- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e1-122-1139/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44355-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- Ž. S.
- Kategorijos
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 4 kartus, paskutinį kartą:
2018 m. balandžio 24 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam galutinę bausmę – 1 metus laisvės apribojimo, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 val. globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir 37 MGL, t. y. 1393,42 Eur dydžio bauda. Taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 8 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S. 2021 m. gruodžio 22 d. apie 19.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,91 promilių girtumas) kėlė konfliktus, šaukė, keikėsi, ėmė mėtyti virtuvėje esančius daiktus, grasino užmušti savo mamą L. S. ir paėmęs medinę kėdę metė į ją pataikydamas jai į nugarą, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat Ž. S., smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2021 m. gruodžio 22 d. apie 19.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,91 promilių girtumas) žodinio konflikto metu mesdamas medinę kėdę pataikė į nugarą savo mamai L. S.. Šiais savo veiksmais Ž. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ž. S. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad suprato įtarimo esmę, nuo psichikos ir priklausomybės ligų nesigydo, pernai ar užpernai gulėjo ligoninėje dėl alkoholio vartojimo. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) pas savo mamą L. S.. Jie gyvena dviese. 2021 m. gruodžio 22 d. jis gėrė pas draugus, išgėrė alaus, neskaičiavo kiek išgėrė, neatsimena kiekio, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Sugrįžęs namo dar vartojo alaus. Sutinka duoti parodymus laisva valia. Tą vakarą parėjo namo prieš 20 val. Jis parėjęs pradėjo šaukoti vienas pats, galėjo pasakyti mamai kokius keiksmažodžius, negali prisiminti ką sakė, nenori dabar keiktis, galėjo savo žodžiais ir keiksmažodžiais mamą išgąsdinti. Tie keiksmažodžiai buvo tik šūkavimai, jis nesakė ir neketino mamai nieko daryti, jis tik keikėsi. Keikėsi tik dėl to, kad buvo išgėręs, pats supranta, kad išgėrus taip susisuka galva. Nepamena, kad būtų metęs į mamą kėdę, mano, kad jis negalėjo taip padaryti, kad mestų į mamą kėdę. Jei mama sako, kad metė į ją su kėde, gal neprisimena, bet tiki, kad mama nemeluoja. Prisipažįsta, kad būdamas stipriai neblaivus galėjo susinervinti ir mesti kėdę, kuri pataikė mamai į nugarą. Gailisi dėl savo elgesio, kad šūkavo, keikėsi, metė kėdę į mamą, ją sulaužė, kad išgąsdino mamą. Supažindintas su nutartimi dėl kardomosios priemonės – gyventi skyrium. Sutinka dėl baudžiamojo įsakymo.
Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:
2021 m. gruodžio 22 d. informaciniu pranešimu ROIK 0121000819938, kuriame nurodyta, kad 19.56 val. pranešėja L. S. pranešė, kad dabar namie sūnus, 30 m., neblaivus, agresyvus, daužo baldus, daiktus. Nepilnamečių nėra, GMP atsisakė. Sūnus namie. Praneša mama, baiminasi eiti į vidų, lauks lauke (b. l. 9-12).
2021 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti pareiškėjos L. S. parodymai. Ji parodė, kad 2021 m. gruodžio 22 d. apie 19.50 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) sūnus Ž. S., vartojo alkoholinius gėrimus ir pradėjo šaukti, keiktis, mėtyti virtuvėje esančius daiktus, grasinti jai, kad užmuš. Nenorėdama konflikto ėjo lauk iš namų ir einant pro virtuvę sūnus paėmė medinę kėdę ir metė į ją pataikydamas į nugarą. Kėdė sulūžo ir jai pradėjo skaudėti nugarą, patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Kai sūnus Ž. S. pataikė iš kėdės jai į nugarą, iš karto išbėgusi į lauką ir paskambino Nr. 112. Medikų pagalbos nereikia, į medikus nesikreips. Sūnus dažnai būdamas girtas kelią konfliktus, mėto daiktus, tačiau fizinio skausmo nėra buvęs sukėlęs, tai nutiko pirmą kartą (b. l. 13-22).
2021 m. gruodžio 22 d. alkotesterio parodymais, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vietoje 20.28 val. Ž. S. nustatytas 3,91 promilių girtumas, o 20.30 val. L. S. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (b. l. 23-24).
2021 m. gruodžio 22 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato fotolenetele, kurioje užfiksuota įvykio vieta (b. l. 25-28).
2021 m. gruodžio 23 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu su forolentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), apžiūros metu virtuvėje buvo rasta ir paimta medinės taburetės dalys, supakuotos pakete Nr. 25784, Taburetės dalys 2021 m. gruodžio 29 d. kvitu Nr. 5534 perduotos saugoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklai (b. l. 52-53) (b. l. 29-37).
2021 m. gruodžio 28 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad darbo vietoje kompiuteriu atidaromi vaizdo stebėjimo kameros (Body) įrašai, kurių pavadinimuose užfiksuota įvykio data, laikas: 1. 2021_1222_202418_064, kamera TLS_604562, įrašo trukmė - 05:03 min. Atvykusius pareigūnus kieme pasitinka moteris, kuri nurodo, kad sūnus išvarė iš namų, naudojo smurtą – daužė su kėde per nugarą. Skausmą įvertina 1-10 balų skalėje – 2-3. Namo viduje sūnus nurodo, kad konflikto su mama nebuvo. Nustatomas neblaivumas – 3,91 promilių. Pareigūnas papildomai klausia moters, koks buvo sukeltas fizinis skausmas, moteris nurodo – 5. Moteris teigia, kad alkoholio nevartojusi, nustatomas blaivumas – 0,00 promilių; 2. 2021_1222_202918_065, kamera TLS_604562, įrašo trukmė – 05:00 min. Moteris nurodo, kad sūnus pastoviai daužo baldus, anksčiau smurto nevartojo. Sūnus mesdamas su kėde jai pataikė į nugarą. Nustatomi asmens duomenys – Ž. S., kuris bus laikinai sulaikomas; 3. 2021_1222_203417_066, kamera TLS_604562, įrašo trukmė – 03:45 min. Laukiama kol apsirengs Ž. S., patalpinamas į tarnybinį automobilį (b. l. 49-51).
Liudytojos L. S. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji gyvena su sūnumi Ž. S. adresu (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 22 d. sūnus Ž. parėjo namo neblaivus apie 19 val., namuose jis ir toliau vartojo alkoholį, gėrė alų ir vyną. Ji alkoholio su juo kartu nevartojo. Jai sūnus paprašė, kad paduotų cigarečių, todėl jis nuėjo į savo kambarį ir pradėjo keiktis. Ji žiūrėjo televizorių kitame kambaryje. Tada sūnus pradėjo svaidyti savo rūbus, sugrįžo į virtuvę, ten buvo 2 medinės taburetės. Jis paėmęs tas kėdes (taburetes) metė į grindis, vienos kėdės sulūžo kojos. Tuo momentu ji ėjo prie vandens puodelio atsigerti tame pačiame virtuvės kambaryje ir tuo metu sūnus paėmęs mažąją kėdę, kuri buvo sveika, metė į ją, pataikė į nugarą ties juosmeniu. Jai tuo metu skaudėjo, ji nuo to smūgio dar atsitrenkė į šalia buvusios spintelės kampą. Jai neliko kraujosrūvų, į medikus nesikreipė. Kai pataikė į ją kėdę, ji sulūžo. Sūnus jai tuo metu sakė, kad „eik lauk, nes užmušiu“. Tada ji išgirdusi tokius jo žodžius iš karto išėjo į lauką, ji išėjo kaip stovėjusi po megztinio. Jai išbėgant dar girdėjo, kad sūnus ilgai šūkavo, jis prašė jos kažką paduoti, nesuprato ką jis šūkavo. Kai išėjo į lauką, tada iš savo telefono kvietė policiją būdama kieme. Kai paskambino, sakė kad sūnus daužo baldus, sakė, kad jai grasina užmušti, kad kėde jai pataikė per nugarą. Tada nuėjo pas kaimynę pasiimti striukę, nes neturėjo apsirengusi. Sakė kaimynei, kad sūnus sublūdo, jai nepasakojo daugiau. Kai pasiėmė striukę, apsirengė ir laukė atvykstančios policijos. Į namus sugrįžo kartu su atvykusiais policijos pareigūnais. Ji sakė atvykusiems pareigūnams, kad jai skausmas buvo sukeltas 5 balams iš 10. Jai pasiūlė medikų pagalbą, kurios atsisakė. Šiuo metu jaučia nežymų maudimą toje vietoje. Ji nuo sūnaus išsakytų jai žodžių, kad užmuš, išsigando, jis išgėręs dažnai jai grasina, yra anksčiau išgėręs sakęs, kad išmes ją per langą, pasmaugs, todėl ji išsigando, kad jis ko jai nepadarytų. Sūnus anksčiau prieš ją smurto nevartojo, bet keikėsi, grasino, mojavo kumščiais dažnai. Jis taip elgiasi tik būdamas neblaivus. Jai atrodo, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio, jam reikalingas gydymas. Ji yra kalbėjusi su sūnumi, kad jis gydytųsi nuo alkoholio priklausomybės, bet jis sako neturįs pinigų gydymui. Ji savo sūnaus bijo, nes nežino kaip jis gali pasielgti, jei būtų neblaivus. Išaiškinta, kad jam paskirta kardomoji priemonė – gyventi skyrium. Jo neįsileis į namus, nors girdėjo, kad buvo kelis kartus grįžęs prie durų. Telefonu jai neskambina, žinučių nerašo. Šiuo metu yra rami ir saugi. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 43-44).
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.
BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad Ž. S. smurtavo prieš savo šeimos narį ir grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. paėmęs medinę kėdę metė į ją pataikydamas mamai L. S. į nugarą ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, o taip pat kėlė konfliktus, šaukė, keikėsi, ėmė mėtyti virtuvėje esančius daiktus, grasino užmušti, kas sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą Ž. S. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Jo parodymai, duoti tyrimo metu, sutampa su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla abejonių.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – teistas (bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs) (b. l. 61-67), baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nemoka) (b. l. 74-82), esantis psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitoje (b. l. 88), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo numatytą BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 20.28 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d. 14.45 val. (b. l. 116-120) vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 arešto paroms ir laikytina, kad kaltinamasis Ž. S. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.
Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, kaltinamajam paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 140-145).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – taburetės dalis 2021 m. gruodžio 29 d. kvitu Nr. 5534 perduotas saugoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 45 parų arešto bausme.
Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 45 parų arešto bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant ir Ž. S. skirti subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę, be jos vykdymo atidėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. S. paskirti sumažintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, be jos vykdymo atidėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu ir 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 20.28 val., iki 2021 m. gruodžio 23 d. 14.45 val. ir laikyti, kad Ž. S. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Ž. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra taburetės dalis 2021 m. gruodžio 29 d. kvitu Nr. 5534 perduotas saugoti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato daiktų saugyklai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Išaiškinti Ž. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.