Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-07-15 · Civilinė byla Nr. e2S-502-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-15
Bylos Nr.
e2S-502-856/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03368-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
L. J.
Trečiasis asmuo
I. V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-502-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03368-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.2.11; (S) 3.3.2.5.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7600-776/2019 pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo I. V. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui A. J. ir trečiajam asmeniui I. V. J. dėl išlaikymo nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jam iš atsakovo laikiną išlaikymą po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – priteisė iš atsakovo A. J. laikinąjį materialinį išlaikymą nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiam vaikui ieškovui L. J., mokamą po 150 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias pasaugos priemones gavimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 23 d., ik teismo sprendimo priėmimo dienos.

3. Teismas nurodė, kad ieškovas yra atsakovo sūnus, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 7 d. išduota darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovas yra nedarbingas, jo netekto darbingumo lygis yra 80 procentų, nedarbingumas jam nustatytas neterminuotai dėl neįgalumo nuo vaikystės, t. y. ieškovas priskirtinas nedarbingų asmenų kategorijai. Kadangi ieškovas gauna nedideles pajamas, viso 381,50 Eur, kurių ieškovo poreikiams patenkinti neužtenka, o atsakovas prie ieškovo priežiūros neprisideda, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas yra pagrįstas ir iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą ieškovui, kaip atsakovo nedarbingam dėl neįgalumo pilnamečiam vaikui, po 150 Eur periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias pasaugos priemones gavimo teisme dienos, iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu atsakovas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo L. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų. Šiuo atveju ieškovas neįgaliu tapo jau sulaukęs pilnametystės, t. y. būdamas 23 metų, kuomet linksmai leidęs laiką draugų kompanijoje, vartodamas alkoholį pateko į muštynes, po kurių patyrė galvos traumą. Iki to laiko ieškovas buvo darbingas, dirbo UAB (pavadinimas ir pareigos neskelbtinos), dengė stogus. Šias aplinkybes patvirtina ir pačio ieškovo į bylą kartu su ieškiniu pateikta specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma, kurios 3 punktu būtent išskirta tai, jog ši pažyma išduota „asmeniui pripažintam neįgaliu iki 24 metų, kuriam nustatytas 0-25 % darbingumo lygis”, bei medicinos dokumentų išrašai, iš kurių matosi, kad grafose ties anamneze visur minimi ieškovo sveikatos pakenkimai, atsiradę 1995 metais (kuomet ieškovas jau buvo 23 metų). Mano, jog to pasėkoje, minėta teisės norma, numatanti tėvų pareigą išlaikyti nedarbingą vaiką ir šiam sulaukus pilnametystės, ieškovo atžvilgiu netaikoma.

4.2. Nurodo, kad jis yra 76 metų amžiaus, turi nekilnojamąjį turtą - butą - tik 32 690 Eur vertės, jo vienintelės pajamos yra 418,40 Eur senatvės pensija, kuri yra ne ką didesnė nei ieškovo gaunamos pajamos. Tuo tarpu ieškovo mama trečiasis asmuo I. V. J. nuosavybės teise valdo net 13 nekilnojamojo turto objektų bendros 200 588 Eur rinkos vertės, kas reiškia, jog ieškovo mama turi didesnes galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, jei toks jam apskritai yra reikalingas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas L. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

