Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant ieškovui K. G., jo atstovei advokatei Ramunei Jatautienei, atsakovei S. G., Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį atsakovei S. G., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalinimo, taip pat atsakovės S. G. priešieškinį ieškovui K. G., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu S. G. paaiškino, kad ji buvo rūpestinga, imli žinioms, tvarkinga. Ieškovas buvo tinginys, neprisidėjo prie buities, į jos pastabas reaguodavo grubiai. Ji liepė jam išeiti, kaltu laiko ieškovą dėl santuokos iširimo, taip pat prie santuokos iširimo prisėdėjo ir susidariusios aplinkybės. Ji sutinka, kad per šešis mėnesius ieškovas išmokėtų kopensaciją už pusę garažo. Prašo priteisti 250 Eur kas mėnesį mokamą išmoką dukros išlaikymui. Vaikui reikalingas specialus maitinimas. Ji negali valgyti pieno, mėsos, grūdinių produktų. Specialūs produktai yra perkami specialioje parduotuvėje, kuri yra Kaune, arba internetu. Valstybė kompensuoja specialų maistą, pieno mišinius. Bet vaikui reikia dar 50 proc. kito maisto ir tai kainuoja 40 Eur per 3 mėnesius, tai yra 13 Eur per mėn. Gydytoja rekomendavo dar vitaminų, geležies, kas kainuoja 30 Eur per mėnesį. Sauskelnės kainuoja 40 Eur per mėnesį. Rūbai 20 Eur per mėnesį. Jos ir ieškovo turtinės padėtys yra lygios. Ji turi turto. Jos gaunamos pajamos per mėnesį yra 194 Eur motinystės pašalpa. Jai padeda tėvai. Ji nenori, kad ieškovas išsivežtų mergaitę. Nebuvo konflikto tarp ieškovo ir jos tėvų. Mano, kad nekiltų konflikto, jei ieškovas ateitų ir ji dalyvautų jo ir dukros susitikime. Vaikui neįgalumas nustatytas iki (duomenys neskelbtini). Ji ketina vėl kreiptis dėl pratęsimo. Vaikui yra nustatytas lengvas neįgalumas. Už vaiko neįgalumą ji gauna 105 Eur ir juos kaupia vaiko sąskaitoje. Už vaiko stovyklą sumokėjo virš 100 Eur. Ten buvo mokama, kaip ir ką gaminti vaikui. Lietuvoje vaikų su tokia liga yra labai nedaug.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. palaiko skyriaus pateiktas išvadas byloje. Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su mama, o išlaikymas priteistas iš tėvo. Ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus, o atsakovės pasiūlyta tvarka neatitinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad K. G. ir S. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 139). E. G. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai K. G. ir S. G. (b.l. 11). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė nutraukti santuoką tarp jo ir atsakovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovė priešieškinyje prašė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo posėdžio metu šalims buvo pasiūlyta santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau šalims nepavyko pasiekti kompromiso ir sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Priešingai atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas ieškovas ir nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2015-05-01, tarp šalių sudaryta santuoka yra faktiškai iširusi. Po bylos iškėlimo teisme nė viena iš šalių nerodė jokios iniciatyvos dėl santuokos išsaugojimo, todėl laikytina, kad sutuoktiniams išsaugoti šeimą yra neįmanoma, santuoka galutinai iširusi. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jiems gyvenant kartu kilo nesutarimai ir konfliktai, jiems nepavyko pasiekti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Teismas įvertinęs įrodymus, susijusius su ieškovo ir atsakovės įrodinėjamomis aplinkybėmis, išanalizavęs šalių parodymus teisme, sprendžia, jog abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, todėl vertinama, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo nuomone, atsakovė neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta tik dėl ieškovo kaltės. Esant tokiai situacijai, teismas negali nustatyti vienos ar kitos šalies didesnės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad abu sutuoktiniai vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, dėl skirtingo požiūrio į bendrą gyvenimą sutuoktiniai nesugebėjo priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų ir dėl to bendras jų gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, santuoka nutraukiama pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių - sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina jos prašoma santuokinė pavardė – G., ieškovui – G. (CK 3.69 str. 1 d.).

Santuokos nutraukimo byloje privalu išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą (CK 3.59 str.). Ieškovui ir atsakovei sutinkant, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra E. G. faktiškai gyvena su atsakove (savo motina), kuri gali dukrai suteikti tinkamą priežiūrą bei auklėjimą, sudaryti tinkamas sąlygas jos gyvenimui, į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadą, nepilnametės E. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove S. G., kadangi tai labiausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str.).

Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu ir užtikrinant jų apsaugą, todėl būtina vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais bei nustatyti tinkamą santykį tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties.

Šalių nepilnametė dukra E. G. gyvena kartu su atsakove S. G.. 2015-07-29 ieškovas banko pavedimu pervedė atsakovei 300,00 Eur materialinį išlaikymą dukrai už gegužės, birželio ir liepos mėnesius, 2015-08-11 ieškovas pervedė atsakovei 100,00 Eur materialinį išlaikymą dukrai už rupjūčio mėn. (b.l. 89, 90, 91, 92). 2015-08-23 ieškovas pervedė 50,00 Eur materialinį išlaikymą dukrai, nurodant laikinosios apsaugos priemonės (b.l. 111). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovės pajamos yra 194 Eur motinystės pašalpa (b.l. 121) ir 105,00 Eur šalpos pensija neįgaliam vaikui (b.l. 38, 39). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas K. G. dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)", jis per mėnesį po mokesčių gauna nuo 255,62 Eur iki 278,40 Eur dydžio atlyginimą (b.l. 118). Ieškovo teigimu, prieš kelis metus jis patyrė avariją ir buvo sunkiai sužeistas, minėtų aplinkybių atsakovė neginčija. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis lankėsi pas gydytojus ir artimiausiu metu jam bus atlikta operacija, tačiau minėtą faktą pavirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Iš 2014-05-08 išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovui K. G. nustatytas 65 proc. darbingumo lygis nuo 2014-05-08 iki 2015-05-07 (b.l. 8). Ieškovo teigimu jis nuo 2015-07-01 negauna 55,00 Eur netekto darbingumo periodinės kompensacijos. Iš 2015-08-26 pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad ieškovui 2015-06-15 buvo išmokėta 12,60 Eur netekto darbingumo periodinė kompensacija (b.l. 115). Byloje nėra duomenų, kad toliau ieškovui būtų mokama ši kompensacija, taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų prasitęsęs neįgalumą. Duomenų apie kitus ieškovo turimus išlaikytinius byloje nėra.

Pagal priešieškinyje pateiktą atsakovės paskaičiavimą, preliminariai vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 500,00 Eur sumos. Atsakovės teigimu didžiąją dalį vaiko išlaikymui skiriamų lėšų sudaro vaikui perkamas specialus maistas, geležies preparatai, specialios bakterijos, nes mergaitė serga genetine liga. Ieškovas sutinka mokėti dukrai 100,00 – 150,00 Eur išlaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. G. yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2014-09-22 iki 2015-09-21 (b.l. 125). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klininkos 2015-08-13 išraše nurodytos informacijos matyti, kad E. G. diagnuozuota klasikinė fenilketonurija, mergaitei paskirtas dietinis gydymas, išrašyti kompensuojami receptai 3 mėnesių gydymo kursui (100 proc. kompensavimas) (b.l. 123). Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-09-03 pažymos matyti, kad mergaitės papildomam maitinimui yra vartojami nebaltyminiai maisto produktai, aminorūgščių mišiniai, kurių sudėtyje nėra fenilalanino, mergaitės sveikatos būklė patenkinama, dietinį gydymą toleruoja gerai (b.l. 124). Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad valstybė mergaitei kompensuoja specialų maistą, pieno mišinius. Bet vaikui reikia dar 50 proc. kito maisto ir tai kainuoja 40 Eur per 3 mėnesius, tai yra 13 Eur per mėn. Be to gydytoja rekomendavo dar vitaminų, geležies, kas kainuoja 30 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad mergaitei perkamos sauskelnės, kurios kainuoja 40 Eur per mėnesį, rūbai, kurie 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad dalis vaiko maitinimui skiriamų lėšų yra gaunama iš valstybės (kompensuojama), įvertinus atsakovės teismo posėdžio metu pateiktą išlaidų vaiko išlaikymui detalizavimą, teismas sprendžia, kad šiuo metu 500,00 Eur suma vaiko išlaikymui yra per didelė ir neatitinka šalių turtinės padėties (tokiu atveju ieškovas visą darbo užmokestį turėtų skirti vaiko išlaikymui). Pažymėtina, kad ieškovas po įvykusios avarijos turi sveikatos problemų, todėl jo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą ar papildomai užsidirbti yra ribotos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė 105,00 Eur šalpos pensiją neįgaliam vaikui kaupia vaiko sąskaitoje, o ne naudoja neįgalaus vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad šalpos pensija neįgaliam vaikui yra skirta neįgalaus vaiko poreikiams tenkinti, o ne kaupimui. Įvertinus abiejų šalių turinę padėtį ir jų galimybes patenkinti vaiko poreikius, teismas mano, kad būtiniausius vaiko poreikius maistui, aprangai ir laisvalaikiui galima būtų patenkinti už mažesnę sumą nei nurodo atsakovė. Įvertinus vaiko amžių (mergaitė yra 1 metų amžiaus), vaiko bendruosius ir specialiuosius poreikius, teismo manymu, racionaliai naudojant lėšas patenkinti būtiniausius šalių vaiko poreikius galima būtų už 340,00 Eur per mėnesį. Ši suma yra pakankama patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcinga tėvų turtinei padėčiai. Remiantis išdėstytais motyvais, tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo K. G. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. G. po 170,00 Eus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.53 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.). Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-08-14 nutartimi iš ieškovo buvo priteistas laikinas išlaikymas vaikui nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2015-08-11 iki galutinio procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, t. y. nuo priešieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo priėmimo buvo užtikrinta vaiko teisė gauti iš ieškovo reikiamo dydžio išlaikymą, išlaikymas priteistinas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, o išlaikymo išieškojimas pagal 2015-08-14 nutartį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos nutrauktinas. Tačiau teismas pažymi, kad esant išlaikymo įsiskolinimui pagal teismo 2015-08-14 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, ieškovas privalo šį įsiskolinimą sumokėti. Remiantis CK 3.208 str. priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. S. G. skirtina vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Atsakovė taip pat prašo priteisti iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už tris mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki priešieškinio priėmimo teisme dienos, skaičiuojant po 250 Eur/mėn. ir įvertinus tai, kad 2015-07-29 ieškovas sumokėjo dalį įsiskolinimo, t. y. 300 Eur. Atsakovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma iš viso sudaro 450,00 Eur (250 Eur × 3 – 300 Eur). Ieškovas neįrodė, jog nuo 2015-05-01 iki priešieškinio priėmimo teisme dienos (2015-08-13), pilnai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl atsakovė turi teisę reikalauti, kad iš ieškovo būtų priteistas nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas. Sprendžiant dėl įsiskolinimo dydžio pažymėtina, kad šiuo teismo sprendimu nustatyta 170 Eur dydžio išlaikymo suma priteistina iš ieškovo. Todėl atsakovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo 210,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą ((170 Eur – 100 Eur) × 3). Likusioje dalyje reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmestinas.

S. G. skirtina vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str., 3.190 str.).

Teismas išaiškina, kad sutinkamai su CK 3.201 str., iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ieškovas ar atsakovė (kt. įstatyme numatyti asmenys) turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

CK 3.170 str. numatyta, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovas ieškinyje teismo prašė nustatyti jo bendravimo su vaiku grafiką. Atsakovė nesutiko su ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka. Byloje esminis ginčas tarp šalių kyla dėl to, nes atsakovė nesutinka, kad bendravimo su neįgaliu vaiku E. G. metu ieškovas išsivežtų mergaitę iš mergaitės gyvenamosios vietos. LR CK 3.156 str. nurodyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Taigi tėvų valdžia vaikui yra vienoda – tėvo ir motinos su savo vaikais susijusios teisės ir pareigos yra lygios. Tiek tėvas, tiek ir motina yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas. Net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl abiejų vienodo tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko išlaikymą, auklėjimą ir deramos raidos sąlygų sudarymą bei neigiamus tėvų valdžios įgyvendinimo padarinius. Tėvai vaiko auklėjimo, auginimo, išlaikymo ir kitus klausimus turi spręsti kartu susitarę, nes vaiko motinos ir vaiko tėvo teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Tais atvejais, kai vaikas gyvena kartu su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, už vaiko priežiūrą ir auklėjimą abu tėvai atsako vienodai. Jeigu tarp skyrium gyvenančių tėvų kyla ginčas dėl vaiko auklėjimo ir priežiūros, ginčai tarp tėvų sprendžiami taip, kad abiems tėvams būtų sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti auklėjant ir prižiūrint vaiką.

