Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei S. L. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2014-04-25 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (50 b. l.), tačiau per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pirminis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-27 suteikė atsakovei, pateikusiai paraišką paskolai gauti trumpąja (sms) žinute, 200 Lt paskolą 30 dienų laikotarpiui, kuri 2009-11-27 pervesta į atsakovei priklausančią sąskaitą banke Swedbank, AB. Atsakovei paskola suteikta su 45,00 Lt paskolos mokesčiu (22 b. l.). Praėjus 30 dienų terminui nuo paskolos suteikimo, atsakovė suteiktos paskolos negrąžino ir paskolos mokesčio nesumokėjo. 2013-11-05 pirminis kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė sudarė Gautinų sumų pirkimo sutartį Nr. 017, kuria remiantis ieškovė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo teisę į sumas, gautinas pagal paskolos sutartį, sudarytą tarp pirminio kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės S. L. (23-28 b. l.). UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovei teises į 245,00 Lt atsakovės skolą. Atsakovei skolos nesumokėjus ieškovė, pagal gautinų sumų pirkimo sutartį, perėmusi visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, už atsakovės įsipareigojimų nevykdymą priskaičiavo 245,00 Lt skolos, 250,00 Lt administracinių išlaidų, 220,50 Lt delspinigių, 53,97 Lt palūkanų, 120,00 Lt už raginimų siuntimą ir 80,00 Lt baudos, iš viso 969,47 Lt.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Reikalavimo perėmėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo atsakovę apie reikalavimo perėmimą pranešimais bei viešu pranešimu spaudoje (30-33 b. l.). Laikytina, kad reikalavimo įgijėja tinkamai informavo skolininkę apie reikalavimo perleidimą ir tik informavusi įgijo prievolės užtikrinimui nustatytas teises, t.y. nuo 2014-05-13 praėjus 14 dienų kai buvo paskelbtas pranešimas apie reikalavimo teisės perėmimą nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos žinios“, nes pranešimai atsakovei siųsti ne jos gyvenamosios vietos ar deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Kaip minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleido ieškovės naudai savo reikalavimo teises į atsakovės 245,00 Lt skolą, kurią sudaro 200,00 Lt paskolos suma ir 45,00 Lt kredito mokestis, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų pirminiam kreditoriui, kuris reikalavimo teises perleido ieškovei, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 245,00 Lt skola.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 220,50 Lt delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų nuo negrąžintos paskolos sumos.

Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant netesybų skaičiavimo pradžios momentą yra svarbu ar šalys netesybų skaičiavimo pradžios momentą apibrėžė sutartyje, ir, jeigu apibrėžė, kokiomis sąlygomis. Neaiškiai sutartyje suformuluotos nuostatos dėl netesybų skaičiavimo pradžios momento aiškinamos vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga AC-37-1). CK 6.193 straipsnio 4 dalis numato, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punkte, numatyta, kad laiku negrąžinus paskolos ir paskolos mokesčio, nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies skolininkas moka 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Iš priedo Nr. 1 prie 2013-11-05 gautinų sumų pirkimo sutarties Nr. 017 nuorašo matyti, kad pirminis kreditorius iki skolos perleidimo ieškovei neskaičiavo atsakovei delspinigių, už uždelstą grąžinti paskolą laiką, todėl, šiuo atveju netesybų skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai skolininkas neįvykdo prievolės po ieškovės reikalavimo sumokėti delspinigius, tik po pranešimo dėl reikalavimo perleidimo atsakovei, t. y., nuo 2014-05-13. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 9,80 Lt delspinigių, apskaičiuotų nuo negrąžintos paskolos sumos, nuo 2014-05-13 iki ieškinio padavimo dienos, 2014-05-21.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 53,97 Lt palūkanų, apskaičiuotų taikant 5 procentų metinių palūkanų normą nuo negrąžintos skolos sumos. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovei 0,27 Lt palūkanų, už laikotarpį nuo 2014-05-13 iki ieškinio padavimo dienos, 2014-05-21.

CK 6.258 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punkte yra numatyta 80,00 Lt bauda paskolos gavėjui, delsiančiam grąžinti paskolą ar jos dalį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų po paskolos termino pabaigos, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 80,00 Lt bauda už šį pažeidimą.

Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte numatyta, kad paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 40 Lt dydžio raginimo mokestį už kiekvieną raginimo laišką. Ieškovė nurodė, jog pirminis kreditorius tris kartus siuntė atsakovei raginimus vykdyti paskolos sutartį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tokie laiškai atsakovei buvo siųsti, todėl skolos dalis už raginimo laiškų siuntimą ieškovei nepriteistina (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos 335,07 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-05-22 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

Ieškovė nurodo, jog patyrė 850 Lt ieškinio parengimo išlaidų ir 250 Lt skolos administravimo ikiteisminio išieškojimo metu išlaidų. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos 850 Lt išlaidos už ieškinio parengimą yra pagrįstos įrodymais, o reikalavimas dėl 250 Lt skolos administravimo išlaidų priteisimo yra neįrodytas, nes iš pridėtų dokumentų (2013-11-11 Skolų valdymo konsultacijų teikimo sutarties Nr.13/11/11/3, 2014-04-08 UAB „Skolų išieškojimo“ sąskaitos faktūros Nr.SIF731 bei vietinio mokėjimo nurodymo Nr. 586 (35–38 b. l.) neįmanoma nustatyti, už kokių dokumentų parengimą buvo patirtos šios išlaidos, todėl šios išlaidos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies). Ieškovė patyrė 850 Lt ieškinio parengimo išlaidų ir sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Byloje sumokėtas 72,00 Lt žyminis mokestis (8 b. l.), kuris yra nustatytas minimalus, įskaitant indeksaciją, paduodant ieškinį teisme, todėl ieškovei iš atsakovės žyminis mokestis priteistinas nemažinant jo dydžio proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str., 82 str.). Patenkinus 335,07 Lt, t. y. 34,56 procentų ieškovės reikalavimų (335,07 Lt / 969,47 Lt x 100 %), ieškovės naudai iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 293,76 Lt (850 Lt x 34,56 %) ieškinio parengimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini):

– 335,07 Lt (tris šimtus trisdešimt penkis litus ir 7 centus) skolos;

– 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą 335,07 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2014-05-22 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 365,76 Lt (tris šimtus šešiasdešimt penkis litus ir 76 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.