5.1. Nurodo, kad yra neįgalus nuo vaikystės, ką patvirtina invalidumo pažymėjimas, kur nustatyta pirma invalidumo grupė, invalidumo priežastis nuo vaikystės, todėl atskirojo skundo argumentai dėl neįgalumo priežasties ir termino yra visiškai nepagrįsti. UAB (pavadinimas neskelbtinas) bandė dirbti kartu su atsakovu, tačiau dėl savo negalios nepajėgė dirbti ir šios aplinkybės puikiai žinomos atsakovui. Neįgalumas yra nustatytas nuo vaikystės dėl epilepsijos, dėl regėjimo sutrikimų, todėl atsakovo argumentai, kad neįgalumas atsirado jau būnant pilnamečiu dėl neatsakingo elgesio, yra nepagrįsti. Teigia, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, turi būtą, garažą, gyvena vienas, tačiau niekada nepadeda nei materialiai, nei padeda jo prižiūrėti trečiajam asmeniui – jo mamai, kuri prisideda ir pinigais, ir atiduoda visą savo laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikino išlaikymo pilnamečiam neįgaliam vaikui priteisimo - teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktus argumentus, bei pateiktus byloje įrodymus, priteisė iš atsakovo laikiną 150 Eur per mėnesį išlaikymą pilnamečiam neįgaliam atsakovo sūnui. Apeliantas (atsakovas) su minėta nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad ieškovas neįgalus tapo jau būdamas pilnamečiu dėl savo paties neatsakingo elgesio, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.194 straipsnio 3 dalies numatyta teisės norma, numatanti tėvų pareigą išlaikyti nedarbingą vaiką ir šiam sulaukus pilnametystės, ieškovo atžvilgiu netaikoma. Teigia, kad jis yra 76 metų amžiaus, turi nekilnojamąją turtą - butą - tik 32 690 Eur vertės, jo vienintelės pajamos yra 418,40 Eur senatvės pensija, kuri ne ką didesnė nei ieškovo gaunamos pajamos. Tuo tarpu ieškovo mama trečiasis asmuo I. V. J. nuosavybės teise valdo net 13 nekilnojamojo turto objektų, 200 558 Eur bendros rinkos vertės, kas reiškia, jog ieškovo mama turi didesnes galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo, jei toks jam apskritai yra reikalingas.

9. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Pažymėtina, kad laikino išlaikymo priteisimas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti pilnamečio neįgalaus vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, priteisiant laikiną išlaikymą, skirtą kasdieniniams poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti minimalius poreikius maistui, būstui, vaistams ir kitoms būtinoms reikmėms.

10. Remiantis CK nuostatomis, pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis ir asmeninė turtinė prievolė (CK 3.155, 3.156 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Pagal kasacinio teismo suformuotą CK 3.194 straipsnio 3 dalies aiškinimo taisyklę, priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu galima tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas. Pripažinus vaiką iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarautų šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016). Pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, nedarbingi ar iš dalies darbingi asmenys – asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas mažesnis negu 55 procentų darbingumo lygis ir netekto darbingumo procentai, apskaičiuojami iš 100 procentų atėmus asmeniui nustatytus darbingumo lygio procentus. Asmens darbingumo lygį ir netekto darbingumo procentus nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – ir NDNT). Iš NDNT 2013 m. vasario 7 d. išduotos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas L. J. yra nedarbingas, jo netekto darbingumo lygis yra 80 procentų, nedarbingumas jam nustatytas neterminuotai dėl neįgalumo nuo vaikystės, t. y. ieškovas priskirtinas nedarbingų asmenų kategorijai (ir nuo vaikystės), todėl atsakovo A. J. argumentai, kad ieškovas tapo neįgaliu jau būdamas pilnamečiu, atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pažymėtina, kad teismas nagrinėjamu atveju sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tačiau nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl išlaikymo priteisimo iš esmės. Siekiant nustatyti, ar buvo pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia teismas privalo preliminariai įvertinti, ar pateiktas ieškinys gali būti tenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tėvai turi pareigą išlaikyti ne tik savo nepilnamečius vaikus, tačiau ir pilnamečius neįgalius vaikus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendžia, kad yra jo tenkinimo tikimybė, t. y. nenustatyta akivaizdžiu aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teigti, kad pateiktas ieškinys dėl išlaikymo priteisimo negalėtų būti tenkinamas.

12. CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kaip minėta, CK 3.194 straipsnio 3 dalis numato, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovas jau yra pilnametis, suaugęs asmuo, kuris dėl neįgalumo negali pasirūpinti savimi – užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl jam taikoma tokia pati teisių apsauga kaip nepilnamečiam vaikui, siekiančiam gauti laikiną ar nuolatinį tėvų išlaikymą. Konkrečiu atveju ieškovas įrodė aplinkybes, kad yra neįgalus. Nors atsakovas ir teigia, kad jo vienintelės pajamos - senatvės pensija, artima ieškovo gaunamoms išmokoms, ir prie jo būtinųjų poreikių patenkinimo, jeigu jie kaip po tokie išvis ieškovui reikalingi, labiau turėtų prisidėti ieškovo mama – I. V. J. dėl to, kad jos materialinė padėtis geresnė, tačiau tokie atsakovo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo vertinti ginčijamoje nutartyje padarytų išvadų kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo materialiųjų reikalavimų pobūdį bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė