Nukentėjusioji taip pat prašo iš kaltinamosios priteisti 1013,67 EUR (3500 Lt) atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą (1 t., b.l. 36, 2 t., b.l. 81). Šis prašymas tenkintinas iš dalies. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (2014-12-10, 2014-12-30 ir 2015-11-27), kurių bendra trukmė 5 val. 22 min., atsižvelgiant ir į tai, kad dėl vienos veikos byla nutraukta, o kita veika perkvalifikuota į lengvesnę ir kai kurios aplinkybės iš kaltinimo yra pašalintos, kad taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, šios patirtos atstovavimo išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir mažintinos iki 290 EUR (1001,31 Lt) (Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p., 104 str. 2 d., 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 1-2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 4-6 d., 307 str. 1 d. 1-4 p., 6 p., 5 d., 6 d., 7 d., 308 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kalta ir nubausti: pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š.; pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. vieneriems metams laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – vienerius metus laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį bendrauti su nukentėjusiąja G. Š..

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. baudžiamąją bylą S. R. atžvilgiu nutraukti, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajai S. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš S. R. padarytai 356,81 EUR (1232 Lt) turtinei žalai ir 200 EUR (690,56 Lt) padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), iš S. R. padarytai 82,09 EUR (283,46 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus – iš G. Š. paimtus akinius, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, grąžinti teisėtai savininkei G. Š..

Iš kaltinamosios S. R. priteisti nukentėjusiajai G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 290 EUR (1001,31 Lt) atstovavimo išlaidų už advokato pagalbą.

Iš kaltinamosios S. R. priteisti 24,02 EUR proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.