Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Ruplėnienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Biržų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje - pataisos namuose, teistas:

2010-06-29 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. (2 veikos). BK 63 str. 1 d., 4 d., pagrindu paskirta subendrinta bausmė laisvės apribojimas vieneriems metams ir dviems mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose bei mokytis;2010-09-21 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. BK 63 str. 1, 4, 9 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2010-06-29 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 1 mėnesiui. Į atliktą bausmę įskaityta dalis atliktos bausmės ir laikytinas atlikusiu 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. BK 92 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones : įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, 2011-03-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (5 veikos) – subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 63 str. 1, 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinus su 2010-09-21 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Į atliktą bausmę įskaityta dalis atliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį ir laikytinas atlikusiu 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 92 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, paskiriant nuteistajam auklėjamojo poveikio priemonę elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 7 val., tęsti mokslą, bei uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2011 m. spalio 24 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) kieme iš mažamečio D. J., gim. (duomenys neskelbtini) atvirai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia X3-00“ 150 litų vertės, tuo padarydamas D. J. 150 Lt turtinę žalą.

Be to, D. V. 2011 m. spalio 24 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini), prie A. J. namų, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė mažametį D. J., gim. (duomenys neskelbtini), savo naudai perduoti svetimą turtą, grasindamas panaudoti prieš D. J. fizinį smurtą bei panaudodamas psichinę prievartą, užvaldė svetimą, nukentėjusiajai A. J. priklausantį turtą – auksinį žiedą 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. J. 300 Lt turtinę žalą.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino iš dalies. Nepripažįsta telefono vagystės, nes telefoną grąžinio nukentėjusiajam. D. V. paaiškino, kad 2011 m. spalio 24 d. jis dviračiu nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), norėjo susitikti su pusbroliu. Prie mokyklos pamatė iš matymo pažįstamą D. J.. Prie mokyklos dviračiu važinėjosi pažįstamas A. K.. Žinojo, kad D. J. turi mobilų telefoną Nokia X3, pasikvietė D. J., paprašė D. J. parodyti telefoną. D. J. padavė telefoną. Tada su D. J. apsižodžiavo, susikivirčijo. Nutarė telefono D. J. nebegrąžinti, pasilikti sau. Vėliau pagalvojo, kad jį gali susekti ir persigalvojo, nutarė išmainyti telefoną į auksinį žiedą. Tuo metu su dviračiu privažiavo A. K.. Jis (D. V.) paklausė D. J. ar šis turi namuose aukso. D. J. atsakė, kad turi, prašė grąžinti telefoną. Jis pasakė D. J., kad jei D. J. atneš kokį auksinį žiedą, tada grąžins jam telefoną. D. J. sutiko. Nuvažiavo dviračiais iki D. J. namų, D. J. vežė A. K.. Prie D. J. namų, grąžino telefoną D. J.. D. J. iš namų atnešė auksinį žiedą. Paėmęs žiedą nuvažiavo. Minėtą žiedą pardavė prie alaus baro „Pas Zinutę“ nepažįstamam asmeniui už 50 Lt. Pinigus išleido saldumynams. Savaitę po įvykio pas jį į namus atvažiavo D. J. mama ir reikalavo grąžinti žiedą. Jis pasakė kai, kad jokio žiedo neėmė. Dėl savo poelgio gailisi.