LR CK 3.161 str. 3 d. įtvirtinta vaiko teisė gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamu ir aprūpinamu savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaiko teisei būti auklėjamam savo tėvų užtikrinti nustatyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, šie gyvena kartu ar skyrium. Taigi teisė auklėti vaiką neatskiriama nuo kitų tėvų teisių ir gali būti užtikrinama tik kai nėra pažeidžiamos kitos tėvų teisės. Vaikas gali būti auklėjamas tik tėvams su juo tiesiogiai bendraujant. Taigi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Minėta nuostata įtvirtina LR CK 3.170 str. 1 d., kur nurodyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Taigi tėvai turi tokią pačią teisę bendrauti su savo vaiku. Tėvams nutraukus santuoką, būtina sudaryti sąlygas vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, bendrauti su vaiku, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, privalo sudaryti sąlygas antrajam bendrauti su vaiku ir taip užtikrinti kitos teisės – auklėti savo vaiką, įgyvendinimą. Pažeidus tėvų teisę bendrauti su vaiku, būtų pažeidžiama ir jų teisė auklėti savo vaiką. Minėtos teisės ir pareigos yra tarpusavyje glaudžiai susijusios ir dažnai yra priešpriešinės, t.y. tėvų pareiga atitinka atitinkamai vaikų teisę, o vaikų teisė atitinka tėvų pareigą. Taigi ir šiuo atveju tėvų pareiga auklėti vaikus ir su jais bendrauti atitinka vaikų teisę būti auklėjamiems savo tėvų bei su jais bendrauti. Minėtos tėvų teisės ir pareigos yra lygios, užtikrina tėvų valdžios lygybės principą, tačiau turi būti įgyvendinamos ir vykdomos vadovaujantis vaiko teisių prioriteto principu. Vaikas turi teisę bendrauti su savo tėvais, nesvarbu kur jie gyventų, išskyrus, jei bendravimas su jais gali pakenkti vaikui. Taip pat ir tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi imtis visų priemonių užtikrinti kito tėvo bendravimą su vaiku, nekliudyti tam, nes, priešingu atveju, taip būtų pažeistos ne tik skyrium gyvenančio tėvo, bet ir vaiko teisės. LR CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgia į vaiko interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju motinai ar tėvui, gyvenančiam skyrium, būtina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaiką ir bendrauti su juo, tačiau toks bendravimas jokiu būdu neturi atimti ar sumažinti galimybių bendrauti su vaiku ar auklėti jį to iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.

Visų pirma, teismas atkreipia ieškovo ir atsakovės dėmesį, kad teisinės ambicijos, jų tarpusavio konfliktai kenkia vaiko būsenai.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku E. G. ir dalyvauti ją auklėjant. Tuo tarpu vaikas E. G. turi teisę matytis su savo tėvu, bendrauti su juo bei būti jo auklėjama. Tiek S. G., tiek ir K. G. tėvų teisės ir pareigos jų vaiko atžvilgiu yra lygios, todėl negali būti teikiamas prioritetas vienam iš tėvų, nebent tai sąlygotų būtinybė apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atsakovės pateiktoje vaiko – tėvo bendravimo tvarkoje nurodoma, kad ,,iki vaiko dviejų metų amžiaus ieškovas bendrauja su vaiku atsakovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje“. Atsakovės priešieškinyje siūloma vaiko-tėvo bendravimo tvarka yra neteisinga ir nesąžininga bei pažeidžia tiek ieškovo, tiek vaiko teisę tarpusavyje bendrauti, vaiką auklėti bei jį prižiūrėti. Tai patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-08-31 išvada, kurioje nurodoma, kad atsakovės S. G. priešieškinyje siūloma vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, kuri būtų įgyvendinama tik vaikui sulaukus dviejų metų, neatitinka vaiko interesų. Išvadoje nurodoma, kad ieškovas negali bendrauti su dukra atsakovės gyvenamojoje vietoje, kadangi vaiko akivaizdoje kyla konfliktai ir normalus bendravimas su dukra tampa neįmanomas (b.l. 103 -104). Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat nurodė, kad tarp jo ir atsakovės vyksta konfliktai. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog būdamas vienas su dukra ieškovas K. G. galėtų dukrai pakenkti. Priešingai, tėvui bendraujant su vaiku kuomet bendravime dalyvautų ir vaiko motina atsakovė S. G., būtų tiesiogiai kenkiama vaikui, nes šalys nepajėgūs tvardytis, bendrauti ramiai, būdami kartu konstruktyviai spręsti su vaiko priežiūra iškilusius sunkumus. Taigi neatmetama šalių tarpusavio konfliktų tikimybė, o juose dalyvauti ir vaikui būtų neatsakinga bei amoralu, vaikas nebūtų apsaugotas nuo streso ir įtampos. Tuo tarpu atsakovė, atsižvelgdama į vaiko interesus, turėtų pasidalinti informacija apie dukros specialų maitinimą ir priežiūrą su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškinio reikalavimą dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo ir nustato ieškovo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką.