Nukentėjusysis D. J. parodė, kad 2011-10-24 po pamoks, prie mokyklos stadiono pametė D. V.. Žinojo, kad D. V. atiminėja mobiliuosius telefonus. D. V. jį pašaukė. Iš karto pagalvojo, kad bus kažkas negerai, išsigando, bet priėjo. D. V. paprašė parodyti mobilujį telefoną. Jis (D. J.) atsakė, kad neturi. D. V. paklausė, ką jis (D. J.) turi kišenėje. Jis (D.j.) ištraukė iš kišenės mobilųjį telefoną ir padavė D. V.. Telefonas buvo Nokia X3, šį telefoną jam buvo prieš du metus pirkusi mama, jo vertė (padėvėto) yra apie 150 Lt. D. V. paspaudinėjo telefono mygtukus. Tuo metu dviračiu privažiavo A. K.. D. V. prašė palydėti iki parduotuvės „Žibutė“, sakė, kad grąžins telefoną. Jis (D. J.) buvo labai išsigandęs, sutiko palydėti iki parduotuvės. Prašė grąžinti D. V. telefoną, tačiau D. V. pasakė, kad jei jis dar prašys telefono - sumuš. Išsigando, suprato, kad D. V. gali sumušti, todėl telefono nebeprašė. Tada V. pasakė, kad jei jis (D. J.) duos jam ką nors iš aukso, tada grąžins telefoną. Jis sakė, kad neturi aukso, D. V. klausė gal mama turi. Buvo išsigandęs, norėjo susigrąžinti telefoną, todėl sutiko pažiūrėti. Nuvažiavo dviračiais iki jo namų, jis (D. J.) važiavo vienu dviračiu su A. K.. Jis (D. J.) nuėjo į namus, D. V. ir A. K. liko lauke. Telefonas buvo pas D. V.. Žinojo, kur mama laiko žiedus ir paėmė vieną žiedą, kuris jam atrodė, kad ne auksinis. Nunešė žiedą D. V., o šis grąžino telefoną. Apžiūrėjęs žiedą, D. V. pasakė, kad šis žiedas jam netinka, pareikalavo kito žiedo. Tada jis atnešė kitą žiedą, kuris moteriškas, su išraižytais skaičiukais. Šį žiedą atnešė D. V. iš baimės, nes galvojo, kad D. V. gali jį primušti. D. V. paėmė žiedą ir nuvažiavo. A. K. taip pat nuvažiavo. Vėliau apie šį įvykį papasakojo pusseserei V.. Iš V. mamos apie įvykį sužinojo ir jo mama, buvo praėjusios 3-4 dienos po įvykio. Su mama nuvažiavo pas D. V.. Mama kalbėjosi su D. V., o jis tuo metu laukė automobilyje.

Nukentėjusioji A. J. parodė, kad 2011-10-27 jai paskambino G. A. ir pasakė, kad kažkoks vaikas iš jos (A. J.) sūnaus išprašė žiedų. Patikrinusi namuose žiedus, pasigedo auksinio žiedo. Minėtas žiedas buvo seno rusiško aukso, su išlietais klevo lapeliais. Paklausė sūnaus D. kur yra žiedas. D. labai išsigando, viską papasakojo. Sakė, kad žiedą atidavė D. V., nes D. V. buvo paėmęs jo telefoną, norėdamas atgauti telefoną atidavė D. V. žiedą. Sūnus sakė, kad labai bijantis D. V., nes šis kelis kartus yra „sėdėjęs“ ir ne vieną jau prigąsdinęs. Liepė sūnui parodyti, kur gyvena D. V., tačiau sūnus atsisakė, sakė, kad jis niekur nevažiuos nes bijo. Vėliau sūnus sutiko parodyti kur gyvena D. V.. Kartu su sūnumi nuvažiavo prie D. V. namo. Prie namo D. V. remontavo dviratį. Išlipusi iš mašinos ji pareikalavo D. V. grąžinti žiedą. D. V. sakė jokio žiedo neėmęs. Laikė D. V. už rankos, skambino policijai. Paleidus D. V., šis pabėgo. Žiedą vertina 300 litų, tačiau jo vertė yra didesnė, žiedas jai brangus nes buvo dovanotas. Dėl šio įvykio sūnus labai pergyvena, bijo D. V. keršto.

Liudytojas A. K. parodė, kad datos tiksliai nepamena, jis dviračiu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini). Prie mokyklos pamatė klasioką D. J. bei pažįstamą D. V.. D. liepė parodyti D. J. telefoną. D. J. sakė kad telefono neturi. D. V. apkraustė D. J. ir iš jo kišenės ištraukė telefoną. D. J. buvo išsigandęs. D. V. sakė D. J., kad už tai kad melavo, telefono nebeatgaus. Vėliau D. V. klausė D. J. ar šis norintis atgauti telefoną. D. J. pasakė kad nori, tada D. V. prašė atnešti aukso ar sidabro. D. J. pasakė, kad turi aukso. Nuvažiavo su dviračiais pas D. J. į namus. Negirdėjo, kad D. V. grasintų D. J. sumuš, tačiau D. V. sakė, kad jeigu D. J. jam neduos aukso, telefono neatgaus. Jis (A. K.) liko gatvėje, o D. V. ir D. J. nuėjo pas D. J.. Neužilgo grįžo D. V. ir rodė moterišką auksinį žiedą. Matė, kad telefonas buvo jau pas D. J..

Liudytoja G. A. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį jai duktė V. papasakojo, kad jos pusbrolis D. J. davė telefoną D. V., tačiau D. V. telefono negrąžino, o norint susigrąžinti telefoną, D. J. padavė D. V. auksinį žiedą. Tada ji paskambino A. J. ir apie tai papasakojo.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2011 spalio mėnesį ji gavo iš pusbrolio D. J. SMS žinutė, kurioje D. J. papasakojo, jog D. V. buvo paėmęs jo mobilųjį telefoną, už kurio grąžinimą jis atidavė D. V. auksinį žiedą. Ji pažadėjo sutikus D. V. paprašyti jo grąžinti žiedą. D. V. pažįsta kaip gyvenantį kaimynystėje. Sekančią dieną apie paimtą žiedą papasakojo mamai. Kieme mama D. V. reikalavo grąžinti auksinį žiedą. D. V. pasakė, kad jokio žiedo neturi. Kitą dieną su D. J. buvo nuvažiavę pas D. V.. A. J. kieme kalbėjosi su D. V., reikalavo grąžinti žiedą.

Iš 2011-12-13 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. J. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia X3-00 (b.l. 6), kuris apžiūrėtas (b.l. 7-8), pakvitavimu grąžintas A. J. (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija

Kaltinamasis iš dalies pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, t.y. pripažino prievartavęs A. J. turtą, tačiau nepripažino įvykdęs D. J. telefono atvirąją vagystę.

Teisminio tyrimo metu ištirtais ir patikrintais įrodymais pilnai įrodyta, kad D. V. padarė abi jam inkriminuotas veikas. Be paties D. V. paaiškinimų, jo kaltę dėl padarytų nusikaltimų įrodo ir kiti bylos nagrinėjimo metu ištirti ir patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų D. J. ir A. J. parodymai, liudytojų G. A., V. A., A. K. parodymais, rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamasis atvirai (matant nukentėjusiajam) pagrobė D. J. mobilųjį telefoną, vėliau grasindamas prieš D. J. pavartoti fizinį smurtą, bei vartodamas psichinę prievartą – nurodė, kad negrąžins pagrobtą telefoną, jei nukentėjusysis neatneš kito turto, užvaldė A. J. turtą – auksinį žiedą. Įvertinęs šiuos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. V. padarytos veikos yra nusikalstamos, kvalifikuotos teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. sudėtį ir yra pilnai įrodytos minėtais aptartais įrodymais.

D. V. neigia pagrobęs D. J. mobilųjį telefoną, nes minėtą telefoną jis grąžino D. J., t.y. savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką turi būti galutinis ir besąlyginis ir jis galimas tik tuo atveju jei nusikalstama veika nėra pabaigta. Vagystės atveju nusikalstama veika laikoma baigta, kai, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra. Šioje byloje nustatyta, kad D. V., paėmęs iš nukentėjusiojo D. J. telefoną, pilnai jį užvaldė ir galėjo juo netrukdomai naudotis pagal savo nuožiūra. D. V. galėjo netrukdomai telefonu naudotis, nes nebuvo jokių asmenų galinčių jam sutrukdyti, jis galėjo bet kada greitai pasišalinti, nes buvo su dviračiu. D. V. galėjo pasišalinti netrukdomai, nes kaip nustatyta nukentėjusysis jo bijojo ir pasipriešinimas šiuo atveju nebuvo tikėtinas – D. V. už nukentėjusįjį vyresnis 3 metais, fiziškai stipresnis. Kitų asmenų, kurie galėjo sutrukdyti D. V. pasišalinti, įvykio vietoje nebuvo. A. K., buvęs įvykio vietoje, į įvykį nesikišo, ir jo įsikišimas, įvertinus įvykio aplinkybes, taip pat nebuvo tikėtinas. D. V. turėjo ir trumpalaikę galimybę netrukdomai telefoną išmesti ar paslėpti, nes kurį laiko tarpą buvo paliktas nukentėjusiojo (prie nukentėjusiojo namų). D. V. su šiuo telefonu elgėsi savo nuožiūra, naudodamasis situacija dėl pagrobto telefono, atliko kitą nusikalstamą veiką – turto prievartavimą. Pats D. V. paaiškino, kad telefoną pagrobė norėdamas jį pasilikti sau, tačiau vėliau pagalvojęs, kad bus susektas, sugalvojo prievartauti turtą. D. V. žadėjo grąžinti D. J. telefoną, reikalaudamas kito turto, t.y. kėlė sąlygas dėl pagrobto turto grąžinimo. Nusikaltimas (vagystė) buvo jau baigtas, o tariamas nusikaltimo (vagystės) atsisakymas nebuvo galutinis ir besąlygiškas, kas rodo, kad D. V. savanoriškai neatsisakė pabaigti nusikaltimą, o toliau vykdė kitą nusikaltimą (turto prievartavimą).

Skirdamas bausmę D. V. teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes. D. V. nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę, be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgtina ir į BK XI skyriaus ypatumus.

D. V. padarė du apysunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, savanaudiškos, baigtos. D. V. teistas, veikos padarymo metu mokėsi, šiuo metu atlieka bausmę. Nusikalstamą veika D. V. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, po to, kai Biržų rajono apylinkės teismo jis buvo nuteistas už analogiškas veikas (nuosavybei), ir teismas suteikė galimybę D. V. taisytis. D. V., būdamas jauno amžiaus, teisiamas net ketvirtą kartą, du kartus teismas jam atidėjo bausmės vykdymą, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų D. V. išvadų nedaro, nesitaiso.

D. V. iš esmės pripažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailįsi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis atliko prieš mažametį. (BK 60 str. 1 d. 5 p.). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai, kad pagrobtą telefoną D. V. pats grąžino nukentėjusiajam, mobilaus telefono neteisėtas valdymas truko neilgą laiko tarpą.

D. V. auga su motina ir nepilnamečiu broliu; D. V. tėvas V. V. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje; šeima nuo 1999 metų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir girtavimo, šeima gyvena socialiniame būste, gyvena iš socialinių pašalpų (b.l. 59-60). Biržų Jaunimo mokyklos D. V. charakterizuojamas kaip nesiveliantis į konfliktus su pedagogais, mokamas mokykloje pagal individualią programą (nuo 14 val.), todėl elgesio problemų nekyla (b.l. 62). Iš ankstesnių nuosprendžių matyti, kad D. V. registruotas policiją dominančių vaikų įskaitoje nuo 2005 m., jam 2010 m. buvo taikyta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į socializacijos centrą (b.l. 43-54); D. V. baustas ATPK tvarka dėl smulkios vagystės, nuobauda neišnykusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

D. V. skirtinas terminuotas laisvės atėmimas, nes teismas daro išvadą, kad kitos rūšies bausmių D. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. D. V. BK 27 str. prasme laikytinas recidyvistu. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. V. BK 178 str. 2 d. ir BK 181 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei jos vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu. Subendrinta bausmė, BK 64 str. 1 d, 3 d. pagrindu bendrintina su 2011-03-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Nukentėjusioji D. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį 300 Lt turtinei žalai atlyginti (b.l. 14). Turtinę žalą sudaro netekto auksinio žiedo vertė. Minėtas žiedas tyrimo metu nebuvo surastas, D. V. nurodė, kad pardavė jį nepažįstamam asmeniui. Teismas mano, kad nukentėjusiosios nurodyta ieškinio suma yra pagrįsta, tikėtina ir reali, todėl ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant iš nusikalstamą veiką padariusio asmens – D. V., o jam neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą D. Z..

Proceso išlaidų, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka bausmę pagal ankstesnį teismo nuosprendį, jam byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir nubausti :

pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 181 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pagal BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti D. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

Pagal BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-03-03 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012-02-21. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Priteisti iš D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) o jam neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovės pagal įstatymą D. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti D. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.