Pažymėtina, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Nustatyta, jog šalims bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise priklauso garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1216,40 Eur vidutinės rinkos vertės. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad garažas (boksas) nuosavybės teise būtų priteistas ieškovui K. G., o atsakovei iš ieškovo būtų priteista 608 Eur dydžio piniginė kompensacija už ieškovui atitenkančią turto dalį. Šalys sutarė, kad kompensaciją ieškovas atsakovei išmokės per šešis mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl garažo (bokso) padalijimo tarp šalių nėra, teismas ieškovui garažą (boksą) priteisia natūra, o atsakovei priteisia iš ieškovo 608,00 Eur kompensaciją, lygią ½ daliai šio turto vertės (CK 3.127 str. 3 d.), šalių susitarimu nustatant, kad ieškovas minėtą kompensaciją atsakovei turi sumokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Išlaikymo viena iš kitos šalys nereikalauja, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (CK 3.72 str.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismas laiko, kad tenkinama 75 proc. ieškinio reikalavimų. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovas byloje patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 61,19 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 5), 100,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 12), todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina 45,89 Eur žyminio mokesčio, 75,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 120,89 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 str., 8 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.). Teismas laiko, kad tenkinama 25 proc. priešieškinio reikalavimų. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė byloje turėjo 200,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, todėl proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo priteistina 50,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 8 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovei S. G. palikti santuokinę pavardę – G., ieškovui K. G. jo turėtą pavardę – G.

Nepilnamečio vaiko E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šias sumas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) įsiskolinimą nepilnametės dukros E. G. išlaikymui už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-08-13.

Paskirti atsakovę S. G. nepilnamečio vaiko E. G. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, jog:

1) Kas antrą mėnesio šeštadienį ir sekmadienį tėvas bendrauja su dukra E. G., paimdamas ją šeštadienio ir sekmadienio ryte nuo 11 val. ir grąžindamas dukrą į motinos namus tą pačią dieną iki 17 val.

2) Neporiniais metais K. G. bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, o poriniais metais atsakovė S. G. bendrauja su dukra pirmąją Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų švenčių dieną, K. G. – bendrauja su dukra E. antrąją švenčių dieną.

3) Neporiniais metais Naujuosius metus ieškovas bendrauja su dukra, poriniais metais – Naujuosius metus atsakovė bendrauja su dukra E.

4) Vaiko atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) metu ieškovas bendrauja su dukra E. pusę kiekvienų atostogų laiko, pirmąją atostogų dalį, apie vaiko paėmimą tėvas privalo informuoti vaiko motiną S. G. šalims priimtinomis ryšio priemonėmis nustatytu terminu: paimant dukrą iš vaikų įstaigos ar gyvenamosios vietos savaitgalį – ne vėliau kaip dvi dienas prieš, paimant dukrą metinių švenčių dienomis – ne vėliau kaip 1 savaitę iki šventės, paimant dukrą jos atostogų metu – ne vėliau kaip prieš mėnesį.

5) Motinos dieną vaikas praleidžia su mama, tėvo dieną su tėvu.

6) E. gimimo dieną vaikas neporiniais metais švenčia su motina, poriniais metais – su tėvu.

7) Vaikui išvykstant ilgesniam nei 14 dienų laikui iš savo gyvenamosios vietos arba į užsienį, S. G. apie tai turi pranešti ieškovui K. G. prieš keturiolika dienų iki jo išvykimo, ieškovas taip pat vykdo šį įsipareigojimą vaiko motinai.

8) Vaikui susirgus, bendravimo tvarkos sąlygos gali būti keičiamos, atsižvelgiant į tai.

9) Vaikas be apribojimų bendrauja su tėvo artimais giminaičiais.

Priteisti ieškovui K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1216,40 Eur vidutinės rinkos vertės.

Priteisti iš ieškovo K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 608,00 Eur (šešių šimtų aštuonių eurų 00 ct) piniginę kompensaciją atsakovei S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) už ieškovui natūra tenkančią atsakovės turto dalį, šalių susitarimu nustant, kad ieškovas minėtą kompensaciją atsakovei turi sumokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės S. G. 120,89 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. G..

Priteisti iš ieškovo K. G. 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. G..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo vaikui E. G. iš ieškovo K. G. išieškojimